Trumpa Aušros Vartų parapijos istorija

Nors lietuviai pirmiau apsigyveno pasaulinio verslo centre Manhattane, bet ir parapiją jie įkūrė vėliau — 1905 m., ir mūrinę bažnyčią prie vėliau tapusio triukšmingo tunelio kelyje į New Jersey pastatė vėliau už Brooklyno lietuvius — 1911 m. tuos šešerius metus jie meldėsi amerikiečių teritorinės bažnyčios rūsyje.

Šioje vietovėje lietuvių padaugėjo prasidėjus rusų-japonų karui 1904 m., kai iš Lietuvos vėl masiškai ėmė bėgi jauni vyrai, vengdami karo prievolės. Jie ir buvo parapijos kūrėjai, daugiausia kilę iš Kauno regiono. Bažnyčiai vieta buvo parinkta 568-570 West Broom Str. Tuo metu ši Manhattan dalis atrodė kaip mažas provincijos miestelis, kuriame buvo keletas senų namų, viename kurių 1912 m. buvo įkurta klebonija, tarnaujanti iki šių dienų. Pirmasis jų klebonas buvo kun. Juozas Šeštokas (1909—1937. Jis, pasidarbavęs Lawrense, MA, grįžo į Brooklyną, o vėliau nutarė Lietuvišką parapiją organizuoti Manhattane.

Parapijos istorijoje sakoma, kad veikla sužydėjo 1941 m., kai čia iš Lietuvos nuo okupantų pasitraukęs atvyko kun. J. Gurinskas. 75-mečio proga buvo išleistas, atrodo, pirmasis parapijos istorijos leidinėlis, kuriame buvo patalpinta ir kun. J. Tomalonio poema, skirta Aušros Vartų Marijai.

Tuo metu parapiją ėmė bauginti gandai, kad ją ruošiamasi uždaryti. Lietuvos vyčiai ėmėsi iniciatyvos ją gelbėti. Buvo pasiųsta delegacija pas kardinolą, bet iš to nebuvo jokios naudos. Tuo metu iš Romos atvyko mons. Ladas Tulaba, Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos rektorius, kuris buvo paprašytas dar kartą kreiptis į kardinolą.

Paaiškėjo, kad kardinolo lietuvių peticijos nepasiekė, matyt, nuskendo biurokratų stalčiuose, ir kardinolas apie Manhattano lietuvių bėdas nieko nežinojo. Po mons. L. Tulabos įsikišimo reikalai pasisuko palankia lietuviams linkme.

Kalbos apie parapijos uždarymą buvo pasklidusios ne veltui — parapija neturėjo savo klebono ir lietuvio kunigo paieškos kurį laiką nedavė rezultatų. Pagaliau buvo „sumedžiotas” kun.  Vytautas Palubinskas Patersone, NJ. „Jį pats Dievas atsiuntė”, — sakoma parapijos istorijoje. Jis čia išbuvo nuo iki 1989 m.

Parapijos gyvenimas taip pat buvo labai aktyvus, nes klebonas buvo intelektualas ir įsimylėjęs New Yorką. Jis parapijoje daug ką patobulino: perdažė bažnyčią, įdėjo puikius vitražus, kuriuos išgelbėjo uždarius Angelų Karalienės lietuvių bažnyčią Brooklyne (vitražų autorius — dail. V. Jonynas), įrengė elektrinių varpų, kurie grojo sakralinę muziką ir nuskaidrino visą apylinkę, sistemą.  

Kai kun. V. Palubinskas buvo iškeltas į Apreiškimo lietuvių parapiją čia pat New Yorke, jis Manhattano lietuvius atidavė į talentingo kun. Eugenijaus Savickio rankas (jis Aušros Vartų parapijoje dirba iki šiol — red.). Tai buvo metai, kai Lietuva ėmė laisvėti ir parapija pasipildė naujais parapijiečiais iš Lietuvos. Padaugėjo vedybų.

Ypatingą vietą parapijoje užima choras ir vargonininkė  A. Kepalaitė. Ji buvo viena iš „Branduolio” trijulės, kuri rengė pokalbių vakarus su atvykstančiais iš Lietuvos. Žinioms apie Lietuvą skleisti J. Kazlas pradėjo leisti laikraštėlį „The Lithuanian  Times”.

Vėliau tie susibūrimai tapo Lietuvių Bendruomenės apylinkės, kuri įsisteigė 1989 m., pagrindu. Pradžioje tai buvo politinis klubas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę veikla pakrypo labiau kultūrine kryptim. Viso lietuviško gyvenimo centras Manhattane — Aušros Vartų parapija, kuri 2005 m. atšventė savo 100-mečio jubiliejų.

Mažoje, bet jaukioje parapijos salėje po bažnyčia vyksta vakaronės, politiniai pokalbiai, minėjimai, susitikimai. Čia dažnai lankosi menininkai bei įvairūs paskaitinkai iš Lietuvos.

Bažnyčia lietuviai dalinosi su ispanakalbiais šios apylinkės katalikais. Nors šiandien lietuviai bažnyčios aplinkoje jau nebegyvena, tačiau pati bažnyčia, iki lemtingojo Arkyviskupijos sprendimo, sėkmingai gyvavo.

Kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę New Yorke buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas, Manhattano lietuviai netruko su juo užmegsti glaudžių ryšių. Iki šiol konsulatas kartu su Aušros Vartų bažnyčia drauge rengia kultūrinius ir akademinius renginius bei pokylius. Senieji ir naujai atvykusieji lietuviai susiburdavo būtent Aušros Vartų bažnyčioje.

Parengta pagal knygą ,,Lietuvių pėdsakai Amerikoje”