Globalinis mūsų planetos atšilimas

Zenonas Prūsas

Apie globalinio atšilimo pasekmes Lietuvai jau esu rašęs. Prie jų dar noriu pridėti keletą pastabų, susijusių su visu žemės rutuliu. Dėl globalinio atšilimo yra labai susirūpinę gamtosaugininkai. Juos ypač gąsdina ledynų tirpimas prie šiaurės ir pietų ašigalių. Taip pat jie yra susirūpinę dėl galimų planetos žemynų dalinio pakrančių žemių apsėmimo šių ledynų vandenimis bei dėl prie šių ledynų gyvenančios poliarinės (baltosios) meškos likimo. Gamtosaugininkus stipriai remia daugelis Amerikos politikų, ypač buvęs viceprezidentas ir prezidentinis kandidatas Al Gore.

Trumpai peržvelgsiu, kaip tai atrodo man, į tai žiūrint iš tolimesnės perspektyvos. Manau, kad tai yra vienintelis kelias, diskutuojant apie didelį objektą. Juk, pavyzdžiui, norint aprašyti dramblį, gausi keletą vaizdų, jei jį aprašysi iš arti. Priklausys nuo to, ar jį apžiūrėsi iš priekio, ar iš užpakalio, ar iš šonų. Gal panašiai yra ir su labai didele bei komplikuota globalinio atšilimo problema.

Klysta tie, kurie mato tik vieną aspektą: anglies dvideginį, dėl kurio saulė per daug atšildo žemę, ir dėl to pradeda tirpti ledynai abiejuose žemės ašigaliuose. Jie laiko anglies dvideginį beveik vieninteliu problemos kaltininku, tiesiog jį padarydami niekadėju. Problemos išsprendimas jiems atrodo labai paprastas: pašalink niekadėją, ir viskas bus gerai! Užmirštama, kad anglies dvideginis yra labai svarbus žmonijai chemikalas. Juk anglies dvideginio dėka auga visa augmenija, kuri maitina gyvūniją, o abi, augmenija ir gyvūnija, maitina žmoniją. Atimk anglies dvideginį, ir mūsų planeta bus tik akmenynai bei pilkos dirvos. Todėl, užuot besirūpinant, kaip būtų galima sunaikinti tą niekadėją, gal reikėtų paieškoti kelią, kaip jų padaryti mums dar naudingesniu.

Pavyzdžiui, anglies dvideginį galima naudoti saulės veiksmingumo mūsų planetai kontroliavimui. Atseit, jį padaryti žemės termostatu. Pavyzdžiui, pakėlimui žemės temperatūros 5 laipsniais Celsijaus. Tai būtų naudinga Lietuvai, nes, kaip jau minėjau ankstyvesniame straipsnyje, jei Lietuvos vidutinė temperatūra būtų 5 laipsniais Celsijaus. Tai būtų naudinga Lietuvai, nes, kaip jau minėjau ankstyvesniame straipsnyje, jei Lietuvos vidutinė temperatūra būtų 5 laipsniais aukštesnė, būtų išauginama daugiau žemės ir miškų ūkio produktų nieko nekeičiant. Tas pats įvyktų ir Kanadoje, kuri plotu yra 6.5 proc. didesnė už Ameriką, bet turi mažiau, negu dešimtadalį gyventojų. Šiltesnis klimatas būtų naudingas ir šiaurinei JAV daliai, Skandinavijos valstybėms, Aliaskai ir Rusijos Sibirui.

Viena iš galimų neigiamybių dėl klimato atšilimo ir dėl ledynų ištirpinimo yra vandenynų ir jūrų lygio pakėlimas. Galėtų būti apsemti pajūriuose esantys žemės plotai. Bet nėra duomenų, kiek pakiltų vandenynų lygiai, todėl negalima apskaičiuoti, kiek kvadratinių kilometrų žemės būtų prarasta.

Didelis nežinomasis yra kiek dėl vandenynų vandens temperatūros pakilimo būtų papildomai išgarinama vandens, ar didžioji, ar tik dalinė ištirpusi ledynų dalis. Tik galima spėti, kad didelė dalis išgaruotų ir debesų pavidalu atsirastų atmosferoje. O nuo neišgaravusio vandens daugiausia gal nukentėtų Viduržemio jūros šalys, ypač Italija, turinti daug pajūrių ir beveik skęstantį Venecijos miestą. Tuo atveju gal būtų galima pritaikyti prieš eilę metų idėją: prie Gibraltaro sąsiaurio užtvenkti Viduržemio jūrą nuo Atlanto vandenyno.

Gal apie tokią technologiją būtų galima pasimokyti iš olandų, kurie užtvenkė apie du trečdalius savo teritorijos ir taip atkariavo daug derlingos žemės iš Atlanto vandenyno. Pagal šią idėją, nuo Atlanto vandenyno atskirtoje Viduržemio jūroje keleto metrų storio vandens sluoksnis išgaruotų šildant karštai Italijos saulei. Italija gautų tūkstančius kvadratinių kilometrų naujų žemių pagal Viduržemo jūros pakraščius. Taip pat būtų išgelbėta beveik skęstantanti Venecija.

Nemažai naujų žemių gautų Graikija ir kitos Viduržemio jūros valstybės. Atlanto vandenynui esant keletą metrų aukščiau negu Viduržemio jūrai, būtų galima įrengti keletą hidroelektrinių jėgainių, kurios, dabar labai brangstant elektros energijai, gal apmokėų dalį užtvankos įrengimo išlaidų.

Daugelis kaltina anglies dvideginį dėl daugumos gamtos nelaimių. Kiek  man yra žinoma, iki šiol niekas nėra įrodęs, kad anglies dvideginis dėl automobilių ir sunkvežimių sudeginamo benzino yra svarbiausia klimato pasikeitimų priežastis, kaltintina dėl siautulingų vėjų, uraganų, vėjo sūkurių (tornadų) ir kitų gamtos nelaimių, įskaitant ir potvynius. Todėl nėra tikrai aišku, kodėl pasaulyje, ir ypač Amerikoje, vyrauja nuomonės, kad jei tik būtų ore sumažinti anglies dvideginio kiekiai per sumažintą automobilių benzino vartojimą, išnyktų minėtos gamtos nelaimės.

Atrodo, kad taip galvoja dauguma  Amerikos gamtosaugininkų, kurie yra dažnai linkę į technologiją žiūrėti tik iš neigiamos pusės. Gal jie į globalinį atšilimą turėtų žiūrėti ir iš teigiamos pusės, į progą, galimybę iš saulės gauti daugiau energijos be papildomų išlaidų. Juk saulė mums siūlo pakankamai energijos sušildyti šią planetą keliais laipsniais šilčiau, negu dabar turime. Reikia tik rasti būdų, kaip tą veltui siūlomą energijos potencialą protingai panaudoti žmonijos gerovei, pavyzdžiui, gavimui didesnių derlių žemdirbystėje ir miškininkystėje, kas leistų šioje planetoje gyventi didesniam žmonių skaičiui. Reikia tik džiaugtis ir dėkoti Dievui, kad Jis mums davė anglies dvideginį. Kitaip mūsų planeta būtų tuščia, be gyvybės, kaip ir dauguma kitų planetų.