JAV LB Kultūros taryba apdovanojo išeivijos menininkus

Laima Apanavičienė

Šį savaitgalį Čikagoje viešėjo JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Dalė Lukienė. Ji ne tik puikiai vedė Kultūros premijos laureatų apdovanojimo vakarą, bet dalyvavo ir kituose kultūriniuose renginiuose. Matėme ją Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, Lietuvių dailės muziejuje Lemont, kur vyko keturių menininkų – Noros Aušrienės, Gintaro Jociaus, Rolando Kiaulevičiaus ir Alvido Pakarklio – darbų paroda ir vakaras ,,Vandens ženklai” bei fotomenininko Butauto Barausko iš Lietuvos fotografijos parodos atidaryme.  Apsilankė ji ir JAV LB Rašytojų draugijos renginyje, kuris vyko sekmadienį, gruodžio 9 d. Čiurlionio galerijoje Jaunimo centre, susitiko su iš Lietuvos atvykusiu Gediminu Zujumi, Muzikos ir informacijos centro direktoriumi.

Šiandien skaitytojams papasakosime apie Bočių menėje, Pasaulio lietuvių centre vykusį Kultūros premijų įteikimo šventę.

Laikas bėga nenusakomai greitai. Šiemet JAV LB Kultūros taryba premijų įteikimui apdovanotuosius sukvietė jau 25-ąjį kartą. Graži tradicija – apdovanoti geriausius išeivijos menininkus Kultūros premijomis ne tik išsilaikė tiek metų, atrodo, kad ji įgavo naują pagreitį, nes jau antri metai, kai į apdovanotųjų sąrašą įsipina ir neseniai į JAV atvažiavusių lietuvių pavardės.

Vakarą pradėjo JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Dalė Lukienė. Pasveikinusi gausiai susirinkusius žiūrovus ir meno mylėtojus, ji perskaitė Ingridos Bublienės (Lietuvos Garbės konsulė, Ohio valstijoje) laišką, kuriame primenama, jog ši premijų šventė yra 25oji ir kuriame sveikinami šių metų laureatai.

Dalė Lukienė gražiai pristatė visus laureatus – ekrane žiūrovai galėjo matyti ne tik užrašus, bet ir laureatų veiklos nuotraukas. Šiais metais JAV LB Kultūros tarybos sudarytos komisijos premijas paskyrė  šiems meno žmonėms – dailininkui Rimui Čiurlioniui (komisijos pirmininkė Dalia Šlenienė), tautinių šokių mokytojai Nijolei JasėnaiteiPupienei (kandidatą parinko Lietuvių Tautinių šokių institutas, vadovė Danguolė Varnienė), muzikui Stasiui Sližiui (komisijos pirmininkas Faustas Strolia), ir spaudos darbuotojui Aleksui Vitkui (komisijos pirmininkas Petras Petrutis).

Visi apdovanotieji gerai žinomi lietuviškajai visuomenei. Dailininkas Rimas Čiurlionis  gimė Kaune, baigė Stepo Žuko dailės mokyklą. Daug metų dirbo Pažaislio vienuolyne restauratoriumi. 1992 metais atvyko į JAV. Čia jis tęsia menininko karjerą. Rimo parodose gausiai lankosi žiūrovai, o jo darbų galima rasti  ne tik galerijose, bet ir privačių asmenų kolekcijose.

Nijolė Pupienė žinoma ne tik Čikagoje gyvenantiems. Ji visą savo gyvenimą paskyrė lietuvių tautiniams šokiams. Jos darbus žino Amerikos, Kanados šokėjai, pažįstama ji ir Lietuvos šokių specialistams. N. Pupienė  ne tik visų lietuviškų Tautinių šokių švenčių Amerikoje ir Kanadoje dalyvė. Ji – VI šokių šventės meno vadovė, aštuonerius metus vadovavo Lietuvių Tautinių šokių institutui, jos sukurtas šokis bus šokamas kitų metų Šokių šventėje Los Angeles. N. Pupienė daug metų atidavė vaikams ir jaunimui, dar ir šiandien ji dirba tautinių šokių mokytoja Čikagos lituanistinėje mokykloje. Šiuo metu N. Pupienė su tautinių šokių grupe ,,Lėtūnas” ruošiasi ateinančiai Šokių šventei.

Stasys Sližys gal ne taip gerai pažįstamas čikagiečiams, tačiau labai gerai žinomas Detroit lietuviams ir visiems JAV gyvenantiems lietuviams muzikams. S. Sližys, tik atvykęs į JAV, pradėjo mokytojauti lietuvių šeštadieninėje mokykloje (keletą metų buvo jos vedėjas) Detroit, MI. Savo užsispyrimo dėka 1956 Detroit Prekybos universitete baigė aukštąją sąskaitybą. Tačiau jį visą laiką traukė muzika, tad lankė Wurlitzer vargonų kursus, o 1958 m. įstojo į Detroit konservatoriją, kurioje 1964 įgijo muzikologo diplomą, o 1967 m. ją baigęs, gavo ir vokalinės muzikos pedagogo diplomą. 1967–1974 metais Michigan universitete tobulinosi chorvedybos srityje, apie septynerius metus giedojo ir dainavo Detroit simfoninio orkestro chore. 1974 m. priimtas į Michigan operos chorą profesionaliu artistu, dalyvavo daugelyje operų spektaklių Detroit, gastroliavo kituose miestuose. O kur jo darbai darbeliai Detroit Lietuvių Bendruomenės kultūriniame ir muzikiniame gyvenime! Kiek chorų įkurta ir jiems vadovauta, kiek dainuota Dainų šventėse, kiek koncertų suorganizuota. Sunku būtų viską ir išvardinti. Šalia  to dar spėta ir „Muzikos žinias” 18 metų redaguoti ir  straipsnius įvairiais muzikos klausimais „Muzikos žiniose”, „Drauge” ir „Žurnaliste” paskelbti, lituanistinių mokyklų aštuntam skyriui ,,Lietuvių kalbos pratimus” (1966) ir giesmyną „Viešpatie, išklausyk” (1985) parengti. Buvo jis Jaunimo stovyklos Dainavoje,  Manchester, MI, vasaros kursų dainavimo instruktorius, dėstytojas ir programų su studentų choru atlikėjas.  O kiek lietuvių liaudies dainų harmonizuota, kiek jų sukurta. O kur dar giesmės, kūriniai vargonams. Labai gaila, kad pats S. Sližys nedalyvavo Premijų įteikimo šventėje.

Ketvirtasis laureatas – Aleksas Vitkus. Jį taip pat nereikia daug pristatinėti, ypač ,,Draugo” skaitytojams. Jo kelionių aprašymai,  straipsniai politinėmis temomis, pastaruoju metu vedamieji dienraštyje ,,Draugas” nelieka nepastebėti skaitytojų. Lengvai skaitomas tekstas, gili analizė, lengvas humoras – visa tai traukia skaitytojų dėmesį. Jo straipsnius mielai spausdina ,,Bernardinai.lt”, ,,XXI amžius” ir kiti leidiniai.

Šio renginio mecenatas – Lietuvių fondas. Premijas laureatams įteikė Lietuvių fondo tarybos pirmininkas Arvydas Tamulis, gražias prisiminimo vinjetes – JAV Kultūros tarybos pirmininkė Dalė Lukienė. Laureatus pasveikino Vidurio Vakarų apylinkės pirmininkė Aušrelė Sakalaitė, Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius, žodį tarė Lietuvių Tautinių šokių instituto atstovė Vida Brazaitytė.

Kaip atsakomojoje kalboje juokavo A. Vitkus, šiemet premijas laimėjo kauniečiai (išskyrus S. Sližį, kiti trys laureatai gimę Kaune). Padėkojo už premijų paskyrimą ir įteikimą R. Čiurlionis, ir N. Pupienė.

Didelis būrys į vakarą atvykusių žmonių rodo, kad esame neabejingi kultūrai. Gražu buvo žiūrėti į gėlėmis apipiltą Nijolę Pupienę, matyti, kaip sveikinami kiti laureatai. Smagu, kad žmonės įvertina sunkų ilgametį triūsą.

Po iškilmingos dalies keletą dainų padainavo solistė Nida Grigalavičiūtė, jai akompanavo Manigirdas Motekaitis.

Dar ilgai nesiskirstė šventės dalyviai. Buvo apie ką pakalbėti, buvo kuo pasidžiaugti.