Nuomonė

Bijau ir nežinau

Kuo toliau, tuo labiau bijau rašyti ką nors ,,Draugui”, nes galiu gauti barti ir sulaukti pamokymų iš lietuvių kalbos ,,inspektorių”, kurie kritiškai atsiliepia į jų pastebėtas ir redaktorių nepataisytas nelemtas klaidas. Galiu ir aš gauti patarimą, kad pirmiau iššluočiau savo kiemelį ir daugiau išmokčiau lietuviškai rašyti ar cituoti.

Vienas pavyzdys, tai š. m. gegužės 31 d. ,,Drauge” pirmame puslapyje atspausdinto BNS žinių agentūros pranešimo, kad ,,Prezidentas jaučiasi gerai”, kritika. Tą pranešimą perskaitęs apsidžiaugiau, kad Lietuvos Prezidentas yra sveikas ir jaučiasi ne tik gerai, bet ir ,,pagal jo organizmo būklę galima būtų pajauninti bent dviem dešimtmečiais”. Panašiai lyg 61 metų ,,prinokęs jaunuolis” (kaip apie save sakydavo Juozas Bačiūnas). Tačiau susigraudinau ir susigėdau po kelių savaičių viename iš ,,Draugui” atsiųstų laiškų perskaitęs, kad jo redaktoriai praleido sujauktą kalbą iš mūsų tėvynės kaip tik toje žinioje. Dabar nežinau, ar džiaugtis Prezidento sveikata, ar gėdintis redaktoriais, ar bijoti ,,Draugą” skaityti ir jam rašyti.

 Pasitaręs su žmona nusprendžiau, kad reikės vėl iš naujo mokytis lietuviškai rašyti, nes jei ,,Draugo” redaktoriai praleistų sujaukta kalba parašytą mano nuomonę, tai man būtų gėda ne tik prieš vaikus bei anūkus (vaikaičius?), bet ir prieš skaitytojus, ypač kalbos taisytojus. Siaubas, kaip dabar sako tėvynėje. Specialiai užsisakiau ir vakar jau gavau iš mūsų tėvynės Lietuvių kalbos instituto išleistą ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyno” šeštą (trečią elektroninį) leidimą. Labai daug naujų žodžių!

 Turiu klausimą ir ,,Draugo” redaktoriams, ir kalbos prižiūrėtojams: ar spausdinant iš oficialių spaudos agentūrų gautas žinias (arba cituojant tų agentūrų pranešimus) kiekvieno lietuviško laikraščio redaktoriai privalo jas taisyti, braukyti, trumpinti ir tik taisyklinga (pagal kokią autoritetingą nuomonę?) lietuvių kalba spausdinti? Prašau atsakymo, nes ne tik bijau, bet ir nežinau.

Vytautas Kamantas
Grand Rapids, MI
 
Redakcijos atsakymas. Tiesioginis ir trumpas atsakymas į Vytauto Kamanto klausimą dėl žinių, gautų iš oficialių spaudos agentūrų, braukymo, taisymo, trumpinimo būtų – „Taip, tą daryti leidžiama.” Žinių, kurias teikia agentūros, paskirtis – būti panaudojamoms įvairiopiems tikslams: kaip trumpa žinutė ar informacija, papildoma informacija didesnės apimties straipsniui rašyti, viena iš keleto informacijų, kuriomis dienraštis, savaitraštis ar kita žiniasklaidos priemonė pasinaudoja. (Gal pastebėjote, jog labai dažnai didesnė žinutė yra kelių žinių agentūrų sujungta informacija, o jos gale tuomet jau rašome ne tik, pvz., BNS, bet ir kitus panaudotus šaltinius, antai kaip: Bernardinai.lt, delfi.lt, ELTA, Reuters ir t.t.)

Vis dėlto, jei agentūros pateikiamoje žinutėje yra cituojamas asmuo, jo ar jos žodžių keisti (taisyti, braukyti ir pan.) negalima ir neetiška. Tiesa, galima ir įmanoma trumpinti, tačiau tai nurodant, pvz., parašant, jog kalba strumpinta, arba įterpiant sutartinį ženklą – (…).

Deja, tikrovė yra tokia, jog didžioji dauguma iš Lietuvos mus pasiekiančių žinučių ir straipsnių, anot mūsų dienraščio skaitytojų, vartoja netaisyklingą lietuvių kalbą, lietuvina tikrinius daiktavardžius, ypač dažnai piktnaudžiauja tarptautiniais žodžiais. Todėl esame priversti net ir autorinius straipsnius tvarkyti: keisti tarptautinius žodžius į atitinkamus lietuviškus, sudėtingus sakinius – į paprastesnius. Turbūt net nereikia sakyti, jog daugiau nei pusė visų „Draugą” pasiekiančių straipsnių atkeliauja iš Lietuvos, tad mūsų redakcijai tai yra ir papildomas darbas, ir sugaištas laikas.

Kaip pavyzdį galime pateikti neseniai mus pasiekusio straipsnio iš Lietuvos ištrauką, kur 3 puslapių kompiuteriu surinktame tekste galima buvo priskaičiuoti daugiau nei 50 tarptautinių žodžių. Taigi daugiau nei 50 kartų su šiuo straipsniu dirbantis žmogus turėtų ranka (su kompiuterio klavišais) pakeisti visus tuos žodžius į lietuviškus. O jeigu tą dieną į „Draugą” dedami ne vienas, o du, trys ar penki tokie ar panašūs straipsniai?
 
Štai ištrauka iš minėto straipsnio.

Čia didelę reikšmę turi visi ritualai, simboliai, tęstinumas. Geriausiai tokį valstybės tipą pristatytų monarchija. (…) Atkūrus nepriklausomybę tam tikra visuomenės dalis orientavosi būtent į tokį valstybės modelį. Vyko „smetoninės” Lietuvos romantizavimas, buvo sureikšminamas valstybės kultas, o pagarba jai demonstruojama etnografinėmis apeigomis, dainomis, praeities didvyrių aukštinimu. Tačiau gana greitai tai virto rutina, nebebylojo šiandienos lietuviui, nors nostalgija tokiai valstybei tebelieka.

Arba štai tipiška liepos 7 d. žinutė iš BNS žinių agentūros, kurios paslaugomis ,,Draugas” naudojasi:

Tojakas, Japonija, liepos 7 d. (AFP– ,,Reuters” – BNS). JAV prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), nepaisydamas nesutarimų su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu dėl Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalių dislokavimo Europoje planų, pirmadienį gyrė naująjį Rusijos lyderį ir vadino jį ,,sumaniu vaikinu” (smart guy), kuris kalba rimtai. Abu lyderiai, draugiškai vadinantys vienas kitą vardu, per savo pirmąjį susitikimą akis į akį nuo to laiko, kai D. Medvedevas gegužę perėmė prezidento įgaliojimus iš Vladimiro Putino, taip pat akcentavo savo bendradarbiavimą siekiant diplomatinėmis priemonėmis išspręsti ginčus su Iranu ir Šiaurės Korėja dėl jų branduolinių programų.

Tai tik dvi mažutės pastraipos iš kelių šimtų kasdieniniame ,,Drauge” spausdinamų. Klausimas Jums, gerbiamieji skaitytojai, kiek žmonių turėtų dirbti dienraštyje, kad jame būtų ne tik įdomūs straipsniai, bet ir švari, jokiais tarptautiniais žodžiais nesutepta lietuvių kalba, kurioje būtų nesulietuvintos užsienietiškos pavardės, išlaikyti originalūs miestų, valstijų, universitetų ir kt. pavadinimai? O juk mūsų tiek, kad ir vienos rankos pirštų (plius vienas) suskaičiuoti užtenka.