TMID Lituanistinio švietimo poskyrio tikslas –
padėti veikti švietimo įstaigoms užsienyje

Jubiliejinė – 40-oji – Mokytojų studijų savaitė Dainavoje šiemet žada būti labai įdomi ir turininga. JAV LB Švietimo tarybos kvietimu iš Lietuvos atvyksta Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros vedėja, mokyklinių vadovėlių autorė dr. Meilutė Ramonienė. Stovykloje paskaitas skaitys ir etnografines vakarones ves žinoma dainininkė Veronika Povilionienė. Į stovyklą arčiau susipažinti su lituanistinių mokyklų darbu JAV atvyksta Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMID) Lituanistinio švietimo poskyrio vedėja Daiva Žemgulienė, kurią ir pakalbinome.

– TMID jau keletą metų remia JAV LB Švietimo tarybos organizuojamus Mokytojų tobulinimosi kursus, apmokėdamas pranešėjo kelionę į JAV ir atgal, tačiau atstovo iš TMID sulauksime pirmą kartą. Kas paskatino Jus atvykti į šiuos kursus?

– Departamento duomenimis, šiuo metu pasaulyje veikia 189 užsienio lietuvių švietimo įstaigos 30 kraštų, kuriose mokosi apie 7,400 vaikų. Vien 2007–2008 m. m. pradėjo veiklą 18 tokių įstaigų.

Žinodami, kad JAV lituanistinio švietimo sistema turi gilias tradicijas, kad yra parengtos programos, metodinės priemonės, manome, kad šis susitikimas su JAV lituanistinių mokyklų mokytojais, aktualių lituanistinio švietimo problemų, naujovių aptarimas – tai puiki galimybė pasidalyti gerąja patirtimi, supažindinti su TMID veikla šioje srityje, aptarti dar glaudesnio bendradarbiavimo galimybes.

Naujai besikuriančioms lituanistinėms mokykloms dažnai reikalinga kompetentinga informacija apie tai, kaip pradėti veiklą, kokiomis programomis vadovautis, kokius vadovėlius ir mokymo priemones galima būtų taikyti.

– Esate TMID Lituanistinio švietimo poskyrio vedėja. Mūsų skaitytojams smalsu daugiau sužinoti apie Jūsų vadovaujamo poskyrio veiklą.

– Departamento pagrindinė veiklos sritis – švietimas – tautinio tapatumo išsaugojimo pamatas. 2007 m. buvo įkurtas departamento struktūrinis padalinys – Lituanistinio švietimo poskyris.

Siekiame palaikyti ryšius su užsienio lietuvių švietimo įstaigomis, bendradarbiauti su Lietuvos valstybinėmis institucijomis, sprendžiant užsienio lietuvių švietimo problemas, kaupti, analizuoti ir apibendrinti duomenis ir medžiagą apie lituanistinio švietimo raidą ir pokyčius. Informuojame ir teikiame paramą lituanistinio švietimo įstaigoms, aprūpiname jas mokymo priemonėmis, tautine atributika.

Kita mūsų veiklos sritis – koordinuoti mokytojų, dėstytojų ir kultūros darbuotojų siuntimą dirbti į užsienio lietuvių švietimo įstaigas bei aukštųjų mokyklų lituanistikos (baltistikos) centrus ir organizuoti jų kvalifikacijos tobulinimo renginius. Taip pat organizuojame užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo švietimo ir poilsio stovyklas. Sprendžiame ir kitus su lituanistiniu švietimu susijusius klausimus.


– Ar Lituanistinio švietimo poskyris nekartoja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) veiklos?

– Manau, Departamento veikla nekartoja Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos veiklos užsienio lituanistinio švietimo srityje. Tarp šių dviejų įstaigų nustatytų kompetencijų ribose vyksta turiningas bendradarbiavimas, siekiant vieno tikslo – padėti veikti švietimo įstaigoms užsienyje, per kurias palaikoma ir skleidžiama lietuvybė, ugdomi lietuvybės perėmėjai ir tęsėjai, formuojamas patrauklus Lietuvos įvaizdis užsienyje.

– Atrodo, kad TMID organizuojamos konferencijos, kursai, seminarai lituanistinių mokyklų mokytojams vis labiau populiarėja. Papasakokite, kaip jie ruošiami, kokiomis temomis ten diskutuojama, kokie klausimai nagrinėjami seminaruose?

– Labai malonu, kad pažymėjote TMID organizuojamų užsienio lietuvių švietimo įstaigų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginių populiarumą. Kiekvienais metais į šiuos renginius sukviečiame apie 100 mokytojų iš viso pasaulio, o 2007 m. pirmą kartą kartu su Lietuvių kalbos institutu konferenciją organizavome užsienio aukštųjų mokyklų lituanistikos (baltistikos) centrų dėstytojams ir studentams. Iš JAV dalyvavo University of Illinois PLB Lituanistikos katedroje lietuvių kalbą dėsčiusi doc. dr. Violeta Kalėdaitė.
Organizuodami tokio pobūdžio renginius stengiamės, kad juose nagrinėjami klausimai būtų aktualūs ir reikalingi lituanistiniame švietime dirbantiems mokytojams, į juos kviečiamės Lietuvos valdžios, švietimo, kultūros bei kitų institucijų atstovus, kurių prašome pranešimų aktualiais lituanistinio švietimo klausimais, dalyvius supažindiname su naujausiomis metodinėmis mokymo priemonėmis (jas galima ir įsigyti) bei rengiamomis mokymo programomis, jie susitinka su Lietuvos švietimo įstaigų pedagogais, sudaroma galimybė pasidalyti sukaupta gerąja patirtimi.

2008 m. balandžio mėn. įvyko plataus masto renginys, skirtas lituanistinio švietimo problematikai – užsienio lietuvių ugdymo įstaigų mokytojų forumas ,,Lituanistinis švietimas: perspektyvos ir tendencijos”, kurį plačiai nušvietė Lietuvos žiniasklaida. Sulaukėme apie 90 dalyvių iš 28 kraštų. Darbas vyko trimis tikslinėmis grupėmis – užsienio lietuvių bendrojo lavinimo mokyklų vadovams ir pedagogams, mokytojams, dirbantiems su ikimokyklinio amžiaus vaikais ir lituanistinių mokyklų vadovams ir mokytojams. Tikimės, kad praėjęs renginys buvo naudingas ir aktualus iš viso pasaulio suvažiavusiems mokytojams.

Jums turbūt įdomu, kaip šiuose renginiuose dalyvauja mokytojai iš JAV? 2007–2008 m. TMID organizuotuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavo 10 mokytojų iš JAV, pasiūlytų JAV LB Švietimo tarybos.

– Ką galėtumėte pasakyti apie vadovėlių, metodinių priemonių rengimą lituanistinėms mokykloms?

– Jau minėtame forume buvo diskutuota, kokių mokymo priemonių mokykloms reikia. Esant įvairiems mokymo metodams, kuriuos taiko mokytojai, įvairiai kalbinei aplinkai ir kitiems skirtumams, pripažinta, kad yra aktualu mokymo priemones rengti atskiriems regionams, pritaikant jų poreikiams ir kad prie mokymo priemonės turinio formavimo prisidėtų patys įvairiuose kraštuose dirbantys mokytojai.

Taip pat mokytojai pažymėjo, kad plačiai naudoja edukacinius žaidimus (ypač dirbdami su ikimokyklinio amžiaus vaikais), įvairias kompaktines plokšteles. Aprūpindami mokyklas įvairiomis priemonėmis pirmiausiai tiriame poreikį.
Galime pasidžiaugti, kad 2007– 2008 m. Departamentas,  bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis, pradėjo mokymo priemonių, skirtų užsienio lietuvių ugdymo įstaigoms, leidybą. Išleistas leidinys ,,Tėviškės metai” (kalendorinių švenčių ir papročių aprašymas), kartu su LKI – kompiuterinės mokymo priemonės „Kieti riešutėliai” ir „Lietuvių kalbos žodynas”, kartu su VU – nuotolinio lietuvių kalbos mokymo pamokos rusakalbiams, kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru – mokymo priemonės „Lietuvių tradiciniai valgiai” ir „Lietuvių tautinis kostiumas”. Taip pat išleisti du vaikiškų dainų rinkiniai „Dovanoju dainelę”, muzikinių lavinamųjų mokomųjų žaidimų rinkinys „Žaidžiame dainą”.

Taip pat Departamentas kartu su Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja įgyvendinant Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimą. Pagal šią programą užsienio lietuvių švietimo įstaigos aprūpinamos įvairiais plakatais, literatūra, tautine atributika ir simbolika.

– Ne paslaptis, kad lituanistinių mokyklų mokytojai dirba ,,iš idėjos”. Ar žada Lietuvos vyriausybė kada nors paremti užsienyje dirbančius mokytojus. Ar numatoma skaičiuoti pedagoginį darbo stažą užsienyje dirbantiems pedagogams?

– Labai džiaugiamės ir vertiname užsienio lietuvių švietimo įstaigose dirbančių mokytojų darbą. Manome, kad Lietuvos Vyriausybė teikia informacinę, metodinę, kvalifikacijos tobulinimo paramą, yra galimybė užsisakyti ir gauti vadovėlius, pratybų sąsiuvinius ir kitas mokymo priemones iš Lietuvos.

Įvertinus mokytojų stažo pripažinimo aktualumą, daromi žingsniai ir šioje srityje. Sukurta darbo grupė, kurią sudaro suinteresuotų Lietuvos institucijų atstovai ir kurios vienas iš tikslų yra šio klausimo sprendimas.
   
– Kasmet užsienio lietuvių vaikams ir jaunimui Departamentas rengia ir finansuoja švietimo ir poilsio stovyklas, kuriose jie gilina lietuvių kalbos įgūdžius, artimiau susipažįsta su Lietuva. Ar daug vaikų atvažiuoja į šias stovyklas?

– Kaip jau minėjau, užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo vasaros švietimo ir kultūrinio bendradarbiavimo stovyklų organizavimas yra viena iš poskyrio funkcijų.

Tokių stovyklų tikslas – skatinti bendrą Lietuvos, lietuvių etninių žemių bei išeivijos jaunuomenės veiklą, pasaulio lietuvių vaikų bendradarbiavimą, puoselėti tautinę savimonę. Siekiama, kad ši stovykla vainikuotų visų metų lietuvių bendruomenių, lituanistinių mokyklų darbą.

Tai aktyvios kultūrinės-kūrybinės-švietėjiškos veiklos stovykla, kurioje vaikams suteikiama galimybė tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, nes jie ilsisi kartu su vaikais iš Lietuvos, susirasti draugų, su kuriais bendrauja žymiai ilgiau, nei trunka stovykla, susipažinti su lietuvių tautos tradicijomis, istorija, menu.
Vaikus ir jaunimą vykti į stovyklas atrenka kraštų bendruomenės, pasiūlydamos aktyviems, pažangiems, gabiems ir kūrybingiems lietuvių bendruomenių, lietuviškų švietimo įstaigų vaikams ir jaunimui dalyvauti stovyklų veikloje.

Kiekvienais metais stovyklose dalyvauja apie 100 vaikų ir jaunuolių. 2006 m. ilsėjosi 9 vaikai iš JAV, 2008 m. JAV pasiūlytos 8 vietos. Vaikus atsiunčia JAV LB.

– Pagyvenę keletą metų užsienyje, tėvai su vaikais grįžta į Lietuvą. Vaikams, lankiusiems lituanistines mokyklas užsienyje, sunku prisitaikyti. Lietuvoje yra mokyklų, kur tokie vaikai priimami, tačiau susidaro įspūdis, kad kiekviena mokykla dirba kas sau. Kas turėtų koordinuoti tokių mokyklų veiklą? Kur grįžę tėvai turėtų kreiptis, kad jiems nereiktų vaikštinėti ,,nuo Einošiaus pas Keipošių”?

– Lietuvoje jau sukurta sistema, kaip grįžęs vaikas galėtų lengviau įsilieti į Lietuvos mokyklą, yra parengti atitinkami teisės dokumentai, kurie reguliuoja šį procesą. Klausimais, susijusiais su grįžusių vaikų mokymusi Lietuvos mokyklose, konsultuoja Švietimo ir mokslo ministerija, tokią informaciją suteikiame ir mes.

Tačiau, deja, puikiai suprantame, kad kyla daug prisitaikymo problemų ir kartais mokykla dėl įvairių priežasčių negali padėti jų įveikti.
Apie grįžusių vaikų galimybes mokytis Lietuvoje plačiau rašoma ir ŠMM, ir TMID internetiniuose puslapiuose.

– Departamento duomenimis 2007 m. buvo organizuotas konkursas ir pasirašyta išvykimo sutartis su mokytojais, kurie išvyko į užsienio valstybes dirbti lietuvių švietimo įstaigose. Papasakokite apie tokius konkursus.

– Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka, Departamentas skelbia ir organizuoja šiuos konkursus, sudaro su mokytojais išvykimo sutartis, moka mokytojams atlyginimus už suteiktas paslaugas, analizuoja mokytojų atliktų darbų ataskaitas.

Reikalavimus konkursų organizavimui ir dalyvavimui juose apibrėžia atitinkami LR teisės aktai, kurių mes ir laikomės, juos organizuojant. Mokytojai daugiausiai dirba užsienio lietuvių bendrojo lavinimo įstaigose Lietuvos etninėse žemėse ir Rytų kraštuose (Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje).

2007 m. išvykimo sutartis pasirašyta su dėstytoja, kuri išvyko dirbti į University of Illinois PLB Lituanistikos katedrą.

– Mūsų spaudoje (o ir Lietuvoje) vis nerimsta aistros – ar TMID turi finansuoti JAV LB projektus, tarp jų ir lituanistinių mokyklų. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Vienas iš pagrindinių Departamento uždavinių – palaikyti glaudžius ryšius su užsienio lietuvių bendruomenėmis, organizacijomis, švietimo įstaigomis, jas remti. Vykdyti šią funkciją, yra patvirtinta užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programa, kuri suteikia galimybę įvairiai padėti lietuvių bendruomenėms užsienyje.

Manome, kad parama, pažymint lietuviškas kalendorines, valstybines šventes, rengiant kitus lietuvišką dvasią puoselėjančius renginius, sukviečiančius didelį skaičių lietuvių, organizuojant kvalifikacijos tobulinimo renginius, dirbantiems lituanistinėse mokyklose pedagogams, paskaitininkų ir meno kolektyvų atvykimas, pagalba naujausiomis mokymo priemonėmis yra tikslinga.

Tačiau manau, kad sprendimą priimti turi pati bendruomenė, gerai žinanti savo vidaus galimybes.

– Ačiū už pokalbį ir laukiame Jūsų atvykstant.

Kalbino
Laima Apanavičienė