Lietuvos patirtis pasitarnauja ir kitų šalių universitetams

Aurelija Tamošiūnaitė

LCC tarptautinis universitetas – tai vienas jauniausių privačių universitetų Lietuvoje. Ši Klaipėdoje įsikūrusi krikščioniška aukštojo mokslo įstaiga pasižymi savo tautine įvairove: joje studijuoja įvairių šalių studentai, dirba dėstytojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vakarų Europos, Kanados, JAV. Dėstomoji kalba – anglų. Studentai gali įgyti bakalauro laipsnius verslo administravimo, anglų kalbos ir literatūros, psichologijos, evangeliškosios teologijos srityse bei magistro laipsnį užsienio kalbų mokymo (anglų kalbos TESOL) programoje.

Beveik 14 metų universitetui vadovavo amerikietis, Europos istorijos specialistas James Mininger, kuris baigęs savo kadenciją šiais metais grįžo į JAV. Lietuvoje pragyventa nemažai metų, matyta daug permainų, per šiuos 14 metų pasikeitė, išaugo, sustiprėjo ir LCC tarptautinis universitetas. Apie universitetą, jo kūrimąsi, išbandymus ir gyvenimą Lietuvoje rektorius emeritus sutiko papasakoti ,,Draugo” skaitytojams.

Universiteto ištakos ir misija

LCC tarptautinis universitetas buvo įkurtas 1991 metais tuometinio Lietuvos švietimo ministro Dariaus Kuolio siūlymu. Lietuviai steigėjai norėjo artes liberales pagrindu sukurto universiteto, kuris ugdytų naujos kartos vadovus. Kita vertus, norėta krikščioniškos aukštosios mokyklos, nes griuvus Sovietų Sąjungai, Lietuvoje nebuvo jokio moralinio centro. Jų nuomone, toks moralinis centras turėjo būti krikščioniškas. 1991–1992 metais universitetas, tuo metu vadintas Lietuvos krikščioniškąja kolegija, atvėrė duris Panevėžyje. Tačiau tuometinis regiono vyskupas nebuvo geranoriškas naujai įstaigai ir prof. Landsbergio siūlymu bei Klaipėdos miesto tarybos kvietimu, 1992 metų vasarą LCC persikėlė į Klaipėdą.

Kai universitetas persikėlė į Klaipėdą, jis buvo labai mažas, turėjo apie 110 studentų. Pirmoji studentų laida baigė 1996 m. gegužę. Auditorijos tuomet nuomotos iš Klaipėdos universiteto. Naujas universitetas stengėsi rasti savo kelią. ,,Mano tikslai buvo aiškūs: padidinti studentų skaičių, padidinti dėstytojų kiekybę ir kokybę, įsigyti nuosavybės, kad fiziškai būtų galima įkurti universitetinį miestelį, pradėti dirbti kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Vyriausybe, kad mokslo įstaiga įgautų ‘universiteto’ statusą”, – pasakojo Jim Mininger.

LCC tarptautinio universiteto misija – suteikti krikščionišką laisvųjų menų (artes liberales) universitetinį išsilavinimą, ugdantį tarptautinę akademinę bendruomenę, pilietiškus visuomenės tarnautojus ir vadovus. Universiteto vizija yra ugdyti naują Rytų Europos vadovų kartą, kurie kritiškai mąstytų, puoselėtų demokratijos vertybes, plėtotų rinkos ekonomiką ir vadovaudamiesi krikščioniška pasaulėžiūra kurtų pilietišką visuomenę.

Kuo šis universitetas kitoks?

LCC tarptautinis universitetas išsiskiria iš kitų universitetų Lietuvoje ir Rytų Europoje, nes tai amerikietiško modelio universitetas. Tokiam universitetui, pasak Mininger, būdingi du dalykai. Visų pirma interaktyvus dėstymo būdas: paskaitos ne tik skaitomos, bet stengiamasi įtraukti studentus į mokymo procesą, leidžiama jiems išsakyti savo mintis ir nuomonę paskaitos metu. Antra, universiteto bendruomeniškumas, t. y. artimas ryšys ir abipusė pagalba tarp studento ir dėstytojo. LCC universiteto atveju tai labai svarbu, nes universitete mokosi studentai iš 23 skirtingų šalių. Buvusio rektoriaus tegimu, išmokti gyventi taikiai vienam su kitu – reikšminga išsilavinimo dalis.

Kodėl – Lietuva?

Paklaustas apie tai, kaip nusprendė atvykti dirbti į Lietuvą, Mininger prisiminė, jog 1993 m. vasarą kartu su žmona pradėjo ieškoti tokio darbo tarptautiniame universitete, kuris atitiktų jų įgūdžius ir išsilavinimą. ,,Buvęs universiteto bendradarbis padėjo įkurti naują universitetą Lietuvoje ir mes susidomėjome šiuo projektu. 1994 m. kovą apsilankęs Klaipėdoje, apžiūrėjęs universitetą, sudalyvavęs keliose paskaitose ir susitikęs su lietuviais steigėjais, aš sutikau būti šio universiteto rektoriumi, o mano žmona, Virginia, sutiko dėstyti English Written Communication kursą”, – pasakojo rektorius. Miningerių šeima prieš tai keletą metų gyveno Vokietijoje, o pats Jim Mininger daktaro laipsnį apsigynė iš Europos istorijos. Nors, pašnekovo teigimu, jis ir buvo susipažinęs su viduramžių Lietuvos istorija, tačiau, kaip ir dauguma vakariečių tuo metu, labai mažai žinojo apie Lietuvos patirtį sovietų okupacijos metais. Abiem su žmona buvo įdomu, ką galėtų reikšti krikščioniškojo laisvųjų menų universiteto įsteigimas Lietuvoje.

Kas pasiekta?

Universitete mokosi per 800 studentų (tai įspūdingas skaičius privačiam universitetui) iš 23 skirtingų šalių. LCC absolventai užima aukštas pareigas švietimo, valdžios, verslo ir nevyriausybinėse organizacijose; jie greitai kyla karjeros laiptais. ,,LCC tarptautinio universiteto absolventai Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse žinomi kaip išsiskiriantys žmonės, kuriuos verta turėti savo organizacijoje. Jie pasižymi tvirta darbo etika, moka spręsti problemas, imasi iniciatyvos ir vadovaujasi aukštais etiniais standartais. Beveik 60 proc. universiteto bakalaurų toliau tęsia studijas įvairiuose pasaulio universitetuose. Jie – pasaulio piliečiai”, – džiaugėsi Mininger.

Iš svarbiausių pasiekimų Jim Mininger paminėjo universiteto dydį, studentų kokybę, dėstytojų kokybę. Tik pusė universitetą lankančių studentų, pasak Mininger, yra lietuviai, kiti studentai atvyksta iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Albanijos, Rusijos ir Centrinės Azijos valstybių. Sukurtas gražus, modernus universitetinis miestelis ir įrengimai, pats universitetas tapo neatskiriama Klaipėdos dalimi. Tai nemažas laimėjimas.

Iššūkiai

Per beveik 14 rektoriavimo metų Mininger teko patirti nemažai iššūkių. Visų pirma universitetas nuo pat pradžių siekė gauti Vyriausybės ir Švietimo ministerijos ,,palaiminimą” (akreditaciją). Tai buvo sudėtinga, nes, Mininger teigimu, tuo metu beveik neįsivaizduotas ir nesuprastas privataus universitetinio išsilavinimo vaidmuo. Sudėtingi buvo santykiai ir su Klaipėdos universitetu, kurio administratoriai žvelgė į LCC tarptautinį universitetą kaip keliantį grėsmę. Nemažai pastangų pareikalavo aukštos kokybės universitetinio miestelio pastatų pirkimas ir plėtimas.

Žvilgsnis į Lietuvą

Paklaustas, kaip jo akimis pasikeitė Lietuva per visus šiuos 14 metų, Mininger teigė, jog matomi pasikeitimai yra nemaži: nuo tamsos iki šviesos, nuo pilkumos iki spalvingumo, nuo nesišypsančių ,,sovietinių” veidų iki linksmesnių, šnekesnių ir atsipalaidavusių žmonių. Iš paviršinių dalykų labiausiai pašnekovui įstrigo išaugusi kavinių ir restoranų kultūra. ,,Nors čia retai kada pamatysi vyresnį nei 50 metų žmogų, – tvirtino Mininger, – tačiau jauni žmonės čia plūsta, o restoranų ir kavinių skaičius auga dienomis.”
Jim Mininger optimistiškai žvelgia į Lietuvos ateitį. Jo nuomone, ,,lietuviai pasiruošę sunkiai dirbti ir siekti, didelę vertę teikia išsilavinimui. Kai tik jie supras, kad rinkos ekonomika nėra karinga ir kad žmonės gali dirbti kartu dėl bendros gerovės brandesnėje demokratijoje, jie suvaidins svarbų vaidmenį Europos Sąjungoje”.

Mininger neslėpė, jog per visus šiuos metus Lietuva tapo jų šeimos namais. ,,Pasiilgsime savo draugų, Klaipėdos ir jos gyventojų, jūros, studentų. Nors gyvenimo tempas Lietuvoje ir pagreitėjo, jis vis dar ‘civilizuotesnis’ nei JAV. Ypatingai pasiilgsime savo anūko Elijaus, kuris gyvena Kaune su savo mama Vilma Songailaite ir tėvu, mūsų sūnumi J. D., dėstytojaujančiu Vytauto Didžiojo universitete”, – teigė ilgametis LCC tarptautinio universiteto rektorius.

Istorinio vyksmo sūkury

Baigus rektoriaus kadenciją, atsiras daugiau laiko mokslinei veiklai, kuriai, pasak Mininger, gyvenant rektoriaus gyvenimą, beveik neliko laiko. ,,Kita vertus, – kaip teigė Mininger, – šie metai gyvenant Lietuvoje buvo nuostabūs man, kaip istorikui, nes galėjau savo akimis stebėti istorinio vystymosi procesą.” Buvęs rektorius tikisi sugrįžti ir kartas nuo karto padėstyti Lietuvoje. Šiuo metu jis konsultuoja kitus tarptautinius universitetus visame pasaulyje. Tokiu būdu Lietuvos patirtis, pasak jo, pasitarnauja kitų šalių universitetams.