londonLondone yra ne viena lietuviška parduotuvėlė. A. Vaškevičiaus nuotr.


Vis daugiau lietuvių iš Londono sugrįžta Į gimtinę


ALGIS VAŠKEVIČIUS
Specialiai „Draugui” iš Londono

Tikslios statistikos, kiek lietuvių gyvena Didžiosios Britanijos sostinėje Londone, nėra, bet manoma, kad per pastaruosius keliolika metų jų išvažiavo dešimtys tūkstančių, ištirpusių tarp daugiau kaip septynių milijonų šio didžiulio miesto gyventojų.

Ekonomikos krizė, palietusi visą pasaulį, permainų atnešė ir į lietuvių Londone gyvenimą. Tos permainos – ne į gerąją pusę. Vis sunkiau tampa susirasti darbą po to, kai darbdaviai dėl krizės ar bankroto mažina darbo vietų skaičių, atlyginimai už darbą nekyla, o darbo laikas ilgėja. Tokia padėtis vis daugiau lietuvių priverčia susikrauti daiktus ir po kelerių gyvenimo Londone metų visam laikui grįžti atgal į Lietuvą, kur taip pat nelaukia pyragai.

Daugelis lietuvių vyrų, atvykusių į Londoną per pastarąjį dešimtmetį, darbų ieškojo statybose. Statybininkų poreikis visada buvo didelis, tačiau pastaruoju metu nemažai statybos firmų bankrutavo, lietuvius dar mažesniais įkainiais įveikė lenkai, tad statybininkai jau nesidžiaugia kažkada uždirbtais pinigais. Be to, ir svaro kursas gerokai nukrito – dar prieš kelerius metus už svarą galėjai gauti 5 litus, šiandien jau – tik 3,9 lito, tad uždirbti svarai, tėvynėje išleisti į litus, leidžia nupirkti jau daug mažiau.

Ne vienas lietuvis gali papasakoti, kad yra remontavę garsenybių namus – kažkas dirbo dainininkės Madonna name, keli lietuviai atnaujino kitos garsios vokalistės Annie Lennox prabangų namą garsiame Notting Hill rajone.

Lietuviai statybininkai, kažkada turėję metų ar ilgesnio laiko sutartis su darbdaviais, dabar džiaugiasi ir kelioms dienoms ar savaitei gautu darbu. Padėtį gelbsti tai, kad 2012 metais Londone vyks olimpinės žaidynės, tad dabar statomos arenos, plaukimo baseinai, viešbučiai ir šiose statybose atsiranda šiek tiek darbo vietų. Dažniausiai lietuviams statybininkams pasiūloma remontuoti kokį nors seną namą, keisti grindų dangą, kloti plyteles – šiuos darbus mūsiškiai visada atlieka gerai ir kokybiškai.

Dažnai tenka remontuoti ir įvairias parduotuves, kurių savininkai remonto metu jų neuždaro – dirbti reikia naktimis, kai baigiasi parduotuvių darbo laikas, o ryte jos vėl laukia pirkėjų. Užmokestis už tokį darbą – nedidelis, jo užtenka tik pragyventi.

Pagal tai, kokiame Londono rajone gyveni, galima pasakyti apie tavo socialinį statusą. Labai daug lietuvių yra įsikūrę Rytų Londone, aplink Stratford rajoną. Čia pagrindiniai jų kaimynai – Pakistano ir Bangladešo gyventojai, turkai. Su musulmonais lietuviai sugyvena gerai, apsiperka jų parduotuvėse, taiso automobilius jų dirbtuvėse, skalbia rūbus jų skalbyklose. Čia yra pakankamai saugu, nebaisu vaikščioti ir naktimis.

Namus ar butus lietuviai taip pat nuomoja iš šių šalių piliečių. Dažniausiai tokiuose sublokuotuose kelių kambarių namuose gyvena po penkisšešis lietuvius. Toks gyvenimas primena bendrabutį, nes virtuvėje kiekvienas turi savo lentynas, rytais prie vienintelės vonios eilėje tenka laukti pusvalandį ir ilgiau. Toks gyvenimas dar pakenčiamas jaunimui, tačiau vidutinio amžiaus žmonės sako, kad prie bendrabučio sąlygų nėra lengva priprasti.

Žinoma, yra lietuvių, kurie Londone pasiekę nemažai, kurie turi gerus darbus, uždirba nemažus pinigus, tačiau tai – išimtys, kaip ir Amerikoje ar kitose šalyse. Didžiąją dalį emigrantų lietuvių sudaro tie, kurie skaičiuoja kiekvieną uždirbtą svarą, nerimauja dėl to, ar pavyks išsaugoti darbo vietą, bando šiek tiek sutaupytų pinigų pasiųsti giminėms ir artimiesiems į Lietuvą.

O sutaupyti nėra lengva – dauguma uždirba apie 140–180 svarų per savaitę, iš jų 100 svarų tenka atiduoti už kambario nuomą, o likusieji pinigai atitenka maistui, transportui, nes į darbą tenka važinėti didelius atstumus. Apie kokias nors pramogas lietuviai nekalba – nors dauguma čia gyvena apie dešimtmetį, bet dar nėra buvę pagrindiniuose Londono muziejuose, kurių lankymas yra nemokamas, nebuvę ir Londono apylinkėse, nuostabiuose parkuose, ką jau kalbėti apie Šiaurės jūrą, iki kurios – tik maždaug valanda kelio automobiliu.

Moterys lietuvės Londone dažniausiai dirba daržovių ar kitokiuose fabrikuose. Jame dirbo ir mano kalbinta Regina, penktąją dešimtį baigianti moteris, jau septintus metus gyvenanti Londone. Apie grįžimą į Lietuvą ji nekalba, sako, kad ten jos niekas nelaukia, o sūnus pats atskrenda aplankyti mamos. Kai daržovių fabrikas, kuriame dirbo Regina, bankrutavo, jai teko nueiti kančių kelius, kol susirado kitą darbą – dabar ji naktimis valo vieno banko patalpas. „Darbą anglų kalbos nemokančioms vidutinio amžiaus moterims labai sunku susirasti. Jaunimas turi visai kitokias galimybes – darbdaviai nori jaunų, išsilavinusių, laisvai angliškai kalbančių žmonių”, – atsiduso Regina.

Tokio jaunimo Londone – taip pat labai daug. Kasmet prieš rugsėjo pabaigą, kai Didžiojoje Britanijoje prasideda nauji mokslo metai, čia pradeda mokytis daug mūsų abiturientų. Žinoma, tik vienetai išgali studijuoti garsiuose Cambridge ar Oxford universitetuose, kur už vieno semestro studijas reikia mokėti apie 100,000 litų (apie 42,000 dolerių). Daugelis renkasi kitus universitetus ir koledžus, kur mokslas yra nemokamas.

„Tam, kad išgyvenčiau ir galėčiau studijuoti, turiu dirbti. Darbą susirasti nebuvo sunku – dar būdama Lietuvoje internetu išsiuntinėjau anketas įvairioms kavinėms, ir iš garsaus ‘Starbucks’ kavinių tinklo Londone sulaukiau net penkių pasiūlymų, tad galėjau rinktis priimtiniausią”, – pasakojo liepos mėnesį į Rytų Londono universitetą sporto vadybos studijuoti atvykusi buvusi vilnietė Elena.

Devyniolikmetė mergina puikiai kalba angliškai, dar Lietuvoje ji išlaikė visus egzaminus, kurių reikalaujama norint studijas tęsti Londone. Ji pasirinko „Starbucks” kavinę moderniame Londono Canary Wharf rajone, kur daug įvairių biurų pastatų, firmų. Būtent šių firmų darbuotojai, taip pat turistai yra pagrindiniai kavinių lankytojai.

Elena kavinėje dirba kasdien po kelias valandas, darbdaviai jai pažadėjo, kad darbą galės suderinti su mokslu. Per valandą Elenai mokamas kiek didesnis nei mažiausias darbo užmokestis – po 6,1 svaro (apie 10 dolerių), ateityje, jei gerai seksis, ji uždirbs daugiau. Tiek gaunant, per savaitę gali susidaryti apie 160 svarų (apie 260 dolerių), bet 100 svarų teks atiduoti už buto nuomą, tad likusių pinigų vos užteks pragyvenimui. Po penkerių studijų metų Elena planuoja grįžti į Lietuvą ir savo įgytas žinias pritaikyti gimtinėje.

„Londone dabar sunku, kaip ir kituose miestuose, – trūksta darbų, mažėja atlyginimai, bet turime pralaukti šį sunkmetį, nes padėtis ateityje vis tiek pagerės. Žinoma, bus nemažai lietuvių, kurie, išsigandę krizės, grįš į Lietuvą, bet ir ten dabar daugėja bedarbių, mažėja algos, tad kaip nors, sukandę dantis, dar pakentėsime”, – sakė ne vienas šiomis dienomis Londone sutiktas lietuvis.