Pranešimas skaitytas Antrojoje Lietuvių katalikų sielovados 
konferencijoje 2008 m. balandžio 26 d. Chicago, IL

Baltimore, Maryland Šv. Alfonso bažnyčia, vokiečių statyta 1845 metais. 
Lietuvių nupirkta 1917 metais. Algio Luko nuotr.

JAV kultūrinio paveldo užsienyje išsaugojimo steigiamasis įstatymas

Įstatymas, kuris įteisino JAV kultūrinio paveldo užsienyje komisiją (U.S. Public Law 99-83, Section 1303), buvo patvirtintas JAV Kongreso 1985 m. rugpjūtį. Pagrindinis to įstatymo tikslas yra „skatinti apsaugą ir išsaugojimą kapinių, paminklų ir istorinių pastatų, kurie yra laikomi JAV piliečių užsienio paveldu”. Įstatymas taip pat suteikė JAV komisijai teisę rūpintis užsienyje esančio kultūrinio paveldo atpažinimu ir išsaugojimu. Komisiją sudaro 21 asmuo, iš kurių 7 yra paskirti JAV prezidento, 7 – JAV Kongreso rūmų vadovo pritarimu ir 7 – Senato prezidento pritarimu. Komisijos nariai negauna algos, bet atliekant komisijos pareigas jiems atlyginama už visas jų darbo, kelionių ir pragyvenimo išlaidas. Komisija samdo tarnautojus, kuriems mokama iš valdžios paskirto biudžeto. Jie gali kreiptis į visas JAV valdžios ministerijas, įskaitant ir Užsienio reikalų (Secretary of State), kuri, komisijai prašant, turi jiems suteikti visą prašomą informaciją. Komisija gali priimti aukas ar pinigines dovanas ir jas panaudoti savo nuožiūra.

JAV ir LR sutartis

Vykdant JAV Kongreso priimtą įstatymą JAV ir Lietuvos Respublika pasirašė sutartį „Dėl tam tikrų kultūros objektų apsaugos ir išsaugojimo”. Sutartis buvo pasirašyta 2002 metais spalio 15 dieną Vilniuje. To susitarimo pagrindinis straipsnis sako, kad: „Kiekviena šalis imsis atitinkamų veiksmų, kad apsaugotų ir išsaugotų visų nacionalinių, religinių ar etninių grupių, kurios gyvena ar gyveno jų teritorijoje, įskaitant per Antrąjį pasaulinį karą vykdyto genocido aukų, kultūros paveldą.

Šiame susitarime ‘kultūros paveldas’ – tai religinių apeigų vietos, istorinę vertę turintys objektai, paminklai, kapinės ir mirusiems pagerbti skirtos vietos bei su visu tuo susijusi archyvinė ir kitokia autentiška dokumentinė medžiaga.”
Lietuvoje šio susitarimo vykdomasis atstovas yra LR paskirta komisija, kurią sudaro: pirmininkė, LR prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė istorijos profesorius Z. Kiaupa ir Teisingumo ministerijos sekretorius P. Koverovas. Amerikoje šio susitarimo vykdomasis atstovas yra JAV komisija Amerikos paveldui užsienyje išsaugoti.

JAV yra pasirašiusi panašias sutartis su 28 kitais Rytų Europos kraštais, tarp kurių yra Pabaltijo kraštai, Rusija, Lenkija ir Vokietija. Mano žiniomis, Lietuva yra vienintelė šalis, sutartyje su JAV pareikalavusi, kad būtų įtraukti ir Lietuvai svarbūs kultūriniai palikimai Amerikoje.     

Paruošti kultūrinių vertybių sąrašai

Šią sutartį įgyvendinant JAV ir LR paruošė reikšmingų kultūrinių ar istorinių objektų sąrašus. JAV sąrašas susideda iš žydų visuomenei reikšmingų buvusių ar esamų sinagogų, kapinių, žydų naikinimo vietų bei kitų jų visuomenei reikšmingų objektų Lietuvoje. Lietuvai reikšmingų kultūrinių objektų Amerikoje sąrašas buvo sudarytas LR Kultūros ministerijos, talkininkaujant JAV LB Amerikos lietuvių kultūrinio paveldo komitetui (kun. Ričardas Repšys, Marija Remienė, Ramutė Žukaitė ir Algis Lukas – pirmininkas). Į Lietuvos sąrašą yra įtraukta beveik visos veikiančios Amerikos lietuvių parapijos, kultūros centrai, jaunimo stovyklos, paminklai ir žymesnės lietuvių kapinės. Iš viso – apie 120 objektų. Kultūros ministerijos pageidavimu, sąrašas buvo sudarytas išsamus, kol kas nebandant nustatyti sąraše įtrauktų objektų reikšmingumo lietuvių išeivijos kultūrai ar istorijai.

Sutartis šiandien

Praeitų metų (2007) gegužės mėnesį turėjo įvykti pasitarimas ir derybos tarp JAV ir Lietuvos Respublikos komisijų, kuriame turėjo būti priimti ir suderinti kiekvieno krašto pristatyti kultūrinio paveldo sąrašai. Lietuvos komisija buvo pasitarimui pasiruošusi, tačiau iki šiol toks pasitarimas su JAV komisija neįvyko. Lietuvos komisijos pirmininkė mano, kad JAV komisijai tolimesnės derybos dėl kultūrinių sąrašų suderinimo nėra šiuo metu reikalingos ar naudingos. Ji siūlo, kad Amerikos lietuviai keltų šį dvišalių derybų klausimą, ragindami JAV pradėti derybas su Lietuva.

Šių metų kovo mėnesį JAV Kongreso Užsienio reikalų komitetas pritarė rezoliucijai, smerkiančiai daugiabučio statybas Vilniuje, kur gali būti pažeista buvusių Šnipiškių žydų kapinių riba. Lietuvos vyriausybė yra kaltinama pažeidusi 2002 metais pasirašytą dvišalę sutartį, pagal kurią Lietuva yra įsipareigojusi apsaugoti JAV piliečiams reikšmingas kultūrines vietoves. Jei tas klausimas nebus tinkamai išspręstas, gali būti pakenkta politiniams Lietuvos santykiams su JAV. Šnipiškių kapinių reikalu yra rašiusi Vilniaus merui ir dabartinė JAV Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Hillary Clinton.

Sutarties nauda

Susitarimo nauda norint išsaugoti Amerikos lietuvių kultūrinius objektus nėra aiški. Nors Lietuvos ambasada Amerikoje, LR Kultūros ministerija ir LR prezidentas dėjo pastangas pasinaudoti šiuo LR – JAV susitarimu siekiant padėti išsaugoti Aušros Vartų New York ir Šv. Jurgio Pennsylvania bažnyčias nuo uždarymo, teigiamų pasekmių nebuvo.

Amerikos lietuvių sukauptas nekilnojamas kultūrinis paveldas yra beveik išimtinai parapijų (vyskupijų) arba religinių ordinų rankose. Amerikos įstatymai pripažįsta religinių organizacijų teisę į jų turimą nekilnojamą nuosavybę ir valdžia neturi galios nurodyti, kaip religinis nekilnojams turtas turi būti tvarkomas. Čia galioja nuosavybės įstatymai. Tie patys nekilnojamo turto įstatymai galioja ir pasauliečių nuosavybei. Kapinės Amerikoje taip pat yra nuosavybės įstatymų apsaugotos ir jų judinti negalima. JAV – LR kutūrinio palikimo sutartį Amerikos valstybėje nelabai galime pritaikyti, nebent tai būtų siekimas išgauti valstybinį pripažinimą, jog koks nors pastatas, paminklas, bažnyčia ar kapinės turi istorinę, architektūrinę ar kultūrinę reikšmę. Gavus tokį pripažinimą, galima pasinaudoti valstybiniais ar vietinias įstatymais, kurie tokius objektus apsaugo.

Lietuvių kultūrinis palikimas nyksta dėl įvairių priežasčių, bet labiausiai jis nyksta iš vidaus. Keičiasi gyventojų demografija, keičiasi gyvenamieji rajonai, apleidžiamos parapijos ir kultūros centrai. Trūksta lietuvių kunigų, seselių ir vienuolių, kurie buvo pagrindiniai lietuvių parapijų ir kultūrinių centrų šeimininkai. Panašūs pokyčiai vyksta ne tik lietuvių, bet ir kitose katalikų tautinėse parapijose. Vyskupijos, matydamos senose bažnyčiose mažėjančius parapijiečių skaičius ir kunigų trūkumą, imasi griežtų veiksmų parapijas sujungti ir panaikinti tautines bažnyčias. Pavyzdžiui, Allentown, Pennsylvania vyskupija yra paskelbusi parapijų pertvarkymo planą, kuris per ateinančius dvejus metus sujungs mažesnes parapijas į didesnes, kad kunigui nereikėtų apvažinėti trijų ar keturių parapijų, o parapijiečiai suplauktų į vieną didesnę ir taip būtų vykdomas religinis jų aptarnavimas. Dėl kunigų trūkumo vienas kunigas aptarnaus 2,400 žmonių. Tautinių kapinių administravimas taip pat bus perkeltas į centrinės parapijos įstaigas. Toks pertvarkymas vien tik Allentown vyskupijoje palies apie devynias lietuvių įsteigtas parapijas. Viena iš tų parapijų – tai vienintelė JAV pavadinta Šiluvos Marijos garbei bažnytėlė, esanti Maizeville miestelyje, kurios altoriaus sienos papuošimai ir vitražai yra sukurti Vytauto Jonyno.

Visų lietuvių bažnyčių, kurioms gresia uždarymo pavojus, išgelbėti negalėsime. LR–JAV sutartis dėl kultūrinių objektų išsaugojimo joms nepadės, kadangi sprendimai jas uždaryti ateina iš vidaus, iš pačių mūsų sielovados vadovų. Tačiau galime numatyti iš anksto, kurios bažnyčios mums iš tikrųjų yra svarbios kaip kultūrinis lietuvių palikimas, ir pradėti pasitarimus (dialogą) su vyskupijomis dabar, kol dar nėra priimti sprendimai jas uždaryti ir dar nėra paskelbti jų uždarymo sąrašai. Nors visos bažnyčios vietiniams parapijiečiams yra brangios, yra būtina imtis išankstinių žingsnių atrinkti, kurios jų yra vertos visuotinių mūsų pastangų jas išsaugoti kaip mums reikšmingas kultūrines vertybes.

Amerikos lietuviai, norintys sužinoti apie galimą pagalbą išsaugant kultūrinius objektus, turėtų kreiptis į šiam reikalui Lietuvoje sudarytą komisiją arba į LR ambasadą Washington, DC. Norintys daugiau sužinoti apie susitarimą ir JAV sudarytos komisijos sudėtį bei veiklą, gali tą padaryti internete adresu: http://www. heritageabroad.gov..”

Maspeth, New York Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčia, statyta 1967 metais. Algio Luko nuotr.