M. Butkus: išsivežu neįkainojamos patirties lobį

Dalia Cidzikaitė

Birželio 23 dieną New York įvyko Lietuvos Respublikos generalinio konsulo New York Mindaugo Butkaus išleistuvės. Po ketverių metų darbo Butkus išsiveš ne tik nostalgiją New York miestui, gerus prisiminimus apie NY lietuvių bendruomenę, bet ir šiek tiek pavydo naujam gen. konsului Jonui Paslauskui, todėl kad, Butkaus nuomone, NY yra puiki bendruomenė ir darbas čia tikrai įdomus.

Prieš ketverius metus, 2003 metų vasario mėn., į LR gen. konsulatą New York dirbti atvažiavęs Butkus su Amerika jau buvo pažįstamas — prieš tai Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijoje jis dirbo Amerikos šalių skyriaus viršininku, du kartus lankėsi New York, todėl, — Butkaus teigimu, — Amerika nebuvo nežinomas kraštas.

Jis puikiai prisimena savo pirmąsias dienas New York.  Jos, anot konsulo, buvo labai įdomios — kadangi darbas gen. konsulate prasidėjo nuo vasario mėnesio, jis kaip tik pataikė į Vasario 16-osios minėjimą, kuriame dalyvavo kaip pagrindinis kalbėtojas. Apie tą dieną gen. konsulas prisimena ne tiek, kokia pirmoji pažintis su New York lietuviais buvo ir ar pavyko kalba, bet kaip jis nustebo, pamatęs, jog beveik iš karto po minėjimo žmonės pradėjo skirstytis namo. Pasirodo, žmones namo vijo artėjanti pūga. Kokia ta pūga buvo, Butkus suprato rytojaus dieną — išėjęs į gatvę ir neradęs ten savo automobilio. Toks buvo pirmasis gen. konsulo krikštas New York.

Paprašytas apibūdinti NY lietuvių bendruomenę, gen. konsulas teigė, jog ji, palyginti su kitomis po Ameriką išsibarsčiusiomis bendruomenėmis (priminsime, jog LR gen. konsulatas NY apima abu — rytinį ir vakarinį — JAV krantus), yra unikali. ,,Lietuvių bendruomenė New York yra savita, — sako Butkus, — žmonės čia šiek tiek kitaip suvokia bendrumo jausmą.” Jo nuomone, tokiam savitumui įtakos turi ir pats miesto ritmas. Be to, lyginant su kitomis lietuvių bendruomenėmis, New York gyvena nemažai išsilavinusių žmonių, menininkų, ypač daug atvykusių su trečiąja emigracijos banga, akademikų. Todėl, — įsitikinęs jis, — NY bendruomenė turi daugiau individualių bruožų. Gal todėl ir žmones suburti sekasi truputį sunkiau nei kitur. Ne veltui vienas iš svarbesnių konsulo uždavinių ir buvo pasistengti suburti įvairias lietuvių kartas, bangas ir įvairių pažiūrų žmones. Suburti tam, kad bendruomenės jausmas išsiugdytų. Į klausimą, ar, jo nuomone, jam tai pavyko, Butkus neskubėjo atsakyti. ,,Sunku pasakyti, — sakė jis, — ypač trečiabangius kvietėm, skatinom, kad ateitų pabendrauti. Tam tikras žingsnis į priekį žengtas, dabar nemaža Lietuvių bendruomenės NY dalis yra trečiosios emigracijos bangos lietuviai.”

Žinoma, — prisipažino Butkus, — yra ir bėdų. Viena didžiausių yra ta, kad žmonės neturi kur rinktis. Pasak gen. konsulo, net patys niujorkiečiai ėmė juoktis iš savęs, sakydami: ,,Tapom sklepų žmonės.” Butkus pripažįsta, jog tai labai opi problema, todėl dirbdamas gen. konsulu stengėsi padėti lietuviams — gen. konsulate įvyko ne vienas renginys, kai kada buvo nuomojamos salės.

Lietuvių paramą gen. konsulas juto ne tik organizuojant vietinius renginius, bet ir užmegzdamas įvairias Lietuvai naudingas ir reikalingas pažintis už lietuvių bendruomenės ribų. Ketverius metus gen. konsulate išdirbusio Butkaus teigimu, New York užmegzti pažintis reikia vienerių metų. Šiame mieste yra susibūrusi didžiausia pasaulyje diplomatų bendruomenė: prie Jungtinių Tautų yra įsikūrusios apie 170 misijų bei 106 konsulinės įstaigos. Todėl konkurencija didelė, o požiūris į diplomatus šiame mieste entuziazmu tikrai netrykšta. Gen. konsulo teigimu, esant tokioms sąlygoms, kai kiekvieną vakarą vienu metu vyksta mažiausiai 5-6 renginiai ir turi rinktis į kurį eiti, atkreipti į save dėmesį nėra paprasta. Turi kažkuo patraukti, išsiskirti. ,,Patyriau globalizacijos iššūkį dideliame mieste” — taip savo patirtį trumpai apibūdina gen. konsulas. Jis prisimena, jog lengva nebuvo, bet pavyko, nes lietuviai padėjo. Pavyko ir dėl kultūrinių gen. konsulato surengtų renginių, būtent jie, — įsitikinęs Butkus, — padėjo sustiprinti Lietuvos įvaizdį.

Paprašytas konkrečiau įvardinti ketverių metų laimėjimus ir galbūt nesėkmes, gen. konsulas visų pirma atkreipė dėmesį į konsulinių paslaugų išplėtimą. Pasak jo, per tuos ketverius jo darbo metus padidėjo ne tik gen. konsulato personalas, bet ir paslaugų kokybė. Paslaugų skaičius, Butkui esant gen. konsulu, išaugo dvigubai. Nemažai nuveikta ir ekonominėje srityje. Kaip vieną iš laimėjimų gen. konsulas įvardijo kartu su LB įkurtą Verslo tarybą. Butkus norėtų, kad ji plėstų savo veiklą ir rastų, ką konkrečiai veikti.

Politinėje srityje vienu iš didelių Butkaus laimėjimų buvo tas, kad jis vienerius metus buvo Užsienio konsulų draugijos (Society of Foreign Consuls) prezidentu. Tai 1925 metais įkurta neformali organizacija, vienijanti apie 80 narių diplomatų. Viena pagrindinių šios draugijos funkcijų — konsulinio korpuso teisių gynimas, santykių plėtra su miestu-šeimininku, taip pat tarpusavio ryšių plėtojimas. Ir nors tie vieneri prezidentavimo metai nebuvo lengvi — Butkui pirmą kartą teko susidurti su Azijos, Afrikos atstovais bei jų problemomis, be to, šis papildomas darbas pareikalavo ir laiko, ir pastangų — gen. konsulas laimingas, jog jo kolegos, konsulinis korpusas pasitikėjo juo ir paskyrė eiti šias garbingas pareigas.

Netrukus vietoj Butkaus LR gen. konsulate New York pradės dirbti naujas gen. konsulas Jonas Paslauskas. Butkus įsitikinęs, jog naujam gen. konsului nebus sunku — jis atvyksta į puikią bendruomenę ir jei pagalbos reikės, jos tikrai sulauks. ,,Įdomaus darbo linkėti nereikia — jis ir taip yra įdomus, — sakė Butkus. Vienintelio dalyko, kurio norėčiau palinkėti, tai — tiesiog sėkmės.” Ir dar pridūrė, jog diplomatų rotacija yra normalus ir būtinas reiškinys — svečiose šalyse jie yra tam, kad dirbtų savo šaliai. ,,Todėl apgailestauti, kad tenka keltis kitur ar susirgti nostalgija, šiuo atveju visai netinka. O sukaupta patirtis nenueina veltui. New York šia prasme diplomatui yra visais požiūriais svarbi, unikali ir labai vertinga patirtis.”

NY LB apygardos pirmininkė Ramutė Žukaitė, kartu su Manhattan apylinke ir jos pirmininke Laima Šileikyte-Hood suorganizavusi išleistuves gen. konsului, negailėjo gražių žodžių palydimam Butkui ir jo šeimai: žmonai Jūratei, sūnui Skirmantui ir dukrai Rūtai. Savo kalboje ji prisiminė, kad per tuos ketverius metus gen. konsulas Butkus įdėjo daug pastangų, kad Lietuva įstotų į NATO, jis buvo atidus ir New York lietuviams — kiek galėjo dalyvavo jų rengiamuose renginiuose ir kvietė juos dalyvauti gen. konsulato suruoštuose renginiuose. Nemažai jis padarė ir dėl Aušros Vartų bažnyčios išsaugojimo.

Gerų žodžių nestokojo ir į priėmimą susirinkę žmonės. Tarp jų: Tautos fondo atstovai — pirmininkė dr. Giedrė Kumpikaitė ir Algis Vedeckas su žmona Roma; NY lietuvių sporto klubo atstovas Algis Jankauskas su žmona Vida Jankauskiene, Brooklyn-Queens LB pirmininke; JAV LB krašto valdybos atstovas Laurynas Misevičius su žmona Eugenija; NY Lietuvių verslo tarybos pirmininkas Aloyzius Petrikas ir jo žmona, konsulato darbuotojai ir daug kitų lietuvių, kurie dirbo ir susidraugavo su gen. konsulu per praėjusius ketverius metus.

Tą vakarą Butkus išgirdo ne tik malonius jam skirtus žodžius. Jis ir jo šeima buvo apdovanota keliomis New York miestą ir šiame mieste gyvenančius lietuvius priminsiančiomis dovanomis. NY apygarda nuo visos NY Lietuvių bendruomenės padovanojo Butkui fotografiją su Manhattan vaizdu, o Butkienei — filmą apie New York miestą. Tad kurį laiką gen. konsulas Butkus ir jo šeima nostalgija New York miestui tikrai nesirgs.

Nuotraukoje: M. Butkus išleistuvių metu buvo gausiai apdovanotas. Aido Klimavičiaus nuotr.