Apie lietuvių kalbą tik lietuviškai, 
arba 13-ąją Baltų kalbų studijų instituto vasarą palydint

Dalia Cidzikaitė

Lygiai prieš metus Drauge rašiau apie 12-uosius Baltų studijų vasaros instituto (Baltic Studies Summer Institute arba BALSSI) kursus Indianos universitete Bloomingtone, subūrusius ne vieną lietuvių, latvių arba estų kalbą panorusį išmokti studentą. Lietuvių kalbą praėjusiais metais ryžosi studijuoti septyni studentai. Intensyvaus kurso pabaigoje net keturi jų pareiškė norą sugrįžti į Indianos universitetą kitą vasarą. BALSSI kuratorius prof. Toivo Raun pernelyg optimizmu nedegė – jo nuomone, pasiūlyti net du lietuvių kalbos kursus ateinančią vasarą nors ir nėra nerealu, finansiškai būtų gana sunku. Vis dėlto, po metų organizavimo bei rėmėjų paieškų, šią vasarą BALSSI lietuvių kalbos kursą pasiūlė net 14 studentų: devyni jų lankė pirmąjį lygį (jį dėstė PLB Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje doktorantė Daiva Litvinskaitė), o likę penki leidosi į dar gilesnį, o kai kada ir klampesnį, lietuvių kalbos pažinimą, kurį dėstė šio straipsnio autorė.

Vasaros kursams artėjant į pabaigą, paprašiau savo studentų atsakyti į du klausimus apie lietuvių kalbą: 1) Kokia, tavo nuomone, yra lietuvių kalba? 2) Kokios tavo lietuvių kalbos žinios prieš ir po šios vasaros kursų? Jūsų dėmesiui keturių antrųjų lietuvių kalbos metų studentų atsakymai (Turbūt net neverta minėti, jog atsakyme angliško žodžio nė su žiburiu nesurasi...). Taigi apie lietuvių kalbą tik lietuviškai.

Sharon Berg – daktarės laipsnį norvegų kalbos ir literatūros srityje apsigynė University of Washington, Seattle; šiuo metu dėsto norvegų kalbą Concordia College, Moorhead, Minnesota.

1. Man lietuvių kalba yra didelis žaidimas. Aš noriu suprasti, kaip viskas kalboje veikia ir sutaria. Kai aš pradėjau studijuoji lietuvių kalbą, iš pradžių tenorėjau studijuoti, nes man reikėjo poilsio ir norėjau pabandyti pasikalbėti lietuviškai su lietuviu kolega...

2. Nors man nėra lengva kalbėti lietuviškai, džiaugiuosi, kad aš galiu išreikšti savo bei suprasti kitų naujas mintis. Prieš šią vasarą aš galvojau, kad aš galėčiau tik „žaisti” su lietuvių kalba. Dabar aš tikiu, kad aš galėčiau gerai suprasti ir kalbėti, jei aš dirbsiu namuose. Kai mes pradėjome klasėje skaityti romaną, aš norėjau suprasti kiekvieną žodį. To man buvo per daug. Tada aš prisiminiau savo taisykles, kurias aš taikau savo studentams norvegų kalbos klasėje, – yra svarbiausia suprasti, kas vyksta ir kodėl. Žodžiai nesvarbu. Dabar aš esu maloniai nustebinta, kad aš beveik galiu skaityti romaną be žodyno, jei aš per daug negalvoju, ką vienas ar kitas žodis reiškia...

Aš nežinau, ar lietuvių kalba bus svarbi mano gyvenime, tačiau kai aš pradėjau studijuoti norvegų kalbą, irgi nežinojau, kad tai bus pagrindinis mano pasirinkimas. Kai kitą kartą aš ieškosiu naujo darbo, labai norėčiau surasti darbą, kur galėčiau truputį panaudoti ir norvegų, ir lietuvių kalbas. Nežinau, ar egzistuoja šitas darbas Amerikoje, bet tikiuosi.

Nicole McGrath – istorijos doktorantė Indianos universitete, Bloomingtone.

1. Lietuvių kalba man nepriklauso. Aš kažką joje suprantu, bet ji nėra mano. Anglų kalba, žinoma, man priklauso. Rusų kalba man irgi priklauso. Tačiau aš negalėčiau pasakyti, kad gerai žinau lietuvių kalbą. Jei manęs kas paklaustų: ar tu moki lietuvių kalbą, mano atsakymas būtų – ne. Aš ją studijavau tik vasarą. Bet kai kas lietuvių kalboje man priklauso. Tai – mano prisiminimai. Buvo labai malonu praleisti dvi vasaras su savo dėstytoja ir kitais lietuvių kalbos studentais. Jūs kažkokiu būdu man priklausote. Tikiuosi, jog kada nors ir lietuvių kalba bus mano.

2. Prieš šią vasarą aš neturėjau jokios lietuvių kalbos. Studijavau ją vieną vasarą ir mažai ką prisimenu. Supratau tik atskirus žodžius ir negalėjau pasakyti paprasčiausių sakinių. Negalėjau skaityti ir žinau, kad jei būčiau buvusi Vilniuje arba Klaipėdoje, būčiau negalėjus pasikalbėti su žmonėmis lietuviškai. Dabar manau, kad galėčiau gyventi Lietuvoje ir pasikalbėti lietuviškai. Galėčiau pasikalbėti su savo kambario draugės Jolantos tėvais ir jos broliu. Būtų, žinoma, sunku ir žinau, kad darau daug klaidų, bet galėčiau.

Thomas Douša – šiais metais pradės studijuoti bibliotekininkystės doktorantūroje Ilinojaus universitete Urbana-Champaign.

1. Pagal mane, lietuvių kalba yra graži ir įdomi kalba, turtinga savo sintaksės priemonėmis ir žodžių atsarga, taip pat labai sudėtinga morfologijoje. Savo sudėtingumu lietuvių kalbą aš palyginčiau su senųjų graikų kalbos sudėtingumu. Tad lietuvių kalba yra labai tinkama poezijai, dainoms ir kitoms meniškoms kalbos formoms. Ji pasiūlo daug išraiškos galimybių. Galbūt todėl kad anksčiau studijavau lotynų ir senųjų graikų kalbas, man atrodo, kad lengviau yra lietuviškai skaityti ir rašyti, nei kalbėti arba suprasti, kai kiti žmonės ja kalba.

2. Kas dėl mano lietuvių kalbos žinojimo, prieš šią vasarą aš maniau, kad gerai suprantu tas lietuvių kalbos gramatikos dalis, kurias pernai buvau studijavęs. Ir kad aš galiu su žodyno pagalba skaityti tuos straipsnius, kurie yra svarbūs mano mokslui, net jei ir labai lėtai. Bet jaučiau, kad aš dar negaliu gerai kalbėti ir kad mano gebėjimas suprasti žmones, kalbančius lietuviškai, buvo visiškai nepakankamas. Po šios vasaros kurso tikiu, kad truputį geriau galiu skaityti ir rašyti, bet kad dar nepakankamai pasakau ir man reikia daugiau praktikos.

Henry Gritz – ispanų kalbos mokytojas; pensininkas.

1. Man patinka studijuoti lietuvių kalbą. Aš planuoju kitą vasarą važiuoti į Lietuvą. Galbūt ieškosiu savo šeimos ten. Galbūt pagyvensiu ten. Galbūt susirasiu moterį – lietuvaitę (šypsosi). Įsimylėsiu.

2. Praėjusią vasarą aš galvojau, kad galiu kalbėti lietuviškai, bet kai pradėjau studijuoti lietuvių kalbą šia vasarą, pamačiau, kad klydau. Aš žinojau pavienius žodžius, bet negalėjau kalbėti. Dabar, man atrodo, kad aš galiu; nors ir darydamas daug klaidų, galiu kalbėti ir susikalbėti. Mane kiti gali suprasti, todėl tikrai žinau, kad ir Lietuvoje mane supras. Praėjusią vasarą bijojau kalbėti, šią vasarą – nebijau.

Praėjusiais metais šio straipsnio autorė neteisingai apkaltino Lietuvių fondą, neva šiam neparėmus Baltų studijų vasaros instituto. Pasirodė, jog 2005 m. į Lietuvių fondą finansinės paramos niekas iš BALSSI organizatorių nesikreipė. Noriu atsiprašyti Lietuvių fondo ir padėkoti už šiųmetinę finansinę paramą BALSSI.