Osteoartritas ir judėjimo sveikata

Dalius Kedainis, M.D.

Paklauskime vyresnių žmonių, kokios sveikatos problemos juos labiausiai vargina. Turbūt išgirsime keletą skirtingų atsakymų, bet vieni dažniausių nusiskundimų yra nugaros ir sąnarių skausmai. Iš tiesų, turbūt sunku rasti vyresnio amžiaus žmogų, kurio nevargintų lengvesni ar sunkesni sąnarių, kaulų ir raumenų negalavimai, skausmai, maudimai. Dažnai žmonės skundžiasi, kad jiems sunku judėti, net elementarūs kasdieninės asmens higienos ir namų ruošos judesiai kelia nemažai skausmo ir diskomforto. Liaudiškai tariant, daug žmonių skundžiasi „sąnariais”, „artritu” ir panašiai. Mediciniškai šnekant, dažniausia šių negalavimų priežastis yra osteoartritas ar tiesiog degeneracinis artritas.

Osteoartritas yra dažna sąnarių liga, dažniausiai išsivystanti vyresniame amžiuje. Iš esmės pirmieji ligos požymiai atsiranda kiek anksčiau, pradėjus nusidėvėti sąnarinėms kremzlėms. Sąnarinius kaulų galus dengia sąnarinės kremzlės. Laikui bėgant, intensyviai naudojant sąnarius, ar sergant viršsvoriu, dėl padidėjusio fizinio krūvio sąnarinės kremzlės intensyviai dėvisi, šiurkštėja, trūkinėja, kaskart vis plonėdamos ir vėliau visiškai apnuogindamos sąnarinius kaulų galus. Kaulų galai trinasi vieni į kitus, sukeldami padidėjusį jautrumą, uždegimą. Kartais kompensuodami šį nuolatinį dirginimą, kaulai deformuojasi, atsiranda kaulinės išaugos („spygliai”), gana gerai matomi mažesniuose sąna    riuose (pvz., rankos, pirštų). Šias kaulines ataugas lengva apčiuopti, jie yra gumbeliai sąnarių šonuose. Dažniausiai sergama plaštakos, pirštų, stuburo slankstelių, klubų, kelio osteoartritu. Nors dažniau šia liga susergame vyresniame amžiuje, įvairūs sužeidimai, traumos, darbo ar pomėgių pobūdis, kai nuolat intensyviai naudojami tie patys sąnariai, gali paspartinti šios ligos vystymąsi ir ja susergama anksčiau.

Osteoartritas dažniausiai pasireiškia įvairaus intensyvumo skausmu, sąnarių sustingimu, traškėjimu ar trinties garsais judant, sąnarių patinimu ir sustingimu, ypač rytais, sąnario deformacija, judesio laisvumo ir amplitudės sumažėjimu, aplinkinių raumenų silpnumu ar skausmu.

Osteoartritas dažniausiai nustatomas išsamiau apklausus ir apžiūrėjus ligonį, reikalui esant, atlikus kelis paprastus kraujo tyrimus ar paėmus mažą kiekį sąnarinio skysčio (šiuo metu tektų specialia adata paimti mėginį iš skaudamo sąnario ertmės), atlikus sąnario rentgeno nuotraukas.

Pagrindiniai šios ligos gydymo tikslai yra sumažinti fizinį krūvį pažeistiems sąnariams, taipgi palengvinti skausmą, sustingimą ir sutinimą. Dažniausiai vartojami vaistai malšinti skausmą (,,Acetaminofenas”, AKA ,,Tylenol”), ar skausmą ir uždegimą malšinantys (NSAID nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai: ,,Advil”, ,,Motrin”, ,,Aspirin”. Ši vaistų grupė gali pažeisti inkstus ir skrandžio opaligę, tad juos reikėtų vartoti saikingai ir pasitariant su gydytoju). Kita vaistų grupė, pasižyminti tikslesniu poveikiu ir mažesniais pašaliniais poveikiais, yra COX2 inhibitoriai, pvz. ,,Celebrex/ Celecoxib”. Šiam vaistui reikia recepto. Paprastos priemonės (karšti ar šalti kompresai, skausmą malšinantys kremai) taip pat gali padėti palengvinant skausmą. Turbūt nereikia net minėti, kad patartina sumažinti kūno svorį, vengti darbo ar poilsio pomėgių, traumuojančių sąnarius. Fizinė terapija gali palengvinti ligos požymius, atpalaiduoti ir sustiprinti aplinkinius raumenis, pagerinti judesių laisvumą. Jei šios paprastos priemonės nepadeda, daktaras gali rekomenduoti steroidų injekcijas į sąnarį ar net sąnario pakeitimo operaciją. Taipgi klinikiniais tyrimais buvo įrodyta, kad chondroitinas ir gliukozaminas (natūraliai randamos sudėtinės kremzlės medžiagos) gali sulėtinti sąnarių pažeidimą.

Osteoartritas yra lėtinė liga, kuria sergama visą likusi gyvenimą. Tad vertėtų pagalvoti ne tik, kaip palengvinti kasdieninius ligos požymius, kaip pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir apie tai, kaip taisyklingai ir saugiai judėti, tausojant sąnarius, vengiant didesnio krūvio ir užbėgant už akių galimoms traumoms. Tad nepakanka pasirūpinti gera ir patogia avalyne, bet vertėtų pagalvoti, kaip taisyklingai ir saugiai vaikščioti.

Tad jei nusprendėte, kad norėtumėte intensyviau vaikščioti, pirmiausia reikėtų įvertinti savo judėjimo riziką ir pasitarti su gydytoju. Reikėtų įvertinti savo pajėgumą, sąnarių būklę ir stabilumą, riziką parkristi. Gavus daktaro sutikimą, pradėkite reguliariai mankštintis.

Stenkitės kuo daugiau įtraukti tokius pratimus, kurie paskatins kūno pratimus, sustiprins nugaros ir liemens raumenis ir stuburą, t.y. vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas. Šie pratimai ne tik sustiprins jūsų kūną, bet pagerins raumenų toną, padės išsaugoti laikyseną ir balansą, sumažins parkritimų riziką.

Prieš pradėdami intensyviau vaikščioti, padarykite ,,apšilimą”, pramankštinkite savo galūnių raumenis.

Stenkitės vaikščioti lygia vieta, žinokite maršrutą. Jei vaikščiosite lauke, stenkitės gerai žinoti reljefą, venkite šaligatvio kraštų, akmenų ar kito nelygaus paviršiaus.

Dėvėkite patogius batus, kurie turi būti ne tik malonūs kojai, bet ir pakankamai stangrūs, kad  suteiktų kojai formą, atramą ir tinkamą paramą vaikščiojant. Vertėtų pagalvoti ir apie ortopedinius batų vidpadžius, kurie gali būti individualiai pritaikyti jūsų kojai. Pasitarkite su pediatru (kojų daktaru).

Jei rengiatės vaikščioti viduje, stenkitės nepalikti daiktų ant grindų, ant kurių galite užkliūti ir pargriūti, taip pat venkite šlapių ir slidžių grindų (ypatingą dėmesį atkreipkite į vonios kambarius, virtuvės, grindų paviršiai turėtų būti kuo atsparesni paslydimui. Jei jie tokie nėra, padėkite ant grindų kilimėlius ar takus, tik nepamirškite po jais padėti ,,pado“, kuris takelius įtvirtintų vienoje vietoje).

Atidžiai apžiūrėkite namus, kad nebūtų palaidų kilimėlių kituose kambariuose.

Kad ir kur bevaikščiotumėte, venkite menkai apšviestų ir nuošalių vietų. Kritiškai apžiūrėkite namus, įvertinkite, ar visur tinkamas ap  švietimas.

Išeidami vaikščioti lauke, turėkite su savimi asmens dokumentą ir mobilų telefoną. Jei galite, praneškite savo artimiesiems, kur eisite ir kada žadate grįžti.

Jei vaikščiosite lauke, stenkitės numatyti maršrutą, geriau apeiti ratą netoli namų, kad visada galėtumėte saugiai sugrįžti. Jei jausite silpnumą, širdies permušimus ar skausmą, ar jei svaigsta galva, galėsite grįž ti namo greitai ar paskambinti 911.

Tikiuosi, kad šie kuklūs patarimai padės mieliems skaitytojams teisingiau vaikščioti ir išvengti kritimų ir traumų. Nepamirškite, kad judėti yra sveika ir ,,artritas” neturėtų apriboti jūsų galimybių judėti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Tad būkime sveiki!