LR Užsienio reikalų ministras kvietė
mylėti Lietuvą tokią, kokia ji yra

Dalia Cidzikaitè

Pirmą kartą Čikagoje ir jos apylinkėse surengtos Lietuvių dienos, trukusios net dvi dienas, suteikė lietuviškai visuomenei progą susitikti su šventėje apsilankiusiu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu ir jį lydėjusiais aukštais asmenimis (Violeta Matulaite, ambasadore specialiems reikalams; Valdemaru Sarapinu, LR Vyriausybės kancleriu; Mindaugu Jurkynu, LR ministro pirmininko patarėju; LR ambasadoriumi JAV Audriumi Brūzga ir LR gen. konsulu Čikagoje Arvydu Daunoravičiumi). Susitikimas įvyko š. m. birželio 29 d. Pasaulio lietuvių centre, Lemont.

Gal dėl tikrai susikaupusių, išeiviją tiesiogiai liečiančių problemų ar dėl paprasto fakto, jog aukšti LR Vyriausybės pareigūnai ne taip dažnai aplanko Amerikos išeivius, susitikimas su LR užsienio reikalų ministru ir jį lydėjusiais aukštais pareigūnais buvo emocionalus, atviras, vietomis kaltinantis, išsakęs susirinkusiųjų nepasitenkinimą priimamais įstatymais, vykdoma vidaus politika, susirūpinimą, kaip ir kuria linkme Lietuva toliau suks savo politiką tiek išeivijoje gyvenančių lietuvių, tiek vidaus bei užsienio politikos atžvilgiu.

Tikimasi, jog dviguba LR pilietybe džiaugsis ir JAV lietuviai

Žinoma, vienas iš svarbiausių klausimų, kuris rūpėjo PLC susirinkusiems, buvo dvigubos pilietybės klausimas. LR Užsienio reikalų ministras pradėjo džiugia gaida — šią savaitę, liepos 1 d., LR Seimas svarstys pilietybės klausimą ir, ministro teigimu, gali būti, jog tą pačią dieną siūlomas naujas pilietybės projektas bus ir priimtas. P. Vaitiekūno įsitikinimu, jis bus geresnis už tą, kuris yra dabar, su daugeliu išimčių. Ir gal jis nebus pakankamai geras, tačiau tuo įstatymo keitimas nesibaigs. ,,Jeigu turėsime pakankamai išminties ir valios, pakeisime šiuo metu egzistuojantį įstatymą, kuris, mano nuomone, neatitinka šiandienos reikalavimų“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

    LR ambasadorė specialiems reikalams Violeta Matulaitė išsamiau supažindino su siūlomu nauju pilietybės projektu. Jis numato 7 žmonių grupes arba 7 atvejus, kurie suteiks, nekeičiant LR Konstitucijos, galimybę lietuviams turėti dvigubą pilietybę. Pirmajai grupei priklauso politiniai tremtiniai bei kaliniai bei jų trijų kartų palikuonys. Antroji grupė — per sovietinės okupacijos laikotarpį iš Lietuvos pasitraukę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys (tai tie žmonės, kurie iš Lietuvos išvyko dėl politinių priežasčių nuo 1940 iki 1990 metų). Trečioji grupė – valstybėse, su kuriomis Lietuva turi sieną, tradiciškai gyvenantys lietuviai (tai lietuviškos salelės Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje). Į ketvirtąją grupę įeina lietuvių piliečių vaikai, nesvarbu, kur jie gimę, arba jei vienas iš tėvų yra LR pilietis. Penktąją grupę sudaro tie asmenys, kuriems LR pilietybė yra suteikiama LR prezidento dekretu už tam tikrus nuopelnus Lietuvai. Naujas atvejis – tai lietuviai, kurie gyvena valstybėje, su kuria Lietuva būtų pasirašiusi dvigubos pilietybės sutartį (tiesa, kol kas tokios valstybės ar sutarties nėra, nors toks teisinis aktas yra numatytas). Ir paskutiniąją grupę sudaro piliečiai, kurie yra įgiję ES ir NATO šalių narių pilietybę (į ją, žinoma, įeina ir lietuviai, gyvenantys JAV).

Seimas yra mūsų pačių veidrodis

Vaitiekūnas pritarė išeivijos norui turėti galimybę iškelti savo kandidatą į LR Seimą. Kol kas Seimas su tuo nesutinka. Čia, anot jo, ir jis kreipėsi į neseniai Amerikoje suorganizuotos peticijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo komiteto narius, dalyvavusius susitikime, reikėtų naujos politinės peticijos bei politinės pastangos. Galbūt šis būsimas įstatymas būtų padėjęs LR užsienio reikalų ministrui tinkamiau ir diplomatiškiau atsakyti į Loretos Laureikytės kaltinimą, kuriuo ji apgailestavo dėl akivaizdaus inteligentijos, kaimo ir kitų socialinių grupių skurdo Lietuvoje, valdžioje sėdintiems žmonėms, jos nuomone, išsidalinus, išsipirkus Lietuvą. Į tai P. Vaitiekūnas atsakė, jog Seimo niekas nenuleido ant virvutės iš viršaus, jį išsirinkome mes patys, pagal savo sąžinę, savo supratimą. ,,Seimas yra mūsų pačių atspindys, – įsitikinęs užsienio reikalų ministras. – Valdžia Lietuvoje nėra nuleista okupanto, ji – demokratiškai išrinkta. Lietuva patyrė okupanto priespaudą ir tos 50 metų pasekmės yra kur kas skaudesnės nei galvota. Žmonės, mąstymas, supratimas nepasikeitė.“

Šios dienos rūpesčiai: darbo jėga, bevizis režimas

Teisininkas iš Lietuvos Adomas Siudika bandė pakeisti įkaitusį orą ir užsienio reikalų ministro dėmesį atkreipė į keletą dalykų: darbo jėgos (kokios?) trūkumą Lietuvoje, bevizį režimą ir Lietuvoje stiprėjančią nusiteikimo prieš visa, kas amerikietiška, ar pačią Ameriką problemą. Nors Vaitiekūnas teigiamai vertino lietuvių, ypač jaunų, emigravimą, sakydamas, jog jie į Lietuvą sugrįžta su nauja ir reikšminga šaliai patirtimi, jis apgailestavo, jog kol kas tokių sugrįžtančių nėra daug. Lietuvai trūksta tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tiek ir paprastesniuose darbuose dirbančių: prie kasos aparatų, statybose ir t. t.

Į pokalbį įsijungęs LR ambasadorius JAV A. Brūzga sakė, jog apie bevizį režimą bus kalbama ir šios delegacijos apsilankymo Washington, DC metu. ,,Norime nei mažiau, nei daugiau, o būti lygiaverčiai su kitomis ES narėmis“, – apie Lietuvos ryžtą toliau siekti bevizio režimo su JAV teigė ambasadorius. Anot jo, yra padaryta labai daug: pasirašytas memorandumas, kuriuo Lietuva įsipareigojo užtikrinti saugumą Lietuvoje, baigtos svarstyti dvi sutartys su Amerika, kurios ir bus pagrindas tam beviziui režimui. A. Brūzgos paskaičiavimais, visa teisinė bazė turėtų būti baigta formuoti iki šio rudens. Spalio pradžioje įvyks dar viena JAV vykdoma šalių kandidačių patikra. ,,Jei mūsų pasiruošimas atitiks reikalavimus, tikimės, jog Lietuva bus pakviesta į bevizio režimo programą. Vis dėlto problema yra didesnė. Nesame užtikrinti, kad iki metų pabaigos nebus griežtinamos sąlygos, kad nebus priimta naujų nutarimų JAV Kongrese, o gal apskritai tas bevizis režimas bus dar labiau suvaržytas ar net nutrauktas“, – abejones išsakė A. Brūzga.

Santykiai su Rusija geri, bet neturiningi

Dr. Tomas Remeikis domėjosi dabartiniais Lietuvos ir Rusijos santykiais. ,,Santykiai geri, bet nelabai turiningi“, — taip trumpai dabartinę padėtį apibūdino P. Vaitiekūnas. Rusija yra didelė ir galinga valstybė, ir Lietuva mažai ką gali pasiūlyti. Prieš porą metų, savo kadencijos pradžioje jis buvo susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergei Lavrov ir nuvežė jam daugiau nei 20 pasiūlymų bendradarbiauti. Susitikimas buvo geranoriškas, tačiau kokių nors realių darbų neįvyko. ,,Esame ES ir NATO nariai ir išnaudojame tas organizacijas, spręsdami savo ir visos Europos santykius su Rusija. Turime priartinti Rusiją arčiau Europos, ne atstumti ją, bet pritraukti arčiau Europos. Rusija yra reikalinga Europai, bet ir Europa yra reikalinga Rusijai“, – įsitikinęs užsienio reikalų ministras. Jo nuomone, Lietuva čia vaidina svarbų vaidmenį. ,,Beje, – pridūrė jis, – reikia nepamiršti, jog su Rusija reikia ne tik verslą vesti, bet ir laimėti šią šalį Vakarų civilizacijai, neturime jos atiduoti Azijai.“

Paskutinį žodį susitikimo pabaigoje taręs LR Užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas sakė, jog emigracijos nesustabdysime, vienintelė galimybė laimėti – pagerinti ekonomiką ir pakelti pragyvenimo lygį. ,,Lengva mylėti gražius, galingus ir turtingus, kaip Amerika, – sakė jis. – Mylėkime Lietuvą, kuri tokia dar nėra, bet mūsų meilės ir tikėjimo dėka gali tokia tapti.“




LR Užsienio reikalų ministrą lydėję aukšti pareigūnai (iš kairės): LR ambasadorius JAV Audrius Brūzga, LR Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas, ambasadorė specialiems reikalams Violeta Matulaitė, LR ministro pirmininko patarėjas Mindaugas Jurkynas ir LR gen. konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius.