Nesusikalbėjimas ir visuotinis apsvaigimas

 Vytautas Visockas

Vilniaus Pilaitės rajono, kuriame ir mano namai, gyventojai šiais metais Jonines šventė birželio 22 dieną. Sėdžiu prie atviro lango, prakaituoju ne mažiau negu Vokietijoje aštuntfinalio siekiantys futbolininkai, ir girdžiu, kaip prie ežero, iki kurio man tiesia linija gal koks kilometras, sveikinami Jonai ir Janinos, Ivanai... Taip garsiai sveikinami, kad atrodo, jog sveikintojas įsitaisęs mano balkone, o ne prie Salotės ežerėlio, kuriame pliuškenasi šimtai, gal tūkstančiai žmonių.

Aš ten nebuvau, nieko nemačiau, bet viską girdėjau. Iki vidurnakčio bumbino ir klykavo. Paskui tvankumas ir nuovargis vis dėlto mane įveikė, ir aš nežinau, kuo viskas baigėsi prie ežerėlio: rado jie ten per anksti pražydusį paparčio žiedą ar ne?

 Regimanto Tamošaičio nuotr.

Kokia laimė, kad gyvenu ne prie pat ežero! Man nuoširdžiai gaila to pono, kuris prabangų namą statydinasi, galima sakyti, ežero pusiasalyje. Kaip teigia Pilaitės žalieji - nelegaliai, neteisėtai statydinasi. Dėl šios statybos jie ne kartą tyliai, su plakatais rankose, protestavo, straipsnius žiniasklaidoje skelbė. Nesėkmingai protestavo, vila sparčiai tebestatoma, kaip ir visos kitos nelegalios, neteisėtos vilos.

Dabar man visiškai aišku, ko reikia, kad įžūlūs ponai spruktų iš paežerių, paupių, iš pajūrio. Reikia kuo dažniau surengti tokias ,,Jonines” šalia jų pasakiškų būstų. Pakentės vieną naktį, kitą, o trečią - spruks kuo toliau nuo gaivinančių vandenų, pusvelčiui parduos vilas ir į vandenį įsibridusias tvoras, kursis arčiau kokio sąvartyno, kur tyla ir ramybė.

Kai laikinasis premjeras Zigmas Balčytis taikė į nelaikino premjero postą, Seime jo buvo paklausta: ar nugriausite nelegalius statinius prie vandenų, kitose neleistinose vietose? Z. Balčytis nieko griauti nežadėjo, kalbėjo apie kažkokių nuostolių kompensavimą. Bet kuris kitas kandidatas į premjerus, ką jis bekalbėtų iš tribūnos, irgi elgsis panašiai, juk retai kas pjauna šaką, ant kurios sėdi, juo labiau to nedarys nomenklatūriniai ,,naujieji lietuviai”. Belieka apkartinti jų gyvenimą nepakeliamu triukšmu, kurio, ypač miestuose, vis daugiau ir daugiau. Triukšmas neigiamai veikia visų, taip pat ir turtuolių, sveikatą. Žinovai sako, kad naktį triukšmas negali viršyti 30 decibelų, o tai - tik lapų šnaresys...

Gal turtuolių Seimas suprato, kad lazda turi du galus, ir prieš Jonines priėmė administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas? Be kita ko, už viešosios rimties trikdymą bet kuriuo paros metu (švilpimą, garsų dainavimą ar grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose) Seimas nustatė tris kartus didesnes baudas, negu jos galiojo iki šiol. Mano supratimu, jos ir dabar nepakankamos, bet svarbiausia - jos beveik netaikomos. Salotės seniūnijos, šio rajono visuomenininkų, žaliųjų veiklą vertinu teigiamai, jų renginiai paprastai būna kultūringi, santūrūs, tačiau ,,priešlaikinių” Joninių triukšmas buvo aiškiai per didelis. Bauda? Nemanau. Dar negreitai bus nubaustas kiekvienas triukšmadarys, nors jau pradedame suprasti, kad labai garsi muzika, triukšmas viešojo maitinimo įstaigose, mugėse, šventėse, kurias aš dažniausiai rašyčiau kabutėse, - tiesiog kenkia žmonių sveikatai.

O kada susirūpinsime, kad esame vieni didžiausių girtuoklių Europoje? Gerokai daugiau nei 15 litrų gryno alkoholio per metus vienam asmeniui nuo 15 metų! Tai rodo Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas ,,Alkoholis Europoje”. Mus šiek tiek lenkia tik Vengrija. Nuolat didėjantis triukšmas - didelė, sunkiai įveikiama problema, tačiau juk girtuokliavimas - tūkstantį kartų didesnė, iš dalies ir triukšmą didinanti nelaimė, į kurią valdžia nekreipia jokio dėmesio. Mano giliu įsitikinimu, valdžia, praėjusiais metais prieš pat Kalėdų šventes priėmusi Darbo kodekso pataisą, kuria nustatyta kompensuoti su poilsio dienomis sutampančias šventes, laisvadienį perkeliant į artimiausią darbo dieną, padarė didelę meškos paslaugą, be kita ko, paskatino dar didesnį alkoholio vartojimą, nuskurdino darbo žmones.

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma pasiūlė naikinti naująją tvarką. Opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos narys Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Darbo kodekso pataisos projektą. Juo numatyta naikinti prieš daugiau nei pusmetį Seimo priimtą nelemtą pataisą, kuria ir buvo numatytas prarastų švenčių kompensavimo mechanizmas. Tuo, pasak projekto autoriaus, siekiama išvengti verslo trikdymo ir girtuoklystės plitimo. O girtuoklystės banga ritasi tarsi koks cunamis. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius tvirtina, kad nuo 1998 metų Lietuvoje alkoholio vartojimas ne sumažėjo, o 12.5 proc. padidėjo, nors Lietuvos sveikatos programoje deklaruojamas tikslas - iki 2009 metų 25 proc. sumažinti alkoholio vartojimą. ,,Mūsų siūlymai griežčiau kontroliuoti alkoholio prekybą ir kontrolę Ūkio ministerijai dažnai nepriimtini, bet sutarėme derinti pozicijas, nes vien šviesti, auklėti žmones nepakanka”, - sakė A. Ščeponavičius.

Tai, kad nei šviečiama, nei auklėjama, nei kontroliuojama. Tik begėdiškiausiais būdais reklamuojama. Karštomis birželio dienomis paaugliai, jaunimas užplūdo paplūdimius, jie skęsta ne tik aluje, bet ir upėse, ežeruose, jūroje. Apie tai kasdien rašoma žiniasklaidoje, tačiau krizės apimtoje įstatymus leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžiose negirdime nė užuominų (išskyrus gal tik minėtą J. Razmos iniciatyvą) apie pražūtingą visuomenės apsvaigimą ir kaip jo atsikratyti, kaip prablaivėti.

Tiesą sakant, jau daugiau kaip mėnuo nei vienos, nei kitos valdžių iš esmės beveik neturime. Ką gali nuveikti laikinasis Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, jeigu jis dienas naktis tik ginčijasi su Andriumi Kubiliumi ir nuolat galvoja, kaip tapti premjeru. Baltarusijos kariniai sraigtasparniai nebaudžiami skraido šiapus Nemuno, o Krašto apsaugos ministras mus ramina, kad taip ir turi būti, nes radarai ,,mato” tik aukštai pakilusius objektus. Jeigu sraigtasparnis žemai, tai tegul sau skraido, taip bus ir ateityje.

Zigmo Balčyčio padėtis dar keblesnė: jis jau neturi jokių šviesesnių vilčių, o naštą reikia nešti trigubą. Žinoma, nuo tos naštos kenčia ne ant trijų kėdžių sėdinčio Z. Balčyčio nugara, o valstybė. Arba štai kiti pavyzdžiai: apie kokią sveikatos apsaugą dabar gali galvoti Žilvinas Padaiga, apie kokią kultūrą - Vladimiras Prudnikovas! Pirmasis visomis išgalėmis bando apsistatyti savo žmonėmis, kurie bus naudingi netekus ministro kėdės. Antrasis siekia susidoroti su dabar jau, galima sakyti, buvusiais pavaldiniais, kurie nepanoro meluoti drauge su ministru. Kai kuriems Seimo nariams politinė suirutė - puiki proga už mokesčių mokėtojų pinigus kuo prabangiau paviešėti užsienyje, reikia nereikia. Ką žinai, gal paskutinį kartą.

Nepaisant krizių ir suiručių, nuolatinių Lietuvos politinio gyvenimo palydovių, gyvename vis geriau. Taip bent mums įrodinėja tie, kurie nori žūtbūt likti valdžioje, kurie taiko į premjerus ir ministrus, kurie supranta, kad antrą kartą, trečią kartą į Seimo belangę gali ir nepatekti. Tačiau ar tikrai jie sako tiesą?  Statistikos departamentas vos prieš keletą savaičių paskelbė informaciją, esą vidutinis darbo užmokestis per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2005-ųjų pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje padidėjo net 13.2 proc. Šis departamentas neseniai yra pranešęs, jog ir bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su 2005-ųjų pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje išaugo net 8.8 proc.

Kodėl toks lyginimas? Todėl, kad siekiama sukurti nors ir neteisingą, tačiau patrauklų vaizdą? Ekonomistas dr. Kęstutis Jeskelevičius siūlo darbo užmokestį lyginti ne su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o su praėjusių metų pabaiga. Tada pamatysime, kad rezultatai - žymiai kuklesni. 2006-ųjų pradžios ir 2005-ųjų pabaigos vidutinio uždarbio palyginimas rodo, kad dabar statistinis darbuotojas uždirba net 1.1 proc. mažiau (apie 16.4 Lt mažiau), nei paskutiniais 2005-ųjų metų mėnesiais. Pasak dr. K. Jeskelevičiaus, teisingesnis skaičiavimas būtent tada, kai gretinami vienas po kito einantys laikotarpiai. Vis daugiau ekonomikos ekspertų atkreipia dėmesį, kad BVP augimo rodikliai ne visuomet pateikia realų vaizdą apie visuomenės ekonominę būklę.

Augant BVP, vis svarbesnis tampa teisingas, doras, toliaregiškas pinigų paskirstymas. Deja, per nacionalinį biudžetą paskirstomų lėšų ydingos proporcijos rodo, jog akivaizdžiai blogėja didžiajai žmonių daliai itin svarbi sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir kultūros sričių būklė, suprastėjo čia teikiamų paslaugų kokybė.

Pasak Socialinių tyrimų instituto eksperto Romo Lazutkos, Lietuvoje akivaizdžiai didėja turtinė nelygybė: turtingi žmonės tampa dar turtingesni, o neturtingųjų pajamos auga žymiai lėčiau. Valstybė skyla į dvi viena kitos nesuprantančias, nesusikalbančias grupes.