Birželio 12, 2008
,,Dainuok, širdie, gyvenimą”
Beata Čiurlionienė
Š. m. gegužės 26 d. Dievo Motinos parapijos pilnutėlėje salėje
įvyko trijų Cleveland kolektyvų – ,,Naujoji intriga”,
,,Švyturys” ir ,,Švyturiukai” –
koncertas ,e, gyvenimą”. Koncerto dirigentas – Saulius
Kliorys, šokių grupių vadovė – Aušrinė
Širvinskienė, mokytojos – Monika Čepulytė, Nick Hallal ir
Eglė Širvinskaitė, akompaniatorė – Rita Čyvaitė
-Kliorienė, garso režisierius – Greg Priddy, technikos
inžinierius – Marius Juodišius, maketavimo inžinierius
– Ričardas Širvinskas, programos vedantysis –
Valentinas Gruzdys.
Sunku patikėti, bet „Švyturio” šokių grupei
jau penkeri. Mažai kas beprisimena, kad ši grupė susibūrė
Ingridos Civinskienės pastangomis. Aušrinė Širvinskienė
tuo metu apsiėmė jaunuosius šokėjus mokyti šokio meno, o
šis koncertas – penkerių metų kūrybingo, intensyvaus ir
džiaugsmingo darbo rezultatas. ,,Švyturio” grupė turi kuo
pasidžiaugti ir pasididžiuoti. Tarp daugelio grupės pasirodymų norėčiau
paminėti, kad jie dalyvavo 2004 metais vykusioje vaikų sporto
olimpiadoje Cleveland, šokių šventėje Čikagoje,
kiekvienais metais dalyvauja tarptautiniame International Services
organizuojamame koncerte, keletą kartų koncertavo Cleveland senelių
namuose, buvo išvažiavę koncertuoti į Detroit. 2007 metais
„Švyturio” grupė dalyvavo Lietuvos dainų
šventės šokių dienoje. 2007 metų rudenį prie grupės
prisijungė jaunesnių šokėjų ratelis
„Švyturiukai”. Šią vasarą, liepos mėnesį abi
šokių grupės dalyvaus Los Angeles įvyksiančioje XIII
Šiaurės Amerikos tautinių šokių šventėje.
* * *
Choras ,,Naujoji intriga” susibūrė prieš trejus metus su
tikslu dalyvauti Dainų šventėje. Nemanau, kad pats choro vadovas
Saulius Kliorys galvojo, kad jo choras tebegyvuos praėjus trejiems
metams po šventės.
Šis koncertas – trečias kūrybinio bendradarbiavimo tarp
šių dviejų grupių rezultatas. Galima drąsiai sakyti, kad
pavasarinis pasirodymas jau tampa metine tradicija, suteikiančia
žiūrovams galimybę pamatyti ir įvertinti sunkaus ir atkaklaus darbo
rezultatus. Pirma mintis, atėjusi pasibaigus koncertui, buvo –
kaip greitai vaikai auga, kaip daug jie džiaugiasi gyvenimu, kiek daug
idealizmo ir naivumo jie dar turi. Ir norisi tikėti, kad gyvenimo
sunkumai, nusivylimai ir skausmai neužgoš tų gražių jaunystės
jausmų, kad lietuviškas žodis, daina ir šokis palaikys
jaunystės liepsną jų širdyse. „O mes skubam,
pašėlusiai skubam užaugti, mus už šitą skubėjimą teisia,
mums prikaišioja nerimą vėjo, tie, kurie, jau suspėjo
pamiršti, kad jie patys kadaise... patys kadaise skubėjo.”
Šie žodžiai pradėjo pirmąją koncerto dalį, kurioje klausėmės
„Naujosios intrigos” atliekamų dainų, perpintų poezijos bei
skaidrių montažais.
Maloniai nustebino šio vakaro programos scenarijus, kurį
parašė Saulius Kliorys ir Aušrinė Širvinskienė.
Kiekviena dalis – tai lyg mažas spektaklis, paliečiantis
skirtingas temas – jaunystės, motinos, pasaulio vargo, karo,
gamtos niokojimo ir teršimo. Tai akivaizdus įrodymas, kiek daug
šie du kolektyvai kūrybiškai subrendo ir socialiai
užaugo. Bėgimas jaunystėn; dainuok, širdie, gyvenimą; meilės
draugystės lyrika; tau, mama; išgirskim skausmą, supraskim
skriaudą, atjauskim žmogų, branginkim gamtą; aš tikiu, dainuoju
ir džiaugiuosi – tai temos, kurias jaunimas palietė daina,
fortepijonine muzika, poezija, menu ir šokiu.
Ypatingai norisi paminėti Motinai skirtą dalį, kuri sugraudino ne tik
dalyvių mamų širdis – ne vienas žiūrovas traukė nosinėlę
nubraukti ištryškusiai ašarai. Dalis prasidėjo
eilėmis mamai, kurias lietuvių, vengrų ir anglų kalbomis perskaitė J.
Hallal, L. Raulinaitytė ir R. Ogorodnikas. Po šių gražių meilės
eilių visi dainininkai į scenoje stovinčią simbolinę vazą sudėjo
žydinčių obelų šakeles, tardami garsų ačiū salėje
išsibarsčiusioms jų mamoms. Ta padėka buvo tokia neaprėpiama ir
didelė, tokia tikra ir iš širdies plaukianti, kad ir
dabar apie tai berašant sunku sulaikyti ašarą. Tada
nuskambėjo B. Gorbulskio ir V. Bložės daina „Oi, motinėle”,
tik dar labiau sutvirtinusi meilės ir padėkos žodžius.
Kitosdvi dainos L. Abario ir S. Gedos „Viltis” ir G.
Abariaus ir J. Liniausko „Vilties daina” skambėjo,
palydimos skaidrių, aptariančių labai daug temų – pasaulį
užkariaujantį blogį, skausmą, pyktį ir neapykantą. Tarp daugelio labai
kokybiškų ir išraiškingų nuotraukų žiūrovai galėjo
pamatyti ir trijų jaunuolių iš Cleveland darbus – Alinos
Raulinaitytės skulptūrą, Lino Vaitkaus juodai baltą fotografiją ir
Elenos Juodišiūtės piešinius.
Pirmos dalies paskutinės dvi dainos lyg ir apibendrino šios
grupės vertybes, atskleidė jų viltis ir tikėjimus. J. Lennon
„Imagine” – tai daina apie pasaulį be karų, be
politikos, be religijos, be bado ir žudynių, apie pasaulį, kuriame
užtektų vietos visiems po saule. Nedaug kas pasikeitė nuo to laiko, kai
Lennon parašė šią dainą, gal tik, kad pasaulis pasidarė
dar ciniškesnis ir vis mažiau ir mažiau žmonių, deja, tiki tais
žodžiais. Ir pats faktas, kad mūsų jaunimas pasirinko būtent šį
taikos himną, manau, pradžiugino daugelį žiūrovų. Tikėjimas, atsakomybė
ir viltis vis dar lydi šiuos talentigus jaunus žmones. Pirmoji
dalis pasibaigė G. Abariaus ir G. Zdebskio daina „Dieve, laimink
Lietuvą”. Šios dainos metu žiūrovai turėjo galimybę
pamatyti ir išgirsti naujus jaunimo talentus – būgnininką
Adomą Daugirdą ir gitaristą Vytą Vaitkų. Publika labai greitai
prisijungė prie užkrečiančio muzikos ritmo ir prasmingų žodžių.
Dirigentas yra muzikos kūrinio varomoji jėga – jis valdo tempą,
ritmą, garso stiprumą, net nuotaiką. Saulius Kliorys atliko nuostabų
darbą, sujungdamas atskiras grandis į vieną darnų ir sklandų vienetą.
Visa programa buvo labai nuosekli, pergalvota, mintis, muzika ir vizija
kūrė dainų paveikslą scenoje. Mariaus Juodišiaus
apšvietimas suteikė kiekvienai miniatiūrai tinkamą nuotaiką.
* * *
Po pertraukos scenoje pasirodė „Švyturio” ir
,,Švyturiukų” šokėjų grupė (daugelis jaunimo
dalyvauja ir chore, ir šokių grupėje). Antroji dalis ir toliau
tęsė meilės, vilties ir amžinųjų vertybių temą – žydinčių obelų
šakelėmis pasipuošę visi keturiasdešimt
šokėjų suėjo į sceną iš salės galo. Gyvenimo ciklas
toliau tęsiasi ir kartojasi, viltis ir meilė suteikia ryžto gyventi,
kurti, dirbti, siekti naujo net ir neviltyje. „Suraskim
kiekvienas viltį savyje, kad prisikeltų mūsų meilė –
‘meilėje tiesa’.” Ir labai maloniai nustebino M.
Juodišiaus išmoningas apšvietimas, suteikiantis
koncertui paslaptingo ritualinio teatro jausmą, nuostabiai
išryškinęs tautinių rūbų grožį ir spalvingumą.
„Švyturio” ir ,,Švyturiukų” merginos
pradėjo antrąją šokiudalį „Sesė sodino”
(choreografija Kiselienės, muz. A. Lapinkso), prie jų tuoj po to
prisijungė vyrai ir visa „Švyturio” grupė
sušoko „Iš aplinkui” (choreografija M.
Vaitulevičiūtės, muz. A. Bražinsko). Merginos šiam koncertui
buvo paruošusios dar du šokius – „Eisim,
sesulės” (choreografija B. Navickaitės) ir „Trapukas”
(choreografija T. Kalibataitės, muz. L. Povilaičio). Pastarasis labai
užkrėtė savo energija, šypsniu ir darniu žingsniu.
Visuomet koncertų metu mažieji dalyviai susilaukia daugiausia plojimų
– šis koncertas nebuvo išimtis. Tik nuskambėjus
pirmiems „Žilvičio” ir „Polka mažylė” garsams
(choreografija J. Lingio ir Politaitės, muz. A. Bražinsko ir L.
Povilaičio), žiūrovai tuoj pat pradėjo pritarti karštais
plojimais. Ir visai nesvarbu, kad gal ir buvo keletas mažų klaidelių
– niekas jų nepastebėjo, gal tik įžvalgi ir reikli vadovės akis.
Jie išmoks, jie subręs, jie pakeis į gyvenimo platybes
iškeliaujančius vyresniuosius draugus. Maloniai nustebino, kad
per nepilnus darbo metus jaunieji šokėjai tiek daug pasiekė.
Trečias jų paruoštas šokis „Maišinis”
(choreografija A. Širvinskienės ir E. Širvinskaitės),
sukėlė šypseną ir susižavėjimą, neatrodė, kad buvo labai lengva
jauniesiems vyrukams šokti įlindus į drobinius maišus,
siekiančius jų juosmenis, vikriai iš jų išlipti, ir
prisijungti prie į sceną išėjusių mergaičių. Paskutinis koncerto
šokis „Kūgiukas”, (choreografija J. Lingio,
aprašymas G. Grinkevičiaus, muz. A. Bražinsko) buvo atliktas
visos „Švyturio” grupės ir susilaukė labai gausių ir
karštų žiūrovų plojimų, kurie buvo akivaizdus jaunųjų atlikėjų
darbo pripažinimas ir jų aiškios pažangos įvertinimas, sėkmės
kelionėje į Los Angeles palinkėjimas. Paskutiniams šokio
akordams nuskambėjus visi dalyviai dar kartą suėjo į sceną ir tarė
padėkos žodžius savo reikliems ir be galo mylimiems vadovams Sauliui
Klioriui ir Aušrinei Širvinskienei, apdovanodami juos
gražiomis pavasarinių gėlių puokštėmis.
Po koncerto visi žiūrovai buvo pakviesti į svetainę pasivaišinti
gausiomis, skaniomis ir išmoningomis choristų ir šokėjų
paruoštomis vaišėmis.