Lapkričio dėlionė
Andrius Navickas
Kraupi avarija Skuodo rajone
Garsiausiai nuskambėjęs praėjusios savaitės įvykis – kraupi avarija Skuodo rajone, kai, įtariama, neblaivus policijos pareigūnas įsirėžė į vaikų grupę. Avarijos metu žuvo 3 vaikai. Šis kraupus įvykis, deja, negali būti vadinamas atsitiktinumu. Jis apnuogino didžiulę betvarkę Lietuvos policijoje. Neatsitiktinai, iš karto po įvykio buvo garsiai prabilta, jog turėtų atsistatydinti policijos viršininkas Vytautas Grigaravičius.
Aišku, absurdiška jį tiesiogiai kaltinti už tai, kas įvyko Skuodo rajone. Tačiau jau ne pirmus metus regime keistą situaciją, kai policijos viršininkas daugiau dėmesio skiria tam, jog gražiai atrodytų žmonių akyse, o ne situacijos policijoje gerinimui. Kaip aiškėja, vaikų žudiku tapęs policijos pareigūnas jau seniai vairuoja automobilį išgėręs. Tai, kaip teigiama, buvo žinoma ir jo vadovybei. Tačiau priemonių nesiimta tol, kol ištiko kraupi avarija. Viena iš neveiklumo priežasčių – policijoje labai trūksta kadrų, policininkai skundžiasi menkais atlyginimais ir prastomis darbo sąlygomis. To pasekmė – tole ruojami nusižengiantys policininkai, problemų kamuolys tik didėja.
Taip pat turėjome progos dar kartą atkreipti dėmesį į įstatymų nenuoseklumą. Trijų vaikų žudikui, pasirodo, gresia tik 8 metai kalėjimo. Tiek pat, kiek už nelegalią prekybą ginklais kaltinamo Petrusevičiaus. Tai neatrodo normalu. Tik norisi, kad politikai ne tik kalbėtų apie problemas, bet ir savo kompetencijos rėmuose imtųsi jas spręsti. Nes susidaro įspūdis, kad neretai politikas mieliau žiniasklaidoje dalinasi savo nuomone nei vykdo tiesioginę pareigą – konkrečiai tobulina politinę sistemą.
Valdas Adamkus remia liustracijos poreikį
Dar paskutinę spalio dieną Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus vetavo Seimo priimtą Liustracijos įstatymą. Formali priežastis – jis priimtas, kaip įtariama, griežtai nesilaikant visų procedūrų. Esą jo neaprobavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri tuo metu praktiškai neveikė dėl vidinės krizės.
Prezidento sprendimas sukėlė dviprasmišką reakciją. Socialdemokratai ir jiems palankios žiniasklaidos priemonės suskubo sveikinti esą ryžtingą ir drąsų prezidento sprendimą. Ne mažiau garsiai skambėjo ir kritikų balsai, kurie tvirtino, kad prezidentas esą bando numarinti ir taip pavėluotą liustracijos procesą ir tokiu būdu dangsto kėgėbistus. Štai Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius griežtai pareiškė, kad Liustracijos įstatymas – tarsi lakmuso popierėlis, atskleidžiantis politikų sąsajas su KGB.
Prezidentas pakankamai greitai įvertino situaciją ir jau kelintą kartą per pastarąsias savaites priėmė ryžtingą sprendimą. Jis pasikvietė pokalbiui Andrių Kubilių. Abu politikai gana ilgai aptarinėjo dabartinę situaciją, išsakė savo nuomonę dėl liustracijos proceso.
Pokalbis buvo tikrai svarbus, nes po jo tiek Adamkus, tiek Kubilius patvirtino, jog jų pozicijos iš esmės sutampa, skiriasi tik detalių vertinimas. Kubilius savo ruožtu pasidžiaugė, kad įsitikino, jog prezidentas neketina ,,numarinti” Liustracijos įstatymo, bet nori, kad jis būtų priimtas kuo geresnis. Beje, jei neklystu, po ilgo laiko tai buvo pirmas toks draugiškas Kubiliaus ir Adamkaus susitikimas.
Komisija tik imituoja V. Pociūno žūties aplinkybių tyrimą?
Praėjusią savaitę vėl svarstyta, ar premjero Gedimino Kirkilo iniciatyva sukurta komisija, kuriai pavesta tirti Vytauto Pociūno žūties aplinkybes, nėra tik priedanga dabartinės valdžios nenorui išsiaiškinti tiesą? Pretekstas svarstymams – iš komisijos pasitraukė generolas Jonas Kronkaitis.
Ketvirtadienį jis nusiuntė laišką premjerui, kuriame teigiama: ,,Jau praėjo nemažai laiko nuo grupės sudarymo, tačiau tikro darbo ji taip ir neatliko. (..) Gali atrodyti, kad šios grupės neveiklumas tik tempia į užmarštį Lietuvos pareigūno žūties aplinkybių tyrimą, nors valstybė savo pareigūno žūtį privalėjo operatyviai ir sąžiningai atlikti. Negaliu prisidėti prie dabar vykstančio tyrimo, kuris, mano manymu, neduos rezultatų. Apmaudu, kad požiūris į žmogų, į žuvusį Lietuvos pilietį šiuo atveju nėra adekvatus.”
Komentuodamas savo sprendimą, generolas priminė, kad yra pateikęs komisijos pirmininkui aštuonis klausimus, į kuriuos turėtų ieškoti atsakymų komisijos nariai, tačiau tai liko balsas tyruose. J. Kronkaitis pripažino, kad susidaro įspūdis, jog komisijos pirmininkas Vytautas Ališauskas labiausiai rūpinasi premjero įvaizdžiu, o tiesos paieškomis.
Primenu, kad G. Kirkilas nusprendė įkurti visuomeninę komisiją kaip tik tada, kai pasigirdo siūlymai pilietinėms organizacijoms inicijuoti tokią komisiją. Panašu, jog premjeras baiminosi, kad gali būti vykdomas realus tyrimas ir pasiūlė jo simuliaciją. Kiek apmaudo, jog europarlamentaras Vytautas Landsbergis šiuo atveju pervertino savo galimybes pergudrauti premjerą. Landsbergis tvirtino, kad, net jei premjeras ir nori simuliuoti tyrimą, tačiau komisijos nariai su tuo nesitaikstys. Praėjo nemažai laiko, komisija nieko nenuveikė, o Gediminas Kirkilas ir toliau įrodinėja, kad komisija veikia neblogai, jog ją palieka tik Kronkaitis, o Landsbergis esą lieka.
Šioje situacijoje aiškus Landsbergio apsisprendimas galėtų nuskaidrinti situaciją. Apmaudu ir tai, jog, regis, pasitvirtino ir abejonės dėl komisijos pirmininko kandidatūros. Tai, kad Vytautas Ališauskas, vadovaudamas komisijai, kuriai neišvengiamai teks tirti ir nešlovingą „Lietuvos ryto” vaidmenį Vytauto Pociūno juodinimo istorijoje, tapo vienu iš internetinės laikraščio versijos komentatorių, nežada aktyvaus ir sąžiningo tyrimo.
Keičiasi Piliečių Santalkos pirmininkas
Neformalus, bet pakankamai įtakingas Lietuvoje, judėjimas Piliečių Santalka toliau buria pilietinių organizacijų tinklą. Praėjusią savaitę Sąjūdžio būstinėje vykusiame susitikime septynios pilietinės organizacijos sutarė aktyviai keistis informaciją apie vykdomas iniciatyvas, glaudžiau bendradarbiauti bei siekti, kad kitais metais vykstančiuose Seimo rinkimuose Lietuvos žmonės balsuotų aktyviai ir rimtai apsvarstę alternatyvas. Piliečių Santalka informavo, kad ketina organizuoti žmonių susitikimus su kandidatais į Seimą, pateikti žmonėms kuo daugiau analitinės medžiagos apie tai, kaip politinės partijos vykdo įsipareigojimus, analizuoti partijų programas, demaskuoti populistinius pažadus.
Beje, susitikime dar kartą buvo patvirtinta, kad Piliečių Santalka tikrai neketina virsti politine partija ir skeptiškai vertina naujų partijų kūrimą prieš Seimo rinkimus. Santalkos pozicija: ugdykime žmonių sąmoningumą, būkime reiklesni politikams, įtraukime juos į dialogą su visuomene, reikalaukime, kad visos partijos keistųsi, o ne guoskimės, jog nieko neįmanoma padaryti ar tvirtinkime, jog tik ant dabartinės sistemos griuvėsių galima kurti naują politinį statinį.
Beje, nuo gruodžio 1 dienos keisis Piliečių Santalkos tarybos pirmininkas. Joną Kronkaitį, kuris išvyksta planuotos kelionės į JAV, pakeis Darius Kuolys. Jo kadencija tęsis keturis mėnesius ir paskui pirmininkavimą perims Vaiva Žukienė.
Tokia pirmininkų rotacija buvo patvirtinta dar Piliečių Santalkos sueigos metu. Jonas Kronkaitis iš JAV ketina sugrįžti 2008 metų kovo mėnesį.