Birželio 12, 2008
Susitikimas Philadelphia
Vitalija Dunčienė
KASP kareiviai su Philadelphia visuomene. Rimo Gedeikos nuotr.
Gegužės 24-ąją išaušo graži ir saulėta diena. Paskutinį
gegužės savaitgalį amerikiečiai prisimena ir pagerbia savo žuvusius
karuose. Ilgesnis savaitgalis suteikia galimybių pradėti vasaros
išvykas. Philadelphia lietuviai planavo gegužės 24 dieną
Lietuvių Namuose susitikti su nemažu būreliu karių iš Lietuvos,
kurie tą dieną per Philadephia grįžo atgal į Lietuvą.
Gegužės 9-24 d. JAV Pennsylvania nacionalinės gvardijos Indiantown Gap
kariniame mokymo centre vyko JAV Pennsylvania nacionalinės gvardijos
organizuotas Žvalgų kursas, kuriame dalyvavo ir 25 Lietuvos KASP
(Krašto apsaugos savanorių pajėgos) kariai. Toks gausus Lietuvos
karių būrys atvyko į JAV tik antrą kartą nuo 1991-ųjų, kai Lietuva tapo
laisva. (Pirmą sykį panašus skaičius karių atvyko į Michigan
valstiją 1993 metais). Dvi savaites kariai kartu su amerikiečiais
kariais gilino žvalgybos taktikos bei technines žinias.
Philadelphia lituanistinės mokyklos mokiniai, mokytojai ir tėveliai
buvo labai nustebę, kai sužinojo, kad Lietuvos kariai norėtų susitikti
su jais. Gegužės 11 d. į susitikimą atvyko kapitonas Vaidas
Šepkus, seržantė Julija Mišinaitė ir viršila Lina
Daugirdienė, lydimi amerikiečių kolegų. Jie asmeniškai padėkojo
mokinukams už jų laiškelius, sveikinimus, palinkėjimus.
Papasakojo, kaip buvo smagu tuos laiškelius gauti, skaityti ir
žinoti, kad yra neabejingų žmonių. Seržantė Julija Mišinaitė
kaip tik tuo metu buvo Afganistane, stebėjo tą Lietuvos karių džiaugsmą
ir įamžino visa tai nuotraukose, kurias visiems parodė. Lietuvos kariai
dalyvavo šv. mišiose. Po jų jie papasakojo mokiniams ir
visos Philadelphia apylinkės žmonėms apie KASP, apie Lietuvos karių
misiją Afganistane, padedant įtvirtinti ten taiką ir ramybę. Jie taip
pat parodė dokumentinį filmą apie Afganistaną. Išvykdami paliko
mums visiems lauktuvių su lietuviškos muzikos įrašais,
Afganistano vaikų piešinėlių. Atsisveikinome susitarę dar kartą
susitikti Lietuvių Namuose jiems jau vykstant namo.
Netikėta seržanto Arūno Jarmalavičiaus žūtis Afganistane pakeitė visų
mūsų planus. Vietoj linksmo susitikimo Lietuvių Namuose, rinkomės į
Šv. Jurgio bažnyčią Philadelphia, kurioje buvo aukojamos
šv. Mišios už žuvusį seržantą, jo artimuosius ir už visus
Lietuvos karius, šiuo metu tarnaujančius karštuose
taškuose: Afganistane, Irake, Kosove, Bosnijoje ir
Hercegovinoje. Prelato Anderlionio vadovaujami prašėme Dievo
amžinojo gyvenimo žuvusiam, stiprybės jo artimiesiems, saugumo visiems
kariams ir pasaulinės taikos.
Šv. Mišiose dalyvavo JAV su oficialiu vizitu lankęsi
Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas plk. ltn. Antanas
Plieskis, KASP štabo viršininkas plk. ltn. Vilmas
Šatas, Lietuvos gynybos atašė JAV pavaduotojas plk. ltn.
Egidijus Armalys, dvišalio karinio bendradarbiavimo karininkas
Lietuvoje maj. Michael Lewitsky ir maj. Christopher Ferrara (kuris eina
Amerikoj tokias pat pareigas, kaip maj. Lewitsky Lietuvoj), Žvalgų
kursą baigę KASP būrio kariai ir kursuose dalyvavę kariai iš
„Geležinio vilko” brigados.
Yra toks liaudies posakis: ,,Nelaimė suartina žmones”. Tikra
tiesa. Mes visi (gyvenantys čia ir įvairiuose Lietuvos miestuose
kariai) jautėmės kaip viena šeima, liūdinti dėl žuvusio savo
brolio.
Po šv. Mišių visi susirinkome Lietuvių Namuose. Nebuvo
pompastiškų kalbų, nebuvo iškilmingų tostų, nebuvo
prašmatnių vaišių. Bet buvo labai gera visiems kartu
pabūti ir pabendrauti. Seržanto A. Jarmalavičiaus žūtis mums priminė
apie gyvenimo šioje žemėje trapumą. Turint tai omenyje, bet
kuris ištartas (išklausytas) žodis įgauna kitokią prasmę
ir kitokį svorį.
Savanoris Taras mums asmeniškai papasakojo savo
išgyventus įspūdžius, kai, tarnaudamas Afganistane, gavo
iš Philadelphia ir Los Angeles lituanistinių mokyklų mokinukų
siuntinukų ir laiškelių su sveikinimais ir palinkėjimais. Kariai
laiškų nelaukė ir nesitikėjo. Atvirkščiai, jie,
skaitydami internete Lietuvos žiniasklaidą, skaitytojų komentarus,
jautėsi pažeminti, niekinami. Ir štai netikėti, visai nelaukti
siuntinėliai iš Amerikos! Kiekvienas karys gavo po
laiškelį! Visi džiaugėsi, rodė vieni kitiems juos. Buvo tikros
Kalėdos, vėliau – Velykos. Ačiū visiems neabejingiems vaikams, jų
tėveliams. Visiems, kurie, savo laiškeliais ir dėmesiu
sušildėte Lietuvos karių širdis!
Iškilmingumo susitikimui suteikė ,,Laisvės” choras, vadovaujamas Ilonos Babinskienės.
Visus tą šeštadienį į būrį surinko Rimas Gedeika, Virgus
Volertas, Teresė Gečienė, Vytas Maciūnas, Albertas Mikutis ir Kazys
Razgaitis.
Atsisveikinome kaip seni pažįstami, palinkėdami Lietuvos kariams laimingo skrydžio namo. Tegloboja ir tesaugo jus visus Dievas!