Apmąstymai prie Dariaus ir Girėno paminklo
Petras Petrutis
Kitados, minint Dariaus ir Girėno skrydžio sukaktį, Marquette Park susirinkdavo šimtai, kartais net tūkstančiai žmonių. Sakoma, kad 1935 m. paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo net 60,000 žmonių. Šiemet, sukakus 74-eriems metams nuo transatlantinio skrydžio, galima sakyti, nepasirodė nė vienas mūsiškių.
Anksčiau Dariaus ir Girėno skrydžio minėjimų rengimas buvo lietuvių karo veteranų rankose. Jiems talkininkavo kitos lietuvių organizacijos ir pavieniai asmenys. Ilgainiui daug kas pakito. Dariaus ir Girėno bei Don Varnas postų būstinės (namai) nebepriklauso legionieriams. Regis, nebus per daug pasakius, kad lietuviai legionieriai baigia išsivaikščioti.
Ateinančiais metais sukaks 75-eri metai nuo Dariaus ir Girėno nepamirštamo žygio. Manding, artėjanti sutartis prašosi neeilinio dėmesio. Atvirai kalbant, reikalingas ne vien dėmesys, bet ir konkrečios pastangos. Kas imsis pastangų minėjimui surengti? Tenka manyti, kad minėjimo tinkamas organizavimas rastų atgarsį tarp plačiai išsibarsčiusių mūsiškių. Tikriausiai nustatytą dieną susirinktų Marquette Park (prie Dariaus ir Girėno paminklo) daugybė žmonių.
Va, neseniai Marquette Park buvo užplūdę musulmonai. Čia buvo surengta didelė konferencija. Tąsyk laikraščiai aprašė jų veikimą bei jų lūkesčius. Vienas mūsų savaitraštis, komentuodamas įvykį, parašė, kad lietuviai Marquette Park jau tapo mažuma. Ir tai yra tiesa. Lietuviškuoju Marquette Park vadintoje apylinkėje nedaug beliko mūsiškių. Mūsų daugelis išsikėlė kitur. Tačiau atrodo, kad tolėliau gyvenantiems mūsiškiams nebūtų sunku atriedėti į Marquette Park ir nors laikinai atnaujinti blunkančias lietuvybės žymes.
Anąkart, vaikštinėjant apie paminklą, kilo visokios mintys. Dievaži, neiškęsiu neprasitaręs apie galimą minėjimo eigą. Man atrodo, kad būtų ne pro šalį pakviesti mūsų trečiabangių motociklininkus. Kaip žinia, jie geranoriškai pasireiškė surengtame Romo Kalantos žūties minėjime. Jų dalyvavimas su iškeltomis trispalvėmis pabrėžtų Dariaus ir Girėno, taip pat ir mūsų lietuviškąją prigimtį. Manyčiau, kad nereikėtų vengti ir JAV žvaigždėtų vėliavų. Juk Darius ir Girėnas buvo JAV piliečiai. Ir ne tik piliečiai, bet ir karo veteranai. Ko gero, motociklininkų žygį reikėtų pradėti Lituanica gatvėje, Bridgeport ir užbaigti prie Dariaus ir Girėno paminklo, Marquette Park. O gal reikėtų neaplenkti ir Beverly Shores, IN įrengto Lituanica parko, kur iš tvenkinio kyla dail. Juozo Bakio sukurta moderni metalo skulptūra. Taip pat ant tvenkinio kranto įruošta paminklinė lenta su įrašu apie Dariaus ir Girėno žygį.
Ta proga nereikėtų pamiršti oficialumo. Oficialiąją dalį reikėtų atlikti paminklo prieigose. Nepamirštinos ir pamaldos netoliese esančioje Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Gal, sakau, šv. Mišiomis derėtų pradėti visą minėjimui skirtą eigą.
Manyčiau, kad minėjimą būtų galima pratęsti Marquette Park sporto aikštėje. Čia iš anksto susitarus su atitinkamais žmonėmis, surengti futbolo rungtynes arba net futbolo turnyrą. Šiuo atveju reikėtų ,,užkabinti” LFK Lituanicos vadovybę ir aptarti visas įmanomas galimybes.
Tikrai nereikėtų pamiršti Dariaus ir Girėno pomėgio važinėti motociklais. Reikėtų omenyje turėti ir Stepono Dariaus sportinę veiklą. Jis, besimokydamas Čikagoje, reiškėsi keliose sporto šakose, o atvykęs į Lietuvą skiepijo sporto ir fizinio auklėjimo reikalingumą. Jis paruošė beisbolą ir krepšinį propaguojančius leidinius ir buvo vienas pagrindinių LFLS klubo steigėjų. Jis taip pat gynė LFLS futbolo klubo ir Lietuvos futbolo rinktinės vartus.
Manyčiau, kad Dariaus ir Girėno skrydžio 75erių metų sukakties minėjimo rengimas negali būti nustumtas užmarštin. Tai, kas mano anksčiau buvo ,,išdėstyta”, tebūna laikoma užuomina. Būtų smagu ir naudinga sulaukti ir kitokių atsiliepimų.
P. S. Naudotasi a.a. Edmundo Jasiūno paruošta knyga ,,Darius – Girėnas 1933– 1983”. Velionio artimiesiems – nuoširdi užuojauta.