Jaučiau pareigą aprašyti Lietuvos okupacijos vargus

 Knygos Search for Freedom autorė Marijona Boyle atsako į Petro Petručio klausimus

Jūrų kapitono Jono Pleškio pasitraukimas iš okupuotos Lietuvos sulaukė išeivijos lietuvių dėmesio. Taip pat domimasi jau čia gimusios Marijonos Venslauskaitės-Boyle parašyta knyga Search for Freedom. Šioje knygoje aprašyta Jono Pleškio jaunystė, pasitraukimas iš Lietuvos ir jo tolimesnis gyvenimas Švedijoje, JAV, Gvatemaloje, Meksikoje bei kitur.

Knygos autorė šiuo metu gyvena Portland, Oregon. Ją paprašėme papasakoti apie savo tėvus, gimtinę, ankstyvesnį ir dabartinį gyvenimą.

- Mano tėvas gimė ir augo Lietuvoje. 1914 metais per Hamburgą (Vokietija) atvyko į Baltimore, MD. Vėliau apsigyveno Pennsylvania valstijoje, netoli Shenandoah miesto. Čia gyveno pas savo tėvo ir motinos brolius. Visi jie dirbo anglių kasyklose. Visi jie mirė, pakirsti vadinamosios ,,Black lung” plaučių ligos, kurią vietiniai žmonės vadindavo ,,angliakasių astma”.

Mano mamytė, Magdalena Čilinskaitė, gimė JAV. Jos tėvai kilę iš Suvalkijos. Aš užaugau lietuviškoje ,,kolonijoje”. Namuose kalbėdavome tik lietuviškai. Mūsų St. Francis of Assisi parapijoje buvo aštuonių klasių pradžios mokykla. Mokytojavo seselės kazimierietės.

 

Marijona Boyle
Aš studijavau Pennsylvania State ir University of Pennsylvania. Studijavau rusų ir vokiečių kalbą. Taip pat Rusijos istoriją ir Sovietų Sąjungos santvarką. Daug metų dėsčiau vokiečių kalbą Swarthmore, PA. Ištekėjau ir užauginau šeimą (du sūnelius - dabar turiu ir daug anūkų).

Prieš keliolika metų pradėjau rašyti atsiminimus, eilėraštukus ir t.t. Dabar gyvenu ,,pensininkų bendruomenėje”, kuri vadinasi Rose Villa.

- Papasakokite savo pažintį su knygos Search for Freedom herojumi Pleškiu. Kas daugiausia paskatino parašyti ir išleisti šią knygą?

-1990 metais gavau iš Lietuvoje gyvenančios pusseserės laišką. Mano pusseserė ir jos šeima 15 metų praleido Sibiro tremtyje. Aš supratau, kas buvo laiške parašyta, bet nesugebėju jai parašyti atsakymo lietuvių kalba. Ką gi, buvo praėję beveik 40 metų nuo tų laikų, kuomet aš lietuviškai kalbėjau. Tuo metu nebeturėjau jokio ryšio su kitais lietuviais.

Vieną kartą pasiskundžiau sūnui Deividui. Sūnus pasakė, kad jo darbovietėje ,,American Presodent Lines”, Oakland, CA, yra kažkoks lietuvis, kuris galėtų pagelbėti laišką parašyti. Tas lietuvis buvo Jonas Pleškys. Jis man padėjo parašyti penkis laiškus. Taip aš suradau visus savo giminaičius Lietuvoje.

Būdama labai dėkinga už pagalbą, aš jį pakviečiau pas save pietų. Taip prasidėjo mūsų draugystė. Jis (Jonas Pleškys) trejus metus, ypač per didžiąsias šventes, buvo mūsų laukiamas svečias. Dažnai pasikalbėdavome telefonu. Jis labai mėgo kalbėti su mano vyru apie Antrąjį pasaulinį karą, apie savo jaunystės dienas, tėvų tremtį Sibire ir t.t. Man buvo labai gaila to žmogaus. Jis buvo vienišas ir beveik visuomet blogai nusiteikęs.

Vienu metu pas Joną Pleškį svečiavosi iš Lietuvos atvykusi jo sesutė Eugenija. Jis atsivesdavo ir ją kartu. Kuomet mirė Jonas Pleškys, aš dažnai susitikdavau su Eugenija Pleškyte. Ji man daug papasakojo. Visa tai mane labai sudomino ir pradėjau rašyti. Vėliau pati keliavau į Lietuvą. Lankydamasi archyvuose, suradau įvairių dokumentų. Taip pat Lietuvoje (Telšiuose, Klaipėdoje) susipažinau su savo giminaičiais.

Jonas Pleškys buvo uždaro būdo. Jis mums nieko nesakydavo apie savo pabėgimą iš okupuotos Lietuvos. Apie jo praeitį daugiausia sužinojau, perskaičiusi mirties pranešimus San Francisco ir Oakland laikraščiuose. Prieš tai aš nieko nežinojau, kad jis buvo Tom Clancey knygos The Hunt for Red October ir to paties vardo filmo prototipas. Beje, Tom Clancey nesiteikė atsakyti į mano jam parašytą laišką.

-Teko nugirsti, kad jūs knygą ne tik parašėte, bet išleidote savo lėšomis. Ar tai tiesa?

-Tiesa. Knygos rašymas ir išleidimas pareikalavo daug darbo bei laiko. Aš stengiausi kiek galima daugiau aprėpti. Jaučiau pareigą aprašyti ir Lietuvos okupacijos vargus, kančias, išgyvenimus. Aš rašiau angliškai, norėdama pasiekti angliškai kalbančiuosius. Norėjau juos supažindinti su nepriklausomybę praradusiais ir ją atgavusiais lietuviais. Esu labai patenkinta, kad bent maža Lietuvos istorijos dalis truputį paaiškėjo, man berašant Jono Pleškio gyvenimo istoriją.

- Ponia Marijona, Jūs, parašydama ir išleisdama šią knygą, atlikote didelį ir vertingą darbą. Priimkite mūsų sveikinimus ir linkėjimus.

- Ačiū. Aš labai norėjau išleisti knygą lietuvių kalba. Dabartinis Lietuvos jaunimas labai mažai žino apie skaudžią savo tėvynės praeitį, todėl tiksliai nesupranta ir neįvertina esamos padėties.

- Negaliu iškęsti nepaklausęs, ar tam tikri  organizaciniai vienetai žinojo apie Jono Pleškio pasitraukimą iš okupuotos Lietuvos? O jeigu žinojo, tai kodėl jie nesiteikė turimų žinių paviešinti?

- Kiek žinau ir kiek suprantu Jūsų klausimą, tai turėčiau pasakyti, kad anais laikais nebuvo daug žmonių, kurie žinojo, kas jis ir koks jis yra. Pleškys buvo uždaras žmogus (kaip daugelis žemaičių). Jis buvo priverstas rūpintis savo saugumu. Jis ilgai buvo sekamas KGB agentų, todėl slapstėsi ir dažnai keitė gyvenamąją vietą. Jis, kaip anksčiau minėjau, buvo nekalbus ir vengė reklamos. 

- Negalima nutylėti Jono Pleškio sesers Eugenijos, Vilniaus Jaunimo teatro aktorės, slapto susitikimo su broliu Jonu. Sakykite, kur ji dabar gyvena ir ką beveikia?

- Eugenijai 1990 metais pavyko antrą kartą atvykti į JAV. Ji ištekėjo už amerikiečio ir 10 metų gyveno Tiburon, CA. Jos vyras pernai mirė. Ji labai ilgisi Lietuvos, ilgisi savo brolio, sesers ir kitų artimųjų. Eugenija rengiasi grįžti į Lietuvą.

- Minėjote, kad rašote prisiminimus ir kuriate poeziją. Prašytume apie tai plačiau papasakoti.

- Aš labai mėgstu rašyti eilėraščius. Daugiausia rašau tik sau pačiai. Rašau angliškai. Vienas eilėraštukas, išverstas į lietuvių kalbą, atsirado Vilniuje leidžiamame Dienovidyje. Aš turiu daug medžiagos apie savo gimtinę, tėvus, savo šeimą, keliones ir t.t Mano gyvenimas gan ilgas ir baisiai įdomus. Labai mėgstu keliauti. Mano vienas sūnus gyvena Taivane. Mane domina kiniečių kalba. Norėčiau kada nors pasiekti Australiją ir jai priklausančią Tasmaniją. Norėčiau atvykti į Čikagą, aplankyti savo pažįstamus.

 
- Šią vasarą pasirodys knygos Search for Freedom laida lietuvių kalba. Sakykite, kas išvertė Jūsų knygą? Ar bus galima knygą įsigyti JAV?

- Knygą vertė Inga Matac, kuri dirba ,,Eglės” leidykloje, Klaipėdoje. ,,Eglės” leidyklos direktoriaus P. Stanevičiaus teigimu, lietuvių kalba knygos, kuri pavadinta Laisvės beieškant, sutiktuvės bus š.m. liepos 12 d. Vilniuje. atrodo, kad knygos sutiktuvės bus ir Klaipėdoje. Aš dabar rengiuosi kelionei į Lietuvą.

- Kažin, ar dar kas nors nepasakyta apie Jono Pleškio pasitraukimą ir jo gyvenimą laisvajame pasaulyje? Ar neprireiks papildomo rašymo?

 - Yra daug tuščių vietų. Jas reikėtų užpildyti. Aš ieškojau, bet nesuradau atsakymų į daugelį klausimų. Ypač man trūko žinių iš CIA šaltinių. Jonas Pleškys buvo bėglys. Jis slapstėsi Meksikoje, Peru ir kitur. Gal ateityje daugiau kas paaiškės. Reikėtų pasakyti, kad Maskvos archyvuose yra daug informacijos. Gal kas iš lietuvių galėtų pasiteirauti ir gautomis žiniomis su mumis pasidalinti. Būtų įdomu.

- Drįsčiau pasiteirauti ir apie kalbininką Antaną Klimą.  Kokį vaidmenį jis atliko, rašant knygą Search for Freedom?

- Antanas Klimas yra mano geras draugas. Jis man  kaip giminė. Jo teta buvo man krikšto mama ir mano mamos artima draugė. Mudu susipažinome studijų metais. Laikui bėgant, mudviejų ryšiai buvo nutrūkę. 1990 metais, kai aš, norėdama pagerinti savo lietuvių kalbą, lankiau kursus Berkeley universitete, buvau labai nustebinta, kai į mano rankas pateko puikiai parašyta knyga Introduction to Modern Lithuanian. Šią knygą parašė  Klimas, Dambriūnas ir Schmalstieg. Taip galų gale susiradome vienas kitą. Turiu pasakyti, kad per 10 metų, kuomet rašiau knygą Search for Freedom, jis man buvo patarėjas. Jis mane skatino rašyti, mokė ir atskinėjo į mano klausimus. Aš esu jam labai dėkinga.

-Ačiū už malonų pasikalbėjimą.

 

Marijona Venslauskaitė-Boyle. Search for Freedom: The Man From Red October. Išleido leidykla ,,Eglė”, Klaipėda. 2005 m. Knyga 288 psl., kietais viršeliais su aplanku, papuoštu Jono Pleškio nuotrauka ir rusiško dokumento faksimile. Anglų kalba knygą Search for Freedom jau galima įsigyti ,,Draugo” knygynėlyje. Šį rudenį knygą Laisvės beieškant bus galima įsigyti ir lietuvių kaba. Knygos anglų kalba kaina - 25 dol., už persiuntimą paštu reikia pridėti 5 dol. Teirautis ,,Draugo” administracijoje.