Ar nenusibodo kariauti?

GINTARAS VISOCKAS

Vilniaus centre sutikau pažįstamą rašytoją. Tiksliau tariant, buvusį rašytoją. Atgimimo išvakarėse ir paties Atgi­mimo įkarštyje jis buvo aktyvus – kūrė apsakymus, rašė esė, kultūriniuose žurnaluose bei laikraščiuose skelbė originalius, aštrius, įsimenančius straipsnius. Tuometiniai Lietuvos Rašy­tojų sąjungos vadovai jį laikė perspektyviu. Deja, išskyrius pirmuosius apsakymų rinkinius, priekin nepasistūmėta. Rašytojas jau senokai nerašo nei novelių, nei filosofinių svarstymų, nei publicistinių straipsnių. Tiesa, jo straipsnių šiandien apstu viename žinybiniame Lietuvos leidinyje. Rašytojas ten dirba etatiniu žurnalistu, tad priverstas kas savaitę sukurpti bent po vieną straipsnį, pasakojantį, kokia šauni anoji ministerija ir kokie šaunūs anos ministerijos direktoriai. Taigi darbas – nuobodus, mechaniškas, be kūrybos, be laisvės turėti savąją nuomonę. Juolab – turėti kritišką nuomonę. Užtat – honorarai ir atlyginimai atseikėjami laiku, be vėlavimų, be to, jis turįs ir šiokių tokių socialinių garantijų.

Paskutiniojo susitikimo metu rašytojas netikėtai pasitareivo, ar šių eilučių autoriui nenusibodo kariauti. Ką jis turėjo omenyje, nesunku atspėti. Be abejo, rašytojas puikiai žinojo, jog esu pasirinkęs priešingą nei jis kelią. Ypač kai kam, matyt, nepatinka, kad domiuosi mūsų teismų veikla. Ir vis dėlto jo klausimas nustebino. Ne, rašytojo žodžiuose nepajutau nei ironijos, nei pašaipos, nei piktdžiugos. Tiesiog anksčiau jis šito niekad nesiteiraudavo. Nebesumečiau, ką jam paskubomis atsakyti. Nejaugi sustojęs gatvėje porinsi apie didelę įtampą, milžiniškas darbo apimtis ir toli gražu ne visuomet gaunamus honorarus? Tiesiog apsimečiau, jog klausimo neišgirdau. Ir vis dėlto labai knietėjo pateikti savąjį klausimą: o jam pačiam ar nenusibodo liaupsinti ministeriją, ieškant tik to, kas ,,gražu” ir ,,itin gražu”? Ar nekamuoja sąžinė, kai tenka dangstyti bosų nuodėmes, ar nepasiilgsta laisvo oro gurkšnio, ar nepastebi, jog kai kurie darbai – viso labo pigi veiklos imitacija? Beje, šiuos klausimus būtų galima skirti daugeliui Lietuvos valstybės tarnautojų: nenusibodo apsimetinėti, nejaučiate sąžinės graužaties, nepatiriate nepatogumo, nesusimąstote apie tikruosius valstybės interesus?

*  *  *

Paskutinėmis dienomis ir vėl teko gilintis į keletą teismuose nagrinėjamų bylų – tiek baudžiamųjų, tiek administracinių. Kiekvienas teismo posėdis – unikalus. Tiesa, domėtis teisėsauga – menkas malonumas, jei stengiesi nuoširdžiai suvokti, kodėl lietuviškos Temidės tarnai elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Štai kad ir toji daug triukšmo sukėlusi pedofilijos byla. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjo Audriaus Cinino, po mirties reabilitavo Andrių Ūsą.

Teisėjo A. Cinino sprendimas savo argumentus komentuoti viešai tiek laikraščių puslapiuose, tiek televizijos ekranuose, ne tik originalus, bet ir drąsus. Juolab – sveikintinas. Kai kurie leidiniai, pavyzdžiui, 15min.lt, tokį žingsnį pavadino net beprecedentiniu. O pats teisėjas net pasakė: ,,Jei bijai būti kritikuojamas ir sulaukti neigiamos reakcijos į savo sprendimus, dėl kurių teisingumo esi tvirtai įsitikinęs, gal verčiau pasirink kitą profesiją ir neik šiuo keliu.” Taigi stresas – neišvengiamas teisėjų darbo palydovas, ypač nagrinėjant rezonansines bylas. Tačiau, anot Cinino, teisėjo misija nėra įtikinti visuomenę dėl vienokio ar kitokio sprendimo. Teisėjo misija – teisingai išnagrinėti bylą ir tai įtaigiai paaiškinti... Tai – ištrauka iš Dovilės Jablonskaitės straipsnio ,,Rezonansinės bylos – sunki našta”, pasirodžiusio 15min.lt.

Tačiau tame straipsnyje nėra vadinamosios antrosios pusės. Teisėjas Cininas kaip pavyzdį prisiminė McMartin šeimos procesą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasirodo, 1983–1990 m. buvo pateikta per 300 pedofilijos epizodų, neva nutikusių vienoje Amerikos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Vėliau paaiškėjo, jog tie kaltinimai iš piršto laužti. Juos inspiravo vienas psichologinių problemų turintis vaikas. Žodžiu, toji byla baigėsi kaltinamųjų išteisinimu. Sutinku, tokie atvejai – galimi, tokių atvejų tikrai esama. Apie juos būtina žinoti, visa tai svarbu turėti omenyje. Ne veltui kai kurie politologai, visuomenininkai, skeptiškai žvelgiantys į pedofiliją kaip reiškinį, ironiškai juokauja, esą ,,nūnai baisu net kaimyno vaiko galvą paglostyti”. Suprask, tuoj pat apšauks pedofilu. Ir vis dėlto norėtųsi teisėjo Cinino viešai paklausti: nejaugi pasaulinė praktika nežino atvejų, kai teisėsauga grubiai suklysdavo, panaikindama kaltinimus pedofilija?

*  *  *
Aukšto rango valstybės pareigūnai, tirdami lietuviškos Temidės privalumus bei trūkumus, nuolatos pabrėžia neginčijamai neigiamą faktą – tiek civilinės, tiek baudžiamosios bylos mūsų teismuose nagrinėjamos per daug ilgai. Ir štai – įsimintinas pavyzdys. Lietuvos apeliaciniame teisme gruodžio mėnesį buvo surengtas šiais metais paskutinis Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas. Medininkų žudynių bylos narpliojimas dar nebaigtas. Tiesiog šiais metais daugiau nebespėjama surengti teismo posėdžių. Juk čia pat – šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Taigi posėdžiai nukelti į 2013-uosius.

O dabar atspėkite, kada numatytas kitas Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Lietuvos Apeliaciniame teismo posėdyje? 2013-ųjų sausio mėnesio pirmosiomis dienomis? Nieko panašaus. Kitas teismo posėdis numatytas tik 2013-ųjų gegužės pirmosiomis dienomis. Tad, kaip beskaičiuosime, o tarpas – užtektinai ilgas. Beveik pusę metų Medininkų žudynių byla mūsų teismuose nebus nagrinėjama. Priežastys, dėl kurių susidarė tokia ilga pertrauka, lyg ir pateisinamos. Lietuvos Ape­liacinio teismo teisėjai ir advokatai juk nesėdės be darbo – tuo metu jie nagrinės kitas bylas. Ir vis dėlto tokių ilgų pertraukų neturėtų pasitaikyti ten, kur teismų darbas organizuojamas neprie­kaištingai. Juolab kad šioje byloje turime kaltinamąjį, kuris galutinio teismo posėdžio laukia ne namie, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

Įsimintina ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme narpliojama vadinamoji Lietuvos medikų diskriminacijos byla. Pasirodo, į lietuvišką Temidę neseniai su savo bėdomis kreipėsi apie 300 Greitosios medicininės pagalbos darbuotojų. Jie įsitikinę, jog buvusi Lietuvos valdžia juos diskriminavo, sumažindama kasmetinių atostogų trukmę. O tai reiškia, kad buvo pablogintos jų galimybės visapusiškai pailsėti bei sumažintos finansinės jų šeimų galimybės. Gruodžio 12-ąją man teko savo ausimis išgirsti, kaip Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai per 30 GMP darbuotojų nuoširdžiai ir atvirai dėstė, su kokiais sunkumais ir pavojais jie susiduria kiekvieną dieną, išvykdami į darbą.

Pasakojimai paliko gilų įspūdį. Sudėjus viską į krūvą, pavyktų susukti skandalingą nuotykinį filmą. Niekas nesiginčija: poliklinikose, ligoninėse dirbančių medikų darbas – ne mažiau atsakingas. Tačiau poliklinikose ir ligoninėse dirbantys medikai nepatenka į pavojingas aplinkybes, į kurias nuolat, kasdien ne savo noru patenka GMP darbuotojai. Juk būtent GMP darbuotojams tenka iš mirties nagų plėšte plėšti narkomanus, mušeikas, girtuoklius, psichiškai nestabilios būsenos ligonius. Šių kategorijų nelaimėliai medikus pasitinka ne visuomet draugiškai nusiteikę. Vieni pradeda muštis, kiti – grasinti užkrėsta adata, treti – net peilį išsitraukia. Ir vis tik pirmąją medicininę pagalbą būtina suteikti nedelsiant. Net ir tuo atveju, jei policija dar neatvažiavusi į pagalbą.

Tad GMP darbuotojų priekaištai Lietuvos valstybei – suprantami. Tačiau lietuviška teisė – tai toks procesas, kai niekad nežinai, kur link ir būtent kaip gali pakrypti konfliktinių atvejų tyrimas. Paradoksalu, bet pasitaiko atvejų, kai teisme sunkiausiai sekasi įrodyti būtent akivaizdžiausias tiesas. Be to, pasiryžimas bylinėtis su valstybe ar valstybine institucija – ne juokas. Valstybė turi žinovų, teisininkų, patarėjų. Galų gale valstybės institucijos nepritrūks lėšų teisinėms išlaidoms padengti. O ką turi GMP darbuotojai, susibūrę į profesinę sąjungą?

Nors rungtyniavimo sąlygos turėtų būti lygiai vienodos, akivaizdu, kad GMP darbuotojai – silpnoji šios grandies dalis. Kaip pakryps teisingumo svarstyklės šioje byloje – paaiškės ne anksčiau kaip 2013-ųjų vasarą.