Richard Daley užsimojo Čikagą apraizgyti bevielio interneto tinklu

Monika Bončkutė

Nepaisant visų skandalų, į kuriuos pastaraisiais metais pakliuvo ir vis labiau įsipainioja ilgametis Čikagos meras Richard M. Daley, sunku paneigti tai, kad šis tiesmukiškas užsispyrėlis iš Bridgeport kartais turi neblogų idėjų. Pastarosios dvi – mėginimas ,,prastumti” Čikagą kaip oficialią JAV kandidatę 2016 metų olimpinėms žaidynėms surengti bei planas visą miestą apraizgyti Wi-Fi (bevielio interneto) tinklu.

Šįkart šiek tiek plačiau apie antrąją idėją ir jos įgyvendinimo galimybes tokiame megapolyje kaip Čikaga.

Vos pasirodžius pirmiesiems IEEE 802.11 (Wi-Fi) įrenginiams, primiausia jie buvo skirti vienam ar keliems nešiojamiesiems kompiuteriams. Po to mėginta šią interneto sklaidos įrangą panaudoti tose vietose, kur kitos interneto ryšio priemonės yra neprieinamos ar jas įrengti atseina per brangiai.

Nuo kitų interneto signalo perdavimo priemonių Wi-Fi skiriasi tuo, kad bangos perduodamos nelicenzijuotame spektre. Vadinasi, jų savininkas tėra tik jų skleidėjas. Valdžia negali Wi-Fi kaip nors reguliuoti ar apdėti papildomais mokesčiais, dėl to Wi-Fi signalas yra pigesnis nei be koks kitas inerneto ryšys – tereikia mokėti tik už jo generavimo bei skleidimo įrangą.

Dėl pigumo ir riboto prieinamumo Wi-FI netruko išpopuliarėti kavinėse, kurioms Wi-Fi tapo puikia priemone privilioti daugiau klientų – kas gali atsispirti malonumui siurbčioti kavą, skaityti laikraštį, ruoštis egzaminams ir turėti nemokamą priėjimą prie interneto.

Apie būtinybę praplėsti viešojo interneto pasiekiamumą kalbama jau senokai, ir ne vien Čikagoje. Manyta, kad jei nesunku Wi-Fi įrengti bet kurioje kavinėje ar bute, turėtų pavykti planas bevielį internetą paskleisti kvartalo ar net pusės miesto mastu. Vis dėlto pirmieji mėginimai nebuvo sėkmingi – štai Tempe mieste, Arizonoje, bei St. Cloud, Floridoje, mėginant įdiegti plačiau prieinamą interneto ryšį, buvo susidurta su techniniais sunkumais. Pastebėta, kad siekiant Wi-Fi signalą paskleisti plačiau, jis tampa nepatikimas – sulėtėja ar visai nutrūksta, – taip pat išaškėjo, kad reikia daug daugiau stočių nei manyta, o tai smarkiai padidintų ryšio kainą.

Kita priežastis, dėl ko kuriam laikui idėjų sukurti visiems prieinamą interneto ryšio sistemą  atsisakyta, buvo mobiliojo bei kabelinio ryšio bendrovių spaudimas. Jos ėmė skųstis, kad nelicenzijuotu spektru tiekiamas Wi-Fi sudaro nesąžinigą konkurenciją jų verslui. Colorado, Florida bei Pennsylvania valstijose net buvo priimti įstatymai, draudžiantys mėginimus įvesti miesto ar valstijos masto Wi-Fi tinklą.

Wi-Fi ateičiai buvo iškilęs pavojus. Tačiau neseniai atsitiko du džiuginantys įvykiai, kurie Čikagos merui bei kitiems entuziastams leido dar kartą apsvarstyti Wi-Fi galimybes.

Visų pirma, JAV Atstovų rūmų Energetikos bei komercijos komitetas nusprendė, kad mobiliojo bei kabelinio ryšio bendrovių skundai yra nepagrįsti ir pripažino negaliojančiais minėtųjų trijų valstijų įstatymus. Kongresas taip pat uždraudė bet kokiai valstijai ateityje priimti Wi-Fi ryšio sklaidą apribojančius įstatymus.

Tačiau Wi-Fi propaguotojus netruko pradžiuginti nauji programiniai patobulinimai, kurie smarkiai sustiprino bevielio interneto ryšio sklaidą.

Dėl šių priežasčių R. Daley su savo komanda šį kartą rimtai ėmėsi svarstyti planą, kaip visos Čikagos mastu įrengti bevielį ryšį. Mero manymu, dėl pernelyg brangaus interneto ryšio, maždaug 80 proc. Čikagos namų ūkių, kurių metinės pajamos sudaro mažiau nei 50,000 dolerių, neturi patikimo interneto priėjimo. R. Daley teigimu, tokia situacija sukuria nesąžiningą ,,skaitmeninį padalijimą”, kai tik turtingieji su savo galingais nešiojamaisiais kompiuteriais gali beveik bet kur ir bet kada naudotis internetu, tuo tarpu moksleiviai iš neturtingų šeimų namuose negali naudotis internetu ir dėl to dažnai gauna prastesnius pažymius; galiausiai, vėliau nesugeba visavertiškai dalyvauti vis labiau konkurencingoje darbo rinkoje.

R. Daley paskelbė konkursą, kuriame gali dalyvauti Wi-Fi ryšį norinčios tiekti firmos. Pageidautina, kad laimėti pretenduojanti firma pateiktų aiškų planą, kaip viso miesto mastu suteikti prieinamą nemokamą arba labai pigų bevielio interneto ryšį. Mero teigimu, idealiu atveju įgyvendinus šį atitikmens neturintį planą, kiekvienas kompiuterį turintis čikagietis galėtų savo namuos, namo galiniame kieme ar automobilyje nesunkiai ,,pagauti” Wi-Fi signalą, kuris būtų nemokamas arba kainuotų ,,centus”.

Jei Čikagai pavyktų įgyvendinti tokį planą, ji taptų pirmuoju tokiu miestu visose JAV. Panašius siekius jau deklaravo San Francisco bei Philadelphia, tad panašu, kad miestų lenktynės, kas greičiau sugebės sukurti patikimą Wi-Fi tinklą, tik prasideda. Beleika tikėtis, kad dėl to mes – interneto vartotojai – tik laimėsime.