Londone yra ne viena lietuviška parduotuvėlė. A. Vaškevičiaus nuotr.
Vis daugiau lietuvių iš Londono sugrįžta Į gimtinę
ALGIS VAŠKEVIČIUS
Specialiai „Draugui” iš Londono
Tikslios statistikos, kiek lietuvių gyvena Didžiosios Britanijos
sostinėje Londone, nėra, bet manoma, kad per pastaruosius keliolika
metų jų išvažiavo dešimtys tūkstančių, ištirpusių
tarp daugiau kaip septynių milijonų šio didžiulio miesto
gyventojų.
Ekonomikos krizė, palietusi visą pasaulį, permainų atnešė ir į
lietuvių Londone gyvenimą. Tos permainos – ne į gerąją pusę. Vis
sunkiau tampa susirasti darbą po to, kai darbdaviai dėl krizės ar
bankroto mažina darbo vietų skaičių, atlyginimai už darbą nekyla, o
darbo laikas ilgėja. Tokia padėtis vis daugiau lietuvių priverčia
susikrauti daiktus ir po kelerių gyvenimo Londone metų visam laikui
grįžti atgal į Lietuvą, kur taip pat nelaukia pyragai.
Daugelis lietuvių vyrų, atvykusių į Londoną per pastarąjį
dešimtmetį, darbų ieškojo statybose. Statybininkų
poreikis visada buvo didelis, tačiau pastaruoju metu nemažai statybos
firmų bankrutavo, lietuvius dar mažesniais įkainiais įveikė lenkai, tad
statybininkai jau nesidžiaugia kažkada uždirbtais pinigais. Be to, ir
svaro kursas gerokai nukrito – dar prieš kelerius metus už
svarą galėjai gauti 5 litus, šiandien jau – tik 3,9 lito,
tad uždirbti svarai, tėvynėje išleisti į litus, leidžia nupirkti
jau daug mažiau.
Ne vienas lietuvis gali papasakoti, kad yra remontavę garsenybių namus
– kažkas dirbo dainininkės Madonna name, keli lietuviai atnaujino
kitos garsios vokalistės Annie Lennox prabangų namą garsiame Notting
Hill rajone.
Lietuviai statybininkai, kažkada turėję metų ar ilgesnio laiko sutartis
su darbdaviais, dabar džiaugiasi ir kelioms dienoms ar savaitei gautu
darbu. Padėtį gelbsti tai, kad 2012 metais Londone vyks olimpinės
žaidynės, tad dabar statomos arenos, plaukimo baseinai,
viešbučiai ir šiose statybose atsiranda šiek tiek
darbo vietų. Dažniausiai lietuviams statybininkams pasiūloma remontuoti
kokį nors seną namą, keisti grindų dangą, kloti plyteles –
šiuos darbus mūsiškiai visada atlieka gerai ir
kokybiškai.
Dažnai tenka remontuoti ir įvairias parduotuves, kurių savininkai
remonto metu jų neuždaro – dirbti reikia naktimis, kai baigiasi
parduotuvių darbo laikas, o ryte jos vėl laukia pirkėjų. Užmokestis už
tokį darbą – nedidelis, jo užtenka tik pragyventi.
Pagal tai, kokiame Londono rajone gyveni, galima pasakyti apie tavo
socialinį statusą. Labai daug lietuvių yra įsikūrę Rytų Londone, aplink
Stratford rajoną. Čia pagrindiniai jų kaimynai – Pakistano ir
Bangladešo gyventojai, turkai. Su musulmonais lietuviai sugyvena
gerai, apsiperka jų parduotuvėse, taiso automobilius jų dirbtuvėse,
skalbia rūbus jų skalbyklose. Čia yra pakankamai saugu, nebaisu
vaikščioti ir naktimis.
Namus ar butus lietuviai taip pat nuomoja iš šių
šalių piliečių. Dažniausiai tokiuose sublokuotuose kelių
kambarių namuose gyvena po penkisšešis lietuvius. Toks
gyvenimas primena bendrabutį, nes virtuvėje kiekvienas turi savo
lentynas, rytais prie vienintelės vonios eilėje tenka laukti pusvalandį
ir ilgiau. Toks gyvenimas dar pakenčiamas jaunimui, tačiau vidutinio
amžiaus žmonės sako, kad prie bendrabučio sąlygų nėra lengva priprasti.
Žinoma, yra lietuvių, kurie Londone pasiekę nemažai, kurie turi gerus
darbus, uždirba nemažus pinigus, tačiau tai – išimtys,
kaip ir Amerikoje ar kitose šalyse. Didžiąją dalį emigrantų
lietuvių sudaro tie, kurie skaičiuoja kiekvieną uždirbtą svarą,
nerimauja dėl to, ar pavyks išsaugoti darbo vietą, bando
šiek tiek sutaupytų pinigų pasiųsti giminėms ir artimiesiems į
Lietuvą.
O sutaupyti nėra lengva – dauguma uždirba apie 140–180
svarų per savaitę, iš jų 100 svarų tenka atiduoti už kambario
nuomą, o likusieji pinigai atitenka maistui, transportui, nes į darbą
tenka važinėti didelius atstumus. Apie kokias nors pramogas lietuviai
nekalba – nors dauguma čia gyvena apie dešimtmetį, bet dar
nėra buvę pagrindiniuose Londono muziejuose, kurių lankymas yra
nemokamas, nebuvę ir Londono apylinkėse, nuostabiuose parkuose, ką jau
kalbėti apie Šiaurės jūrą, iki kurios – tik maždaug
valanda kelio automobiliu.
Moterys lietuvės Londone dažniausiai dirba daržovių ar kitokiuose
fabrikuose. Jame dirbo ir mano kalbinta Regina, penktąją dešimtį
baigianti moteris, jau septintus metus gyvenanti Londone. Apie grįžimą
į Lietuvą ji nekalba, sako, kad ten jos niekas nelaukia, o sūnus pats
atskrenda aplankyti mamos. Kai daržovių fabrikas, kuriame dirbo Regina,
bankrutavo, jai teko nueiti kančių kelius, kol susirado kitą darbą
– dabar ji naktimis valo vieno banko patalpas. „Darbą anglų
kalbos nemokančioms vidutinio amžiaus moterims labai sunku susirasti.
Jaunimas turi visai kitokias galimybes – darbdaviai nori jaunų,
išsilavinusių, laisvai angliškai kalbančių žmonių”,
– atsiduso Regina.
Tokio jaunimo Londone – taip pat labai daug. Kasmet prieš
rugsėjo pabaigą, kai Didžiojoje Britanijoje prasideda nauji mokslo
metai, čia pradeda mokytis daug mūsų abiturientų. Žinoma, tik vienetai
išgali studijuoti garsiuose Cambridge ar Oxford universitetuose,
kur už vieno semestro studijas reikia mokėti apie 100,000 litų (apie
42,000 dolerių). Daugelis renkasi kitus universitetus ir koledžus, kur
mokslas yra nemokamas.
„Tam, kad išgyvenčiau ir galėčiau studijuoti, turiu
dirbti. Darbą susirasti nebuvo sunku – dar būdama Lietuvoje
internetu išsiuntinėjau anketas įvairioms kavinėms, ir iš
garsaus ‘Starbucks’ kavinių tinklo Londone sulaukiau net
penkių pasiūlymų, tad galėjau rinktis priimtiniausią”, –
pasakojo liepos mėnesį į Rytų Londono universitetą sporto vadybos
studijuoti atvykusi buvusi vilnietė Elena.
Devyniolikmetė mergina puikiai kalba angliškai, dar Lietuvoje ji
išlaikė visus egzaminus, kurių reikalaujama norint studijas
tęsti Londone. Ji pasirinko „Starbucks” kavinę moderniame
Londono Canary Wharf rajone, kur daug įvairių biurų pastatų, firmų.
Būtent šių firmų darbuotojai, taip pat turistai yra pagrindiniai
kavinių lankytojai.
Elena kavinėje dirba kasdien po kelias valandas, darbdaviai jai
pažadėjo, kad darbą galės suderinti su mokslu. Per valandą Elenai
mokamas kiek didesnis nei mažiausias darbo užmokestis – po 6,1
svaro (apie 10 dolerių), ateityje, jei gerai seksis, ji uždirbs
daugiau. Tiek gaunant, per savaitę gali susidaryti apie 160 svarų (apie
260 dolerių), bet 100 svarų teks atiduoti už buto nuomą, tad likusių
pinigų vos užteks pragyvenimui. Po penkerių studijų metų Elena planuoja
grįžti į Lietuvą ir savo įgytas žinias pritaikyti gimtinėje.
„Londone dabar sunku, kaip ir kituose miestuose, – trūksta
darbų, mažėja atlyginimai, bet turime pralaukti šį sunkmetį, nes
padėtis ateityje vis tiek pagerės. Žinoma, bus nemažai lietuvių, kurie,
išsigandę krizės, grįš į Lietuvą, bet ir ten dabar
daugėja bedarbių, mažėja algos, tad kaip nors, sukandę dantis, dar
pakentėsime”, – sakė ne vienas šiomis dienomis
Londone sutiktas lietuvis.