Kažkur danguje ašaroja Motina Marija Kaupaitė
JOE KULYS
Švento Kazimiero seserų kongregacijos įkūrėja Motina Marija
(oficialiai – Dievo tarnaitė Marija Kaupaitė) tikrai artėjantį
Šv. Kryžiaus (Holy Cross) ligoninės pardavimą mato kaip poelgį,
dėl kurio reikia apgailestauti, ypač kai to buvo galima
išvengti. Liūdna tai sakyti, bet akivaizdu, kas nutiko.
Labai girtas ir lauktas pagerėjimas finansų srityje, kuris buvo žadamas
Wayne M. Lerner ir jo protingosios vykdomosios komandos, gaunančios
šešių skaičių algą, taip ir neįvyko. Atvirai kalbant,
telieka tik stebėtis, ar jie išvis bandė ką nors daryti, ar jų
užduotis tebuvo padaryti, kad ligoninė taptų patrauklia rūsio
išpardavimo lygio deryboms pelno siekiančiai Vanguard Health
Systems of Tennessee. Centai už dolerį – tokia maža kaina, kad
Vanguard sakėsi apie sandėrį net nepraneš Federal Securities ir
Exchange Commission.
Kas galėjo nutikti su Šv. Kryžiaus ligonine, bet niekada
neįvyko, galima pamatyti žiūrint į trys mylios į pietus esančią Little
Company and Mary ligoninę. Tai labai panaši institucija į
Šv. Kryžiaus, bet ji pasirinko teisingą kelią ir šiandien
tiesiog klesti, plečia ligoninę su stipria katalikiška tapatybe
ir atnaujinta misija.
Žvilgtelkite į skaudų skirtumą tarp šių dviejų ligoninių jų
internetinėse svetainėse: www.lcmh.org, www.holycrosshospital.org.
Pirmoje pamatysite, kokia galėjo būti Šv. Kryžiaus ligoninė, o
antroje išvysite patetišką veidą institucijos, kuri
kažkada buvo didinga, bet dabar tėra šiek tiek daugiau nei
beveik bankrutavusi ,,geto” ligoninė. Ir visa tai dėl
neprofesionalaus vadovavimo ir aplaidumo.
Manau, kad įdomu yra tai, jog spaudos pranešime,
pranešančiame apie ligoninės pardavimą, ypač daug vietos
skiriama žiniai, kad Vanguard perėmus Šv. Kryžiaus ligoninę,
nepaveiks šios institucijos ,,katalikiškos
tapatybės”, bet žodis ,,lietuviškas” neminimas nė
karto. Neminima tikrovė, kad Motina Marija buvo lietuvė imigrantė ir
kad beveik visa ligoninės istorija yra išaugusi iš
įkvepiančių tikėjimo poelgių ir labdaringų darbų dešimčių
tūkstančių lietuvių vyrų ir moterų, kurie pastatė ir rėmė Šv.
Kryžiaus ligoninę. Mano tėvai ir seneliai buvo tik keli iš tų
dešimčių tūkstančių. Taigi, atrodo, jog Lerner komandos
nenuoširdus tarnavimas katalikiškumui ir akivaizdus
priešiškumas Šv. Kryžiaus lietuviškam
paveldui tęsis ir valdant Vanguard.
Dar viena mintis pamąstymui. Prieš dvejus metus valstijos
senatorei Jacqueline Y. Collins (16–toji apygarda) pasisekė gauti
milijonus dolerių visuomeninių fondų, skirtų padėti Šv. Kryžiaus
ir kitoms ne pelno siekiančioms ligoninėms. Bet dabar, kai ši
ligoninė bus pelno siekianti Vanguard institucija, ar neturėtų tie
mokesčiai būti grąžinti? Ir ar Čikagos miestas įpareigos ligoninę
mokėti mokestį už vandenį, kai ši taps pelno siekiančia?
Kaip ilgalaikis Švento Kazimiero seserų ir lietuvių
katalikiškos tarnystės, įkurtos Motinos Marijos (jų ambicingas
šūkis ,,Visada daugiau, visada geriau, visada su meile”)
rėmėjas, manau, kad seserys turi gerai pergalvoti savo sprendimą. Ar
galite patikėti, jog jos niekada nežvilgtelėjo į Loyola University
Health System, kuri neseniai spaudoje pranešė ieškanti
katalikiškos ligoninės, kuri būtų jų partnerė? Negi toks
susijungimas nebūtų geresnis mūsų bendruomenei?
Reikia taip pat susiprasti, kad visa Čikagos apylinkės lietuvių
bendruomenė – didžiausia iš tokių bendruomenių už Lietuvos
ribų, žiūri ir stebisi, kas bus toliau. Ką tai reikš Maria High
School? Ar seserys ir čia pamojuos balta pasidavimo vėliava?
Šv. Kazimiero seserys remia Šv. Kryžiaus ligoninę, bet
žemė ir šis tas daugiau priklauso Romos Katalikų Bažnyčios
Čikagos arkivyskupijai (tuo rūpinasi 13 lietuviškų parapijų,
kurios įkūrė Lithuanian Roman Catholic Charities, kuri įkūrė Šv.
Kryžiaus ligoninę, dabartinis LRCC prezidentas yra Šv. Kryžiaus
oftolmologas Linas Sidrys, MD). Todėl kardinolas Francis George turi
taip pat pagalvoti apie šią padėtį ir pagaliau atsispirti
pataikaujančiam patarimui, kurį jis gauna iš kai kurių
arkivyskupijos biurokratų.
Vanguard aukščiausia vadovybė turi pasistengti daugiau nei
spaudos galimybės leidžia įrodyti, kad jų Šv. Kryžiaus ligoninės
valdyba iš tikrųjų turės stiprią katalikišką tapatybę,
bus labai pagarbi jos lietuviškam paveldui ir agresyviai
reklamuosis ten, kur seniai turėjo tą daryti – Garfield Ridge,
Clearing ir Archer Height priemiesčiuose.
Ir galiausiai, Čikagos lietuvių bendruomenė turi nusikratyti savo
ilgalaikio, fatališko pralaimėtojų ,,Bet ką mes galime
padaryti” požiūrio ir pasirinkti stiprų ir drąsų
,,katalikiško plėtojimo” mentalitetą, kurį turėjo mūsų
seneliai ir proseneliai. Kai sutelkiame savo mintis į reikiamą dalyką,
mes galime įgyvendinti bet ką. Mūsų bendruomenė tą jau ne kartą yra
įrodžiusi praeityje.