JAV LB XVIII tarybos antroji sesija (tęsinys)

Dalia Cidzikaitė

JAV LB XVIII tarybos dalyviai.

Antrąją JAV LB XVIII tarybos antrosios sesijos dieną įvyko simpoziumas, skirtas JAV lietuvių paveldo klausimams. Simpoziumą atidariusi JAV LB prezidiumo pirmininkė Danguolė Navickienė priminė susirinkusiems apie šių metų pradžioje uždarytą Šv. Aušros Vartų (AV) lietuvišką bažnyčią New York, Manhattan ir pastebėjo, jog panašaus likimo gali susilaukti ne viena dar gyvuojanti lietuviška bažnyčia ar parapija. Galbūt dėl šios priežasties simpoziumo dalyviai svarstė ne tiek, kaip dar galima būtų išgelbėti AV bažnyčią, bet ką reikėtų daryti, iškilus panašiai grėsmei kitoms lietuviškoms parapijoms JAV. O grėsmė, — pabrėžė Navickienė, — yra reali. Todėl galimomis strategijomis ir patirtimis šiame simpoziume dalinosi: Algis Lukas, Ramutė Žukaitė, Rimtautas Marcinkevičius, Teresė Gečienė, Rima Girniuvienė ir kun. Antanas Saulaitis.

 Ar verta išsaugoti viską?    

Pirmasis pranešėjas JAV LB narys Algis Lukas sakė, jog šiuo metu jau yra sudarytas lietuviško paveldo sąrašas, kuris gimė po to, kai JAV ir Lietuvos Respublika pasirašė dvišalę sutartį dėl paveldo išsaugojimo. Iš JAV ir Lietuvos pusės jau yra sudarytos ir komisijos, kurių tikslas — išsaugoti paveldą užsienyje: JAV ir Lietuvoje. Lukas pastebėjo, jog Lietuvos atveju — tai būtų žydų, gyvenančių Amerikoje, noras išsaugoti žydišką paveldą Lietuvoje, Amerikos atveju — lietuvių pastangos išsaugoti JAV lietuvių paveldą Amerikoje.

Praėjusiais metais LR pradėjus kurti savo sąrašą, iš Amerikos lietuvių pusės buvo sudaryta komisija (jos pirmininkas — A. Lukas), atsakinga už Amerikoje esantį lietuvių paveldą. Sąrašas su prašymu jį papildyti arba pakomentuoti buvo išsiųstas į visas LB apylinkes, tačiau sulaukta buvo vos poros atsiliepimų — dėl tokio bendruomenių abejingumo apgailestavo pranešėjas.

Šiuo metu saugotino lietuviško paveldo JAV sąraše yra apie 118 įrašų, tarp jų — 90 bažnytiniai, likusieji — pasaulietiniai objektai. Lukas iškėlė atrankos klausimą: ką iš tiesų verta bandyti išsaugoti Amerikoje. Jo nuomone, JAV LB Kultūros tarybos planuojamas išleisti albumas apie lietuvių kultūrinį paveldą JAV iš dalies turėtų padėti atsakyti į šį klausimą.

Krikštynų yra daugiau nei laidotuvių

JAV LB narė Teresė Gečienė iš Philadelphia dalijosi savo patirtimi gelbstint Šv. Andriejaus parapiją. Anot jos, jų parapiją pavyko išgelbėti dėl to, kad 1991 metais iškilus grėsmei ją uždaryti, žmonės susigriebė ir paprašė išeinančio klebono leisti sudaryti parapijos komitetą. Po kiek laiko Šv. Andriejaus parapijoje apsilankė monsinjoras, prižiūrėjęs ir Šv. Andriejaus parapiją. Jį lydėjęs pasaulietis pradėjo kalbėti apie demografiją, parapijos finansus ir leido suprasti, jog parapija bus uždaryta, — pasakojo Gečienė. Vis dėlto monsinjorą pavyko įtikinti, kad tai nėra vien tik parapijėlė, kur susirenka vieni senukai. Monsinjoras  paprašė jauną moterį vadovauti komitetui, kuris buvo sudarytas iš visų kartų žmonių. Jį sudarant, tais metais dar nebuvo naujai atvykusių lietuvių. Gečienės tvirtu įsitikinimu, yra svarbu, kad veiktų aktyvus komitetas, dalyvaujantis vyskupijos šaukiamuose susitikimuose, kad galima būtų papasakoti apie parapijos veiklą.

1992 metais Šv. Andriejaus parapija surengė Sausio 13-osios aukoms paminėti renginį, kurio filmuoti atvažiavo visos trys Philadelphia televizijos. Įvyko ir dar keletas lietuvių suorganizuotų renginių. Galų gale monsinjoras paprašė, kad parapija nebūtų uždaryta. Jis, prisimena Gečienė, vėliau net juokavo, kad išgelbėdamas mūsų parapiją jis prarado savo darbą.

Į pačios iškeltą klausimą, kas mums padeda, viešnia iš Philadelphia atsakė, jog čia veikia lituanistinė mokykla, kuri ruošia ir pirmajai komunijai, BALFas, choras, skautai, ateitininkai. Ir visa tai naujasis klebonas jau galėjo įrašyti savo ataskaitoje vyskupijai. Jis įvedė dvi naujas litanijas ir rožančių. Gečienė neslėpė, jog visa tai gerai atrodo ant popieriaus.

Padeda ir trečioji lietuvių išeivių banga: šiuo metu yra daugiau krikštynų negu laidotuvių. Bet svarbiausias dalykas yra bažnyčios lankomumas. Jei bus mūsų tik saujelė žmonių, mes tų parapijų neišlaikysime. Su Šiluvos jubiliejum yra gera proga parodyti mūsų parapijų veiklą ir kiekvienoje vietovėje padaryti gražias iškilmes, — tokiais žodžiais aktyviau įsijungti į parapijų veiklą kvietė Gečienė.

,,Mes priešais bažnyčią pastatėm kryžių kalną”

Naujai išrinkta Boston valdybos pirmininkė Rima Girniuvienė simpoziume perskaitė Gintaro Čepo paruoštą medžiagą, kuri susikaupė gelbėjant Boston bažnyčią. Anot Girniuvienės, 2003–2004 metais sekso skandalui iškilus į viešumą, Boston arkivyskupijai sumokėjus 30 mln. dol., buvo nuspręsta uždaryti 60 parapijų, tarp jų ir keturias lietuvių parapijas. Baimė žmones subūrė, teigė pirmininkė, ir jie ėmėsi veiksmų: 1) sudaryti atskirą organizaciją — ,,Friends of St. Peter”; 2) aiškiai žinoti klebono nuomonę; 3) įtraukti visus parapijiečius, žinoma, visų neįtrauksi, bet kiek galima daugiau; 4) sudaryti atitinkamą iždą (parapijiečiai susirinko ir įnešė pinigus, sudarydami 100,000 dol. iždą); 5) kad galima būtų pasamdyti kanonų teisės ir civilinės teisės advokatus; 6) kalbėti su vyskupijos vadovais ir žinoti, ką jie galvoja, ir tada ieškoti pagalbos. ,,Friends of St. Peter” sudarė atskirus komitetus: finansų, viešųjų ryšių, apeliacinį ir t. t.

Svarbu, kad parapijiečiams nepraeitų ūpas, net jeigu ir atrodo, kad padėtis beviltiška. Reikia kovoti iki galo — įsitikinusi dabartinė Boston valdybos pirmininkė. Nei ji, nei prieš parapijos uždarymą kovoję parapijiečiai iki šiol nežino, kas išgelbėjo Boston bažnyčią. Juk, prisiminė pranešėja, buvo įtraukti dideli pinigai, Lietuva negalėjo kištis ir pan. ,,Galbūt kryžių kalnas, kurį parapijiečiai pastatė priešais bažnyčią”, — kaip vieną iš galimų atsakymų siūlė Girniuvienė.

Prieš lietuvius atsivėrė didelis langas

New York apygardos pirmininkė Ramutė Žukaitė apgailestavo, kad nors apie Aušros Vartų (AV) bažnyčios uždarymą ji žinojo ir kitiems pranešė prieš metus, šimtmečio sulaukusi lietuviška Manhattan bažnyčia vis tiek buvo uždaryta. Vis dėlto, pabrėžė Žukaitė, po šių įvykių prieš lietuvius atsivėrė naujas didžiulis langas: lietuviai suprato, kad reikia kovoti dėl savo paveldo. O kovoti lietuviai moka — įsitikinusi pirmininkė. Ji teigė, kad jei ir nepavyks išlaikyti šios konkrečios bažnyčios, galbūt mūsų, lietuvių, pastangos padės ateityje išlaikyti ne vieną lietuvišką parapiją Amerikoje.

Savo pranešime Žukaitė pateikė ne vieną pasiūlymą ateičiai. Anot jos, kunigai ir klebonai turi aktyviau įtraukti jaunus žmones ir naujai atvažiavusius lietuvius. Ypač jauni žmonės nori turėti lietuviškai kalbantį kunigą, — sakė NY apylinkės pirmininkė.

AV klebonas kun. Savickis lietuvius vos toleravo, nors lietuviai ir prašėsi, jis jų neįsileido į bažnyčios valdybą. Todėl Žukaitė kvietė lietuvius parapijiečius kuo greičiau įsijungti į bažnyčių valdymą. Kitas jos patarimas — išmanyti kanonų teisę, nes advokatų samdymas brangiai kainuoja. Taip pat, — toliau tęsė pranešėja, — kai ateityje vyks kalbos tarp JAV ir Lietuvos bažnyčios atstovų, būtina, kad tuose susitikimuose dalyvautų kuo aukštesnio rango dvasininkai, galbūt tada iš anksto pavyks užkirsti kelią bažnyčių, parapijų uždarymams.

Žukaitė teigė, kad daug kas sakė, jog negalime kovoti prieš bažnyčią, bet istorija parodė, kad tokia taktika nėra gera. Šiandien AV bažnyčia dar stovi, bet, atrodo, kad ji jau yra paruošta nugriovimui. Nepaisant to, turime dvasinę ir tautinę pareigą išlaikyti savo protėvių paveldą, nes prarasdami bažnyčią, prarandam kultūrinius centrus, mokyklas, prarandam sielą, — tvirtino Žukaitė.  

Nuo diplomatijos iki buldozerio

JAV LB narys Rimtautas Marcinkevičius, kuris į AV bažnyčios gelbėjimą įsijungė paprašytas Žukaitės, savo pranešime nutiesė sąsajas tarp dabartinės lietuviškų bažnyčių ir parapijų situacijos Amerikoje ir sovietmečiu persekiojamo tikėjimo Lietuvoje. Nebūčiau patikėjęs, sakė jis, jog po 25 metų, jau gyvenant JAV, ir vėl teks įsijungti į lietuviškų bažnyčių ir lietuviškumo gelbėjimą, tik dabar jau JAV.

Marcinkevičius pranešime, pavadintame ,,Nuo diplomatijos iki buldozerio”, trumpai, bet detaliai nužymėjo nueitą kelią, gelbėjant AV, tiek Lietuvoje, tiek ir Amerikoje. Tiesa, jis neslėpė, jog gelbėjant NY lietuvišką parapiją, kai kurie išeivijos lietuviai pasirinko stručio politiką ir nepalaikė aktyvių veiksmų.

Kol kas visos pastangos išgelbėti AV mažai davė rezultatų. Kokia taktika JAV LB vadovausis, klausė susirinkusiųjų Marcinkevičius, ar tylėsime ir tyliai nuolankiai sėdėsim, ar naudosimės kontaktais ir turima informacija bei atsakysim energinga veikla?

Kun. Saulaitis kvietė ieškoti naujų būdų

Ar žinome, kas yra pirmasis lietuvis Čikagoje? Ar mums įdomi mūsų paveldo dalis? — tokiais klausimais savo pranešimą pradėjo kun. Saulaitis. Pergyvename dėl lietuviško užrašo Šv. Kazimiero kapinėse, o kokia to priežastis? Galime kaltinti vyskupiją, kuriai priklausome, bet kol nėra 5 lietuvių, mirštančių per dieną, tol tie lietuvių kapai bus atviri visiems, — sakė kunigas.

Labai konkrečiais pavyzdžiais jis aiškiai leido suprasti, kad lietuviško paveldo išsaugojimo klausimas nėra vien tik juoda ir balta. Kun. Saulaitis sutiko, kad daug kas priklauso nuo lietuvių lankomumo ir dalyvavimo, tačiau, anot jo, daug kas priklauso ir nuo mūsų ryšio su kitais: kitomis bažnyčiomis, parapijomis, bažnytinėmis tarybomis ir pan., kur vieni kitus padrąsintume ir pamokytume, kaip palaikyti žmones ir įtraukti naujus narius, kaip derėtis su vyskupijomis.

Kun. Saulaitis siūlė ieškoti kitų išeičių, alternatyvų iš susidariusios padėties. Jo nuomone, yra labai svarbu, kad būtų ieškoma suartėjimo būdų tarp pačių parapijiečių. Svarbu yra ne tik nuosavybės klausimai, bet ir poreikis palaikyti ryšį ne tik su vyskupijomis, bet ir su vietiniu vikaru, kunigais.

Su JAV LB XVIII tarybos antrosios sesijos priimtomis rezoliucijomis plačioji visuomenė ir ,,Draugo” skaitytojai bus supažindinti vėliau.

Trečiosios JAV LB XVIII Tarybos trečioji sesija įvyks kitą rudenį JAV Rytų pakrantėje, Boston, MA. 2009 m. analogišką suvažiavimą planuojama surengti jau šalies pietuose, Houston (Texas).