2012-ieji: įsipareigojimų ir tiltų tiesimo metai

DALIA CIDZIKAITĖ

Lietuviams išeivijoje visais laikais gerai sekėsi skleisti ir plėtoti savo kultūrinę veiklą. Todėl net neabejoju, jog ateinančiais metais birželio 28–liepos 1 d. Boston mieste įvyksianti XIV Lietuvių tautinių šokių šventė bus ir sklandžiai surengta, ir sėkminga. Pavyks ir mažesni 2012 metais planuojami JAV lietuvių kultūriniai renginiai, kaip antai jau vasario 4 d. lietuvių liaudies meno ansamblio ,,Dainava”, Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugijos bei Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje rengiamas meno, literatūros bei chorinės muzikos renginys ,,Turbūt ne dėl savęs esu”, skirtas paminėti Lietuvos nepriklausomybės dienai. O kur dar įvairūs tradiciniai ,,baliai”, minėjimai, sukaktys, mugės, pavienių šokių grupių, chorų koncertai…

Kiek sunkiau išeivijos lietuviams sekasi dalyvauti politinėje, visuomeninėje ir socialinėse srityse, dar sudėtingiau – išeiti už lietuviškos veiklos ribų. Nors keletas visuomeninių judėjimų šiais metais susikūrė ar atsikūrė. Du iš jų – JAV Lietuvių visuomeninis komitetas, savo veiklą atnaujinęs 2007 metais, ir Judėjimas už Lietuvos pilietybės išsaugojimą – pagrindiniu savo veiklos tikslu pasirinko kovą už dvigubą pilietybę. Šio klausimo svarstymas, šiais metais kiek aprimęs, įsigaliojus naujam Pilietybės įstatymui, ir vėl taps aktualus ateinančiais 2012 metais, kai vyks rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą.

Tad kitais metais rinkimų karštlige sirgs ne tik JAV, kur jau kuris laikas vyksta rinkimų kampanija, bet ir Lietuva, pastaroji – 2012 metų spalio mėnesį. Išeivijos lietuviams, tiksliau – Lietuvos Respublikos piliečiams, tai bus ne tik gera proga atlikti savo pareigą ir prisiimti atsakomybę už naują Seimo ir būsimos Vyriausybės sudėtį bei šalies viziją, bet ir parodyti, jog jie gali būti dar vienas politinis balsas Lietuvos padangėje.

Akis užkliuvo už ,,The New York Times” išspausdintos nuotraukos iš neseniai Egipte įvykusių pirmų demokratinių rinkimų šalyje. Nuotraukoje matomas ant asilo į kaime įrengtą balsavimo punktą, kuriame vienas stalas su kėde, atjojęs egiptietis. Ant asilo sėdi ir egiptiečio sūnus, turbūt dar per jaunas balsuoti, bet kuriam tėvas, matyt, nori parodyti, kaip atrodo laisvi ir demokratiniai rinkimai. Užsienio lietuviams ant asilų į balsavimo būstines jau nereikia keliauti, o jei Lietuvos politikų ketinimai pakeisti balsavimo būdą bus įgyvendinti, greitai balsuoti galėsime neišėję iš namų – internetu. Tik kodėl mums taip menkai rūpi sunkiai iškovota demokratinė santvarka Lietuvoje?

Besidomintys tvirtesniais ryšiais su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija – neturėtų praleisti progos apsilankyti 2012 metais balandžio 26–28 d. University of Illinois at Chicago vyksiančioje 23oje Association for the Advancement of Baltic Studies konferencijoje ,,Globali Baltija: ateinantys 20 metų”. Joje dalyvaus per 200 mokslininkų iš trijų Baltijos šalių, taip pat Australijos, Brazilijos, Kanados, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Rusijos, Švedijos, JAV ir kitur, besidominčių Lietuvos, Latvijos ir Estijos politine, socialine ir ekonomine padėtimi, istorija, kultūra, literatūra ir kalba, verslu ir kt. Renginyje jau sutiko dalyvauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai JAV, taip pat Latvijos Saema narys.

Ateinančiais metais Čikagoje vyks ir trys svarbūs pasauliniai renginiai: gegužės 15–22 d. G8 (aštuonių didžiausių pasaulio ekonominių šalių), o gegužės 20–21 d. – NATO suvažiavimas, kuriame žada dalyvauti ir LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. Keliomis dienomis anksčiau į Čikagą, į 12 Pasaulio Nobelio premijų laureatų metinį suvažiavimą suvažiuos ir Nobelio premijos laureatai. Renginiui vadovaus buvusios Sovietų Sąjungos vadovas Michail Gorbačiov ir buvęs Romos miesto meras Walter Veltroni.

Jau senokai Amerikos lietuviai būrėsi į profesines grupes. 2011 metais Čikagoje susikūrė nauja grupė – Čikagos lietuvių profesionalų grupė, kurios veikla, norisi tikėti, suburs jaunesnius, šiuo metu karjeros aktyviai siekiančius lietuvius ar lietuvių kilmės žmones. Linkiu jiems rūpintis ne tik savo asmenine karjera, bet ir tapti ambicingesniais dalyviais lietuviškos visuomenės padangėje.

Gražių sumanymų ir skatinimo būti aktyvesniais visuomeninėje ir socialinėje veikloje sulaukiame iš Lietuvos Respublikos ambasados JAV, jau daugiau nei metai vadovaujamos Žygimanto Pavilionio. Iš 2011 metais ambasadoje vykusių vėliausių renginių norisi paminėti labdaros vakarą, skirtą Neringos stovyklai, nukentėjusiai nuo viesulo, paremti, apskritojo stalo diskusiją tarp lietuvių ir žydų bendruomenių atstovų, kurios metu kalbėta, kaip pagerinti lietuvių-žydų santykius. Gruodžio 11 dieną LR ambasadoje įvyko pirmasis vietos lietuvių ir žydų bendruomenių narių neformalaus tarpusavio supratimo forumo surengtas projektas „Chanukos-Kūčių šventė”, kuriuo siekta supažindinti bendruomenių jauniausius narius su vieni kitų tradicijomis ir papročiais. Tikėkimės, jog projektas, pavadintas ,,Saulėgrąžų projektu”, subrandins ne vieną pilnavidurį žiedą.

Tarpusavio tiltus tiesti raginčiau ir skirtingoms imigracinėms bangoms priklausantiems JAV lietuviams, ypač gausesniuose telkiniuose. Buvęs LR gen. konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius, paklaustas, ką reikia daryti, kad bangos labiau suartėtų, visada ragindavo atsisakyti skirstymo į bangas ar grupes ir kalbėti apie visus lietuvius išeivijoje. Deja, toks siūlymas pačios problemos nepanaikina. Turbūt neatsitiktinai projekto ,,Immigrant Connect Chicago”, kuriame jau dvejus metus dalyvauja ir ,,Draugas”, studentai, pasirinkę rašyti lietuviška tema, rašo apie jiems labiausiai pastebimus dalykus – apie JAV lietuvių imigracines bangas, jų skirtumus ir atitrūkimą viena nuo kitos. Pašaliečiai tai pastebi, kodėl mes – ne?

Sunku pasakyti, koks likimas laukia Lietuvos Vyriausybės paskelbtos programos ,,Globali Lietuva” – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą kūrimo 2011–2019 metams projekto. Projektas, viešai pradėtas svarstyti dar 2010 metų liepos mėnesį, atrodo, yra įstrigęs biurokratiniuose koridoriuose ar dėl kažkokių priežasčių dulka biurokratų stalčiuose ir iki šiol nėra vykdomas. Nors Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys lietuviai, įvairios nevyriausybinės organizacijos, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė išsakė nemažai kritikos ,,Globalios Lietuvos” programai, kol kas ji yra vienintelis Lietuvos valdžios sukurtas oficialus dokumentas, kuriuo bandoma nusakyti ir apibrėžti ryšį su apie 1,3 mln. už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių kilmės ir iš Lietuvos kilusių asmenų, iš jų – apie 300,000 Lietuvos Respublikos piliečių.

Katalikiškame pasaulyje tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje prasideda Palaimintojo Jurgio Matulaičio metai. Lietuvos žurnalistas Tomas Viluckas pagrįstai klausia, ar pavyks nupūsti dulkes nuo Palaimintojo, juk, rašo jis, ,,esama pavojaus apsiriboti iškilmingais renginiais ir pamaldžiais veiksmais, bet taip ir likti nepasiekus esmės”. Tad ir vėl palinkėjimas – ne tik paminėti Pal. Matulaičio metus, bet ir ieškoti juose gilesnės prasmės, sąsajų su Matulaičio ir mūsų laikais.

Pal. Matulaitis į pasaulį ėjo su šūkiu ,,Blogį nugalėti gerumu”. Šiuo šūkiu jau ne pirmi metai vadovaujasi JAV lietuvių įkurtos labdaros organizacijos ir klubai: „Vaiko vartai į mokslą”, Lietuvos vaikų globos būrelis „Saulutė”, Lietuvos Dukterų draugija, Los Angeles ,,Vaikų viltis”, Čikagos moterų klubas „Alatėja”. Šiais metais ranką mažiau turintiems ištiesė Philadelphia Lietuvių Bendruomenė, prisijungusi prie Lietuvos projekto ,,Vaikų svajonės”, o ką tik savo 50metį atšventęs ir vėl jėgų įgavęs St. Petersburg Lietuvių klubas šiais metais kalėdinėmis dovanomis pradžiugino Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius.

JAV ekonomikai ir toliau šlubuojant, socialinė rūpyba, dvasinė, moralinė ir finansinė pagalba šalia esančiam bus ypač svarbi ateinančiais metais. Praėjusiais metais iš gyvenimo savo noru pasitraukė keli Čikagoje ir jos apylinkėse gyvenę  tautiečiai. Jų netekimas rodo mūsų, lietuviškos visuomenės, pažeidžiamumą, nesugebėjimą laiku pastebėti pagalbos laukiantį ir padėti jam.

Žvilgsnį nukreipus į savą daržą, ,,Draugui” norėtųsi palinkėti, kad ateityje ne jis ieškotų skaitytojų, bet skaitytojai jo ieškotų. O kol toks noras pildosi, smagu pasidžiaugti kur kas apčiuopiamesniais dalykais: stipria ir palaikančia komanda, pareigingais ir sukalbamais bendradarbiais, senais ir naujais skaitytojais.

Visų mūsų laukia dar vieni politinių, visuomeninių ir kultūrinių įvykių nestokosiantys metai. Ar būsime tik pasyvūs jų stebėtojai, neretai – ir bumbėtojai, ar aktyvūs, balsą turintys ir juo pasinaudojantys dalyviai, priklausys tik nuo mūsų pačių.

Savo ir redakcijos vardu linkiu Jums įdomių ir palankių 2012-ųjų metų.