Būk sveika, Lietuva
Dainius Kepenis
Į Čikagą
atvyksta Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas Dainius Kepenis. Lapkričio 12
d. Čikagos miesto paplūdimyje jis organizuoja ,,Ruonių šventę”. Siūlome skaitytojams Dainiaus Kepenio viziją
apie sveiką Lietuvą.
Mano vizija
negimėtuščioje vietoje. Jos šaknys Vydūno, St. Šalkauskio, A. Maceinos, V.
Sezemano, K. Dineikos kūryboje ir mano bei bendraminčių gyvenime ir darbuose.
Tai, apie ką čia pasvajosiu, jau seniai įgyvendinta daugybės žmonių gyvenime.
Tik apie tai labai mažai težinome, arba tiesiog nenorime žinoti, nes, kaip
dažnai būna, kas nauja sunkiai priimama ir pradžioje netgi atmetama. Kalbėsiu
apie sveiką ir laimingą Lietuvą, kurioje nebeliks pykčio, pavydo, kitų ydų ir
dėl to atsirandančių ligų. Kalbėsiu apie aukštos kultūros šalį, kuri bus įdomi
pasauliui kaip valstybė, pasinaudojusi savo išminčių palikimu, geriausia
pasauline patirtimi ir sukūrusi sveikatos kultūros sistemą, kurios produktais
pasinaudoję tautiečiai sparčiai žengs sveikiausių ir laimingiausių valstybių
gretose ir garsės, kaip šių materialių ir nematerialių produktų kūrybos ir
gamybos vadovai.
Sveikata —
brangiausias turtas! Tą esame girdėję šimtus kartų ir patys ją kartoję. Bet nuo
to, kaip žinia, sveikiau nesidaro. Tokių ligotų ir nelaimingų žmonių vienoje
vietoje ir tiek daug vargu ar kur nors dar surasime. Apie tai 2006. 10. 08.
paskelbė ne viena Lietuvos radijo ir TV stotis. Šis procesas nesilpsta, bet
vystosi. Sveikatos sistema — paskutinėje vietoje Europoje. Skubame įsivesti
eurą, kad galėtume nekeisdami valiutos pirkti vaistų, kurių reikia vis daugiau
ir daugiau... O jie sveikatos nepriduoda, tik mažina skausmus ir spartina
bėdas. Dugnas jau čia pat. Bet kai jį pasieksime, kaip kilsime?
Todėl jau dabar
metas į šiuos ir kitus klausimus pradėti atsakinėti. Čia gerokai turėtų
pasitarnauti europiniai resursai, kurių, kaip girdime, nepakanka proto ir galių
įsisavinti. Europos pinigams pritraukti būtini savi resursai. Darna – sveikatos
matas! Ir atvirkščiai. Tai generalinio projekto ašis, kuri apsprendžia, kad
prioritetą gautų tos sritys, kurios numato, jog pagrindinis jų veiklos
produktas yra žmonių sveikata ir harmonija. Darnus, subalansuotas ekologiškas
vystymasis yra visuomenės prioritetas. Dvasinės vertybės pripažįstamos
pirmapradėmis.
Kultūros
sistema, kuri pripažįsta, supranta ir vysto ne tik visas meno sritis, bet ir
kalbos, elgesio kultūrą, teisinę ir verslo kultūrą, o ypač sveikatos kultūrą,
kuri savyje jungia mitybos, kūno, dvasinės kultūros principus, — visa tai
vystoma vieningos valstybinės kultūros sistemos rėmuose ir tampa svarbiausiu
valstybės vystymo pamatu ir varikliu. Ne ekonomikos vystymo prioritetai ir ne
ekonomistai, bet būtent kultūros, tikros darnos principai ir visų rūšių
kultūros ir švietimo specialistai ima viršų. Tam tikslui parengiama programa,
kuri turi padėtiþžmonėms išmokti darnaus ir sveiko gyvenimo principų, ir kuri
jau diegiama nuo pirmo mokyklos suolo. Visiškai aišku, kad visi diegėjai
pradeda nuo savęs — imasi atsakomybės užþasmeninio pavyzdžio — aukštos
asmeninės sveikatos kultūros demonstravimą. Šis idealas propaguojamas
žiniasklaidoje ir tampa vyraujančiu apsprendžiant žmonių karjeros ir kitus
gyvybinius klausimus. Visi uniformuoti valstybės pareigūnai, valdininkai,
mokytojai, medikai ir t.t. nebedrįsta viešai rodytis su bokalais ir su
cigaretėmis, o ateityje ir su išvirtusiais per diržus pilvais. Net ir
įvairiausi šiandieniniai apgirtę ir aprūkyti šou dalį savo pastangų skiria
vaikų gelbėjimui nuo palaido gyvenimo maro, kuris jau tampa kasdienybe. Jums
nereikia aiškinti, kad šie tikslai greičiausiai ir yra pasiekiami per
patrauklius pavyzdžius. Tam reikia lėšų? Jų yra!
Vien keleto
populiarių susirgimų ir psichosomatinių ligų sutramdymas švietėjiškomis
priemonėmis gali duoti per kelerius metus iki 30 mln. litų ekonomijos, kuriuos
panaudojus švietėjiškoms akcijoms ir programoms galima gerokai pažadinti
gyventojų suvokimą, kad dauguma jų ligų — elementarus apsileidimas, tingumas ir
tamsumas. Įstatymų pataisos, skatinančios gyventojų atsakomybę už savo
sveikatąà ir kitų lengvatų suteikimas draudimo kompanijoms ir darbdaviams
užþefektyvių priemonių diegimą — taip pat prisidės prie permainų. Vieną
didžiausių vaidmenų šiame amžiaus projekte turi suvaidinti dvasininkai. Jų
diegiamos dvasinės ramybės ir harmonijos idėjos turi įsigalėti visur. Žinoma,
tam reikia laiko ir kvalifikuotų pastangų.
Vienas esminių
veiksnių, palaikančių žmonių susidomėjimą savo sveikata — tai sveikatos lygio
įvertinimo ir jo susiejimo su ekonominio skatinimo faktoriumi įgyvendinimas.
Darbdaviai ir draudimo kompanijos bus suinteresuotos, kad žmogus reguliariai
testuotų savo sveikatos lygį ir už gerus rezultatus būtų skatinamas. O toliau
seka švietėjiškos veiklos suorganizavimas ir praktinių savireguliacijos centrų
įkūrimas. Šių priemonių įgyvendinimas žymiai pastūmėtų iš sąstingio ir
nuosmukio daugelio žmonių, ypač jaunimo, permainas sveikatos kultūros link.
Valstybinis užsakymas ir žmonių atranka šiam darbui turi prasidėti jau
šiandien. Žinoma, laukia rimtas mūšis su įsigalėjusiomis ydomis ir jų
palaikytojais, tačiau pasitelkus autoritetus iš meno, mokslo, sporto ir kitų
sričių ir panaudojus skatinimo svertus reikalai greit pajudėtų.
Tai, kas čia,
rodos, pafantazuota, jau realiai veikia daugelio žmonių gyvenime. Palangos
sveikatos mokyklą ir jos filialus per 15 metų baigė 28,000 dalyvių, jau dabar
jie demonstruoja kitą požiūrį į gyvenimą ir turi naują supratimą apie jį,
tačiau vakarykštė aplinka neleidžia jiems įsitvirtinti ir gundo grįžti atgal.
Todėl sveikatos kultūros salelių sukūrimas yra pirmaeilis uždavinys. Atsiradę
sveikos, darnios šeimos, sveiki kolektyvai, sveikos bendruomenės, sveikos
mokyklos sukels sveiką konkurenciją ir pavydąà bei norą sekti gražiais
pavyzdžiais. Radijo ir televizijos laidų ciklai, spauda, pavieniai švietėjai
per kelis metus pradėtų inicijuoti tikras permainas. Juk iki šiol rimtai į tai
nebuvo žvelgiama. Bendradarbiavimas tarp visų visuomenės sektorių yra būtina
sėkmės sąlyga. Žiniasklaida, literatūra ir menas, muzikos pasaulis čia gali
nuveikti labai daug. Todėl čia ir turi eiti pagrindinės investicijos. Jos būtų
visai nežymios, jei atsirastų sutarimas vertinti žmonių sveikumo ir atsparumo
ligoms lygį ir už jį skatinti.
Pirmosios
investicijos turėtų būti skiriamos sveikumo įvertinimo terminalams sukurti ir
parduoti juos draudimo kompanijoms. Pagal tą įvertintą sveikumo lygio standartą
(tokio medicina iki šiol netaikė ir net nesiruošia to daryti, nes sveikas
žmogus jai visai neįdomus, o jie patys šiandien daugiausia serga) valstybėje
vystoma valeologijos (sveikatos mokslo) sistema, kuri numato sveikumo
išsaugojimo, palaikymo, atstatymo ir ugdymo principus ir metodus. Jais paremta
ir sveikumo skatinimo sistema. Visi iki šiol daryti mėginimai ta kryptimi idėją
tik suprofanavo ir atmetė jos įgyvendinimą dešimtmečiu atgal. Vien anos
kadencijos Seimo sveikatos komiteto nario, atsakingo už ligų profilaktiką
Vytauto Šustausko pastangos ko vertos?! (Kas už jo paskyrimą atsakingas?)
Tokios „išminties” pavydėtų net KGB!!!
Toliau galima
kalbėti apie Lietuvos galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje sveikumo
palaikymo prekių ir paslaugų gamyboje. Visų pirma paprastas organizmo apvalymo,
pasotinimo ir užgrūdinimo kompleksas. Čia tiks visokios žolelės ir kiti
ekologiški produktai ir jų gaminiai. Ežerų dumblas — sapropelis — puiki
kosmetinė ir gydymo priemonė. Sveikatos centrai-SPA , įsikūrę žavingose gamtos
vietose, taip pat didžiulės traukos objektai. Išmokę gyventi be ligų, be
vaistų, be nerimo ir depresijų lietuviai per metus sutaupytų po trečdalį
milijardo (!) litų. Šias sutaupytas lėšas Respublika investuos į mokslinius
tyrimus, informacinių technologijų vystymą, o ypač į žmones, jų talento
puoselėjimą, tuo dar sparčiau augdama ir klestėdama. Savo vietos gyvenime atradimas, pagalba šiame ieškojime
tautiečiams bus pats svariausias faktorius, nulemsiantis Lietuvos ateitį. Ir
tai jau nebe žydra svajonė. Aš pažįstu šimtus laimingųþžmonių, suvokusių, kad
jų kūnas tėra dvasios buveinė, tiesiog įrankis, skirtas dvasinei esmei, savo
pašaukimui realizuoti per tarnavimą, aukojimąsi savo bendruomenei, šeimai,
artimui.
Suvokę, kaip paprasta įveikti populiariausius ir
brangiausių vaistų reikalaujančius susirgimus, medikai pasipiktino sveikuolių
mestu iššūkiu ir daug iečių sulaužė stengdamiesi paversti juos nukvailėjusiais
marginalais. Tačiau pabūti trečiuoju broliu Jonu nėra jau taip blogai. Tuo
labiau, kad visose pasakose laiminga pabaiga priklauso jam.
Dabar, kai
galingas medicininis monstras pavirto į molio motiejų, kuris vien dejuoja dėl
savo nesėkmių, būtų pats laikas atmerkti akis ir pasakyti — broliai ir seserys,
jūsų sveikata dviem trečdaliais jūsų rankose.
Ši vizija — tai
šviesa tunelio gale. Aš ir mano bičiuliai, kurių šalyje tūkstančiai (vien tarp
medikų jų per 1,000) suprantame, kad
žmogus atėjo į šį pasaulį ne kovoti ir be galo įrodinėti savo tiesą, bet kurti.
Kurti pagal savo pašaukimą.
Todėl pažadinti
tautą ir būtų šios vizijos tikslas, pažadinti tiesa ir faktais apie tikrus
kelius ir būdus. Tam tikslui per 18 metų ne kartą buvome sukvietę sveikatos ir
valdžios ,,šulus”, verslininkus ir svajotojus, ministrus ir pameistrius,
seimūnus ir įvairių rangų valdininkus, priėmę ne vienà deklaraciją ir
memorandumą, tačiau dar ir dar kartą įsitikinome —mano sveikata, mano rankose.
Toliau kalbų ir popierinių „žygių“ nenueita. Vienintelėëišeitis — susirasti
savo vietą gyvenime, savo laimės salelę ir padėti tą padaryti kitiems.
Aukščiausias šio
suvokimo etapas bus tada, kai suprasi, kad niekas ir negali būti kaltas dėl to,
kad tau blogai. Bet pasiekti šitos aukštumos ši vizija dar nepadės — reikės dar
kokių 2030 metų.
Taigi šios savo
vizijos nenumetu niekam ant pečių. Galbūt kai kam ji pasirodys panaši į
kliedesius. Man ji – tikra ir išgyventa. Ja tikiu ir kasdien siekiu jos
įgyvendinimo. Dėl jos jau gerokai nukentėjau ir degiau. Buvau praradęs viską ir
vėl atkūriau. Dabar nurimau ir po patirtų nesėkmių pasakiau: ,,gyvenk čia,
dabar ir nuoširdžiai. Tuomet viskas bus gerai”. Taip ir yra.
Lietuvos
sveikuolių sąjunga, susikūrusi gūdžiais 1990-siais, viena iš nedaugelio
organizacijų iki šiol išgyvenusių ir nesusiriejusių, nes niekada pinigai čia
nebuvo tikslas — tik priemonė siekti tikslo. Kadangi jis (tikslas) kilnus ir
taurus, tai ir pinigų pakanka tiek, kiek turime. Maža jų buvo, kad galėtume
paskatinti visus nusipelniusius Lietuvos sveikatai, bet kasmet iškeliame
asmenybes, kurios vertos Prezidento taurės ir pagerbiame jas. Aš laimingas, kad
žinau, jog mano nueitas kelias nebuvo beprasmis, žinau gerai, kad jame vis
daugėja bendražygių. Aš laimingas, nes žinau, kad ateis ta diena, kai iš
Čikagos ir Dublino į tėvynę sugrįš mano sūnūs Donatas ir Liutauras su marčiomis
Vita ir Vilma, kad mano anūkėlis Martynas, kuris priverstas savo pirmuosius
žingsnius žengti toli užjūryje, tikrai neraudonuos dėl savo senelio svajonių ir
kurias, neabejoju, galėsiu įgyvendinti jau greitai... Laikas lekia pašėlusiu
greičiu.