Išreikšti tai, kas arčiausia širdies — lietuvišką dainą ir muziką
DALIA CIDZIKAITĖ
Tie,
kas lankėsi Jaunimo centro Čikagoje 50 metų sukakties pokylyje, turbūt
prisimena po meninės dalies tarp svečių vaikščiojusius ,,Dainavos”
ansamblio vyrų seksteto narius, siūlančius nusipirkti neseniai išleistą
jau antrąją šios grupės kompaktinę plokštelę ,,Šešiese”. Šių metų kovo
28 d., penktadienį, Pasaulio lietuvių centre, Lemonte įvyks šios
plokštelės pristatymas. Apie tai, kaip gimė antroji plokštelė, kuo ji
skiriasi nuo pirmosios ir kas joje brangiausia, kalbiname tris šešetuko
narius: Darių Polikaitį, Audrių Polikaitį ir Liudą Landsbergį.
— Kaip atsirado antroji plokštelė ,,Šešiese“?
Darius: Pirmąją plokštelę išleidome 1999 metais. Pajutome, kad per tuos 8 metus pridėjome įdomių kūrinių į savo repertuarą, kuriuos buvo verta įrašyti. Be to, vieneto sudėtis nuo to laiko gana smarkiai pasikeitė — buvome oktetas, o dabar dainuojame penkiese, Vidas groja pianinu (todėl ir plokštelė vadinasi ,,Šešiese”). Sumažėjus mūsų gretoms įsitikinom, kad ir šešiese galime sėkmingai dainuoti ir kad turime kažką naujo pateikti klausytojams. Kai apsipratome su nauja sudėtimi, pamažu prasidėjo kalbos ir apie įrašą.
Audrius:
Kiek atsimenu, mintį paruošti antrąją plokštelę pirmiausia iškėlė
Liudas Landsbergis. Jis norėjo pabandyti įrašyti bent dalį to, ką
buvome išmokę ir dainavę per 8 metus. Ir kad praėjus daugeliui metų,
galėtume pasiklausyti, prisiminti ir pasidžiaugti tuo laiku, kai buvome
,,jauni”.
— Kas rinko medžiagą? Ar dirbama buvo drauge, ar kažkas vienas didžiąją darbų dalį atliko?
Liudas:
Nors dainuojame šešiese ir pasiskirstome pareigomis, vis tiek
didžiausia našta tenka Dariui. Jis ruošia repertuarą ir repeticijų
eigą, artimai dirbo su garso režisierium ir t. t. Kiekvienas iš mūsų
turime savo išskirtinį įnašą, bet Dariaus yra svarbiausias ir
didžiausias.
Audrius: Nors Darius renka ir parenka mums medžiagą,
jis visuomet yra atviras naujoms idėjoms. Po 13 metų dainavimo kartu
mes visi turime tam tikrą patyrimą ir nuomonę, kas kaip turėtų būti.
Tikrai smagu, kai visi vieneto nariai kartu gali kūrybiškai prisidėti.
Ši antroji plokštelė, beje, kaip ir pirmoji, nebūtų atsiradusi be
daugelio Dariaus darbo valandų renkant tinkamą medžiagą, ruošiant
aranžuotes ir repetuojant su mumis. Ji nebūtų atsiradusi ir be tinkamo
šio projekto finansavimo, kurį suteikė pats ,,Dainavos” ansamblis.
Darius:
Kaip vadovas, aš dažniausiai pristatau naujus kūrinius. Bet mūsų
grupėje visi nariai turi daug įtakos parenkant repertuarą, sprendžiant,
ar kūrinys mums patinka, ar jis mums tinka, ar bus įdomus publikai.
Ypač daug prie aranžuočių prisideda Vidas Neverauskas, dažnai
akompanimentai yra jo sukurti, o ,,Esi dangau” instrumentinė aranžuotė
yra jo kūryba. Kiti nariai taip pat prisideda prie aranžuočių kūrimo.
Pavyzdžiui, Liudas Landsbergis siūlė įrašyti ,,O atsimenu namelį” su
nauja aranžuote ir ,,music box” efektais. Yra ir daugiau tokių
pavyzdžių.
— Kuo antroji plokštelė skiriasi nuo pirmosios?
Audrius: Pirmasis įrašas buvo pirmasis bandymas. Nebuvome patyrę dainuoti kaip vienetas įrašo studijoje, nežinojom, ko tikėtis ir kas iš to išeis. Nežinojom, kaip publika priims mūsų pastangas. Šį kartą jaučiau, kad visi pradėjome šį projektą su didesniu patyrimu ir pasitikėjimu. Kartu dainuojame 13 metų ir labai gerai pažįstame savo ir kitų dainininkų balsus. Kadangi atsiliepimai apie pirmąjį įrašą buvo teigiami, buvo vilčių, kad ir antrasis susilauks publikos susidomėjimo. Be to, pirmoji kompaktinė plokštelė buvo šiek tiek daugiau tradicinė, o šioji — įvairesnė savo dainomis. Antrą kartą galėjome šiek tiek daugiau rizikuoti.
Darius: Jau
minėjau, kad gana smarkiai pasikeitė mūsų sudėtis. Taip pat per tuos 8
metus mūsų repertuaras prasiplėtė. Įtraukėme kitokių žanrų dainas,
pvz., ,,Kaip smagu” (atlikta ,,kirpyklos”, t. y. ,,barbershop”
stiliumi), pasaulinio garso kompozitoriaus Antonin Dvorak dainas,
parašytas pagal lietuvių liaudies tekstus, ,,Vieni šokam” (atlikta
,,doo-wop” stiliumi). Vis bandome naujomis formomis išreikšti tai, kas
mums arčiausia širdies — lietuvišką dainą ir muziką.
— Koks buvo įrašinėjimo procesas: sunkus, varginantis, lengvas, smagus...?
Darius: Buvo... visai ,,normalus” (juokiasi). Kai kurios dainos plaukte plaukė, o kai kurias sunkiau buvo įrašyti. Kadangi įrašinėjome vakarais, tai vakaro pabaigoje dažnai būdavome visiškai išvargę. Bet buvo ir daug linksmų akimirkų. Darbą labai palengvino mūsų tarpusavio draugystė, o taip pat ir talentinga talka: garso režisierius John McCortney, menininkas Vytas Čuplinskas, fotografas Tauras Bublys, gitaristas (šiuo atveju grojęs ,,banjo”) Saulius Gylys.
Liudas:
Kodėl vienetas gyvuoja 13 metų? Esame draugai. Visi nariai pažįsta
vienas kitą beveik nuo gimimo, tik aš pasirodžiau prieš 20 metų. Tai
senos draugystės. Žinome vienas kito silpnas ir stiprias vietas, bet
svarbiausia — žinome, kaip vienas kitą prajuokinti. Tada ir darbas
pasidaro žymiai lengvesnis.
— Kuri daina naujoje plokštelėje Jums atrodo labiausiai pavykusi?
Darius: Kai taip glaudžiai ilgesnį laiką ,,pagyveni” su repertuaru, yra labai sunku atrinkti labiausiai pavykusią dainą. Labai intymiai žinai kiekvienos dainos sunkumus, sunku taip greit po įrašinėjimo būti objektyviam. Bet jeigu reikėtų pasirinkti, parinkčiau ne vieną, o kelias, kurios man atrodo išskirtinai pavykusios: ,,Kaip smagu”, ,,Vieni šokam” ir ,,O atsimenu namelį”.
Audrius:
Man geriausiai pavykusi — tai Edžio Punkrio ,,Vieni šokam”. Kadangi šią
dainą dainuojame a capella, ji mums suteikia puikią progą ,,parodyti”
visų balsų suderinimą. Pati daina yra smagi, primenanti 1950 metų dainų
stilių Amerikoje. Koncertuose ji visuomet susilaukia didelių plojimų.
Mano nuomone, šios dainos įrašas naujoje plokštelėje sėkmingai
perteikia tą smagią dvasią. Man ypač patinka, kai dainos pabaigoje
Mariaus falsetto pasigirsta aukštam registre. Čia pats smagumas — jis
laisvai skrajoja virš mūsų balsų.
— Kuri daina mėgstamiausia?
Liudas: Kai Darius pristatė Dvorak dainas, gal ir nebuvome tokie užsidegę jas atlikti. Bet kai pradėjome į jas įsigilinti, pajutome Dvorak kūrybingumą ir ūpas pasikeitė. Darius tikrai surado lobį. O artimiausia daina man — ,,O atsimenu namelį”. Išgirdęs tą lopšinę kiekvienas prisimena savo vaikystę. Brazdžionis taip gražiai (su Bertulio nepamirštama melodija) primena kūdikiui (ir mums visiems) svarbiausias gyvenimo sąvokas – Dievulį, Tėvynę, namus, mamą.
Darius:
Šis klausimas dar sunkesnis! Vienos tikrai negaliu parinkti. Man Dvorak
dainos turbūt atneša didžiausią pasitenkinimą, labiausiai dėl jų
istorijos ir kaip pateko mums į rankas. Dvorak sukūrė šias dainas vyrų
chorui pagal lietuvių liaudies dainų tekstus, išverstus į čekų kalbą.
Mums vieną šio ciklo dainą prieš kelis metus atsiuntė muzikas Vytautas
Strolia (dabar jau a. a.). Strolia vėl pritaikė originalų liaudies
dainos tekstą Dvorak dainai (jis juokais tai vadino ,,atlietuvinimu”).
Besiruošiant įrašui, kilo mintis panašiai padaryti ir su kitomis to
ciklo dainomis. Suspėjome paruošti dar tris dainas. Deja, viena ciklo
daina kol kas liko ,,neatlietuvinta” – gal kitam įrašui?
— Ar jau susilaukėte ir kokių savo artimųjų, draugų, pažįstamų atsiliepimų apie naująją kompaktinę plokštelę?
Darius: Kol kas atrodo, kad atsiliepimai geri. Žinoma, norime, kad publikai įrašas patiktų, bet tikiuosi, kad klausytojai nesupyks, jeigu prisipažinsiu, kad tai (bent man) nėra pats svarbiausias dalykas. Man svarbu, kad mūsų atlikimas pasižymėtų nuotaika ir meniškumu. O dar svarbiau, kad vieneto nariai būtų įrašu patenkinti – juk visa tai buvo atlikta jų laisvalaikio metu. Jie (ir ne tik jie, bet ir jų šeimos) paaukojo daug laiko ir energijos. Viliuosi, kad dabar, po įrašo pasirodymo, jie gali nusišypsoti ir pasakyti, kad visa tai buvo verta daryti.
Audrius:
Daugiausia klausia apie plokštelės viršelio nuotrauką. Kai kas galvoja,
kad viršelio nuotrauka netikra, sukurta kompiuteriu. Galiu užtikrinti,
kad mes turėjome Vidą išlaikyti ne vieną kartą. Po keleto bandymų
rankos raumenis skaudėjo porą dienų. Nors Vidas atrodo lengvas ir
plonytis (palyginus su kitais), jį išlaikyti nebuvo lengva. Ir dar tuo
pačiu reikėjo šypsotis!
Kompaktinės
plokštelės sutiktuvės įvyks š. m. kovo 28 d., penktadienį, 7:30 val. v.
Lietuvių dailės muziejuje Pasaulio lietuvių centre, Lemonte.