Apmąstymai iš Ellicott miestelio

Juozas Gaila

Nežinau, kodėl aš esu toks romantikas ir fantazuotojas. Va, vartau vieno išeivijos savaitraščio puslapius, kuriuose į jiems atsiųstą savaitraščio anketą atsakinėja įžymūs išeivijos asmenys, ir fantazuoju sau. Fantazuoju, kad aš ir žymus asmuo, ir gavęs to savaitraščio anketą atsakinėju į duotus klausimus.  Deja, užkliūnu už  pirmo klausimo -„Zodiako ženklas”. Kas per velnias tas Zodiakas ir koks jo ženklas? Iš kur aš galiu žinoti, koks jo ženklas, jei aš jo net nepažįstu? Žiūrinėju, ką kitos įžymybės į tą klausimą atsakė. Atrodo spėlioja, bet įrašo gyvulių vardus: avinas, jautis.. Tačiau vienas įrašo ,,skorpionas”, o kitas kažkokią nesąmonę: „vandenis”. Neišrišęs mįslės apie Zodiaką, šaukiu iš virtuvės žmoną, kad padėtų. „Na, jau visiškai pasenai, net Zodiako ženklų nežinai”, — stebisi žmona ir pradeda man aiškinti. Bandau prieštarauti, kad Žemė besisukdama apie savo ašį šlubuoja ir jos padėtis prieš žvaigždynus per septynis dešimtmečius nuo mano gimimo yra gerokai pasikeitus, bet ar moteriai astronomiją išaiškinsi? Jai ir astronomija, ir astrologija visai vienodai rodo. Anot jos, mano ženklas liūtas ir viskas. Liūtas? Aš, Juozas Vytautas Gaila-Gailevičius – liūtas. „Jei aš liūtas, tai kodėl mano gimtadienio proga per Baltimorės lietuvių valandėlę užsakei Yvos dainą ‘Katinėli, mano tu’”? „Apsirikau, kitą metą užsakysiu ‘Pasenęs katine, tu”’, — atšauna ir nužygiuoja į savo darbovietę – virtuvę.

Grįžtu prie anketos ir klausimų. Su kitais klausimais lengviau. Gimtasis miestas – Virbalis, aišku. Įgyta profesija – pensininkas. Juk teko ir mokytis, ir daug metų  dirbti, kol ją įsigijau. Šeima? Vėl žiūriu, ką kiti įrašę. Man labiausiai patinka vienos įžymybės atsakymas tame savaitraštyje: keturis vyrus turėjusi, o dabar besidžiaugianti tik gražiu šuniuku — kalyte. Tame savaitrašty teko skaityti apie kitas, į Ameriką atvykusias, Lietuvoje vyrus ir vaikus palikusias, moteris. Štai po kiek laiko atvyksta ir vyras, bet gauna kaip šlapia mazgote per veidą. Jo mylimos žmonos širdis priklauso jau kitam (taip rašoma). Kas jam vargšui belieka? Arba grįžti į tėvynę, ar eiti su ,,meksikonais” namų budavoti, ar žolę pjauti. Šios moterys, besigarsindamos laikrašty apie savo širdžių atidavimą, turbūt mano, kad jos yra „role model” kitoms, o man išrodo, kad anoji, keturis vyrus pavariusi ir su  kalyte  ištaigingame bute gyvenanti, yra tikrasis „role model” Lietuvos moterims. Neveltui ji savaitraščio įžymybe parinkta.

Kiti pasisakymai apie šeimas yra blankūs. Išvardija savo vaikus, anūkus. Ką aš galiu parašyti: vieną dukrą užauginau ir tiek.

Aha, klausimas apie namus. Kitų tikrai ištaigingi, manieji jiems neprilygs. Reikės nufotografuoti kaimyno ir pasiųsti. Jo dviaukštis su bokšteliais, kur kas įspūdingesnis nei manasis.

Klausimas apie automobilius daug sudėtingesnis. Peržiūrėjau visų įžymybių atsakymus. Ką gi, Mercedes, BMW, Lexus, Volvo.. Man su 5 metų Maxima ir žmonai su trejų metų Neon tiesiog gėda. Neseniai „Draugo” redaktorė Danutė įdėjo iš kažkur gautą mano nuotrauką su dviem jaunomis merginomis, tai negi dės su senu automobiliu. Bet va, tik ką nusipirkau naują žolei pjauti traktoriuką. Išsirinkau sportiškos, raudonos spalvos. Prie tokio negėda ir fotkintis. Reikės jo nuotrauką pasiųsti.

Kai žvelgiu viename mūsų savaitraštyje į naujų brangių automobilių aprašymus, tai dažnai pagalvoju, kaip mes, kadaise buvome atsilikę nuo gyvenimo. Ar prieškarinės ir pokarinės išeivijos  du dienraščiai ir keli savaitraščiai būtų dėję automobilių aprašymus? Kur ten. Jie buvo prigrūsti aprašymų apie steigiamus fondus, perkamas stovyklavietes, ruošiamas enciklopedijas lietuvių ir anglų kalba, naujas knygas,  jaunimo  kongresus, kursus, įvairias demonstracijas, laiškus senatoriams, Kongreso nariams ir t.t. O jei būtų rašę apie automobilius, tai tuometiniai skaitytojai būtų užpylę protesto laiškais už brangaus popieriaus eikvojimą, ypač kai yra daug puikių amerikietiškų žurnalų apie automobilius ir jie veltui prieinami viešose bibliotekose. Juk  mūsiškiai šaipėsi iš juodaodžių, kad šie, skurdžiai gyvendami, važinėjo brangiomis mašinomis. Ne tik mūsiškiai, bet ir kiti amerikiečiai. Prezidentas R. Reagan, stengdamasis mažinti pašalpas, dažnai mėgo paminėti apie Cadillac‘ais atvažiuojančius tų pašalpų pasiimti. Įdomu, kad dabar Pietų Afrikos juodaodžiai pamėgo brangias vokiškas BMW mašinas. Tame skurdžiame krašte didėja mokslus baigusių ir valdžioje įsidarbinusiųjų klasė, kuri, vokiečių firmos džiaugsmui, savo naują gyvenimą pradeda su nauja BMW.

Ne taip buvo su mumis prieš 50 metų. Neįsivaizduojamai mūsų merginos buvo atsilikę, palyginti su dabartinėmis Lietuvoje. 1953 metais, grįžęs iš kariuomenės, įsigijau poros metų senumo Buick. Atėjus šeštadieniui, blizgindavau aš jį, šveisdavau jo baltas padangas. Netoliese gyveno Bogutų šeima ir, žiūrėk, ateina Vitalija Bogutaitė (dabar Keblienė). Užuot pagyrusi blizgančią mašiną, tuoj išsižiodavo: „Durnas tu, Gailevičiau, prakaituoji, blizgini mašiną, o mokytis neini. Negi nori visą gyvenimą cukraus fabrike maišus kilnoti”. Negyrė ir kitos. Įkyrėjo man tas  jų durninimas, ir pradėjau studijuoti.

Bet kaip gyvenimas iš mūsų, besišaipančių iš juodųjų, pasišaipė. Šiandieną Lietuvoje merginos žino automobilių markes ir seka, kokiais bernai važinėja. Va, prieš porą dienų „Lietuvos ryte“ buvo aprašytos kelios verslininkės, kokias mašinas jos mėgsta ir kokiomis važinėja. O prieš tai vienos Lietuvos televizijos žvaigždė, taip pat vyrą pavariusi ir ieškanti kito kuriam savo širdį atiduotų, paklausta, ką ji darytų, laimėjusi milijoną, tuoj atsakė, kad įsigytų namelį prie jūros ir Mercedes’ą, net paminėdama kokį modelį. Tai jums Amerikos ir Pietų Afrikos juodukai…

Toliau anketoje klausimai apie mėgstamiausius dalykus: knygas, filmus, muziką, alkoholinius gėrimus, parduotuves. Knygos. Kur aš jas beįskaičiuosiu. Filmai – juos pats susikuriu. Muzika – kai vesdavau Baltimorėje lietuviškas radijo valandėles, klausytojai skųsdavosi dėl mano parinktos per daug liūdnos muzikos. Alkoholiniai gėrimai tai mano specialybė, nes ne tik juos gaminau, bet ir dirbau kaip profesionalas ragautojas.  Tad nesivaikau firminių gėrimų, nes sumaišius juos su ledais ir vaisvandeniais bei sultimis, niekas skirtumo nepajus. O dažniausiai jo ir nėra. Aišku, naminės, nei lietuviškos, nei kokios kitos, niekada negerčiau.

Parduotuvės. Kai kurios įžymybės paminėjo „Neiman Marcus“, „Marshall Field‘s“, o aš net nežinau, ką jos pardavinėja. Man mėgstamiausios yra  „Dollar stores”. Ten tiek puikių iš egzotiškos  Kinijos dalykų tik už vieną dolerį. Drabužius perku kitoje garsioje parduotuvėje – K–mart.  1997 metais esu „Drauge” neklaustas gyręsis, kaip K–mart parduotuvėje nusipirkau kelnes už 4.45 dol. ir jos man tiko kaip nulietos. O buvo taip: išpardavimas, dar, laikrašty 10 dol. kuponas, paskui „Blue light special” ir prie kasos nuolaida senjorams. Jau atrodė, kad ne tik veltui tas kelnes nusipirksiu, bet dar parduotuvė turės primokėti, kad perku jas, o vis tiek biznieriai  kelis dolerius išplėšė. 

Pagaliau baigiu fantazuoti apie tą anketą ir vaizduoti įžymybę, bet susimąstau. Turbūt labai siauras mano pasaulėlis, kad nedomina manęs, ar kokia moteris yra vyrų turėjusi, kam jos širdis priklausanti dabar, kaip graži jos kalytė, kokio modelio jos ar jo Mercedes, Lexus, BMW... Nedomina manęs ir neimponuoja, kokiose brangiose parduotuvėse jis       ar ji apsipirkinėja. Zodiako ženklai! Esmi tiek nemoderniškas ir atsilikęs, kad pasikliauju ne zodiaku, bet paprasta malda. Bet gal aš ir nesu toks keistuolis. Juk gyvenu krašte, kur  yra tokia gausi ir populiari bulvarinė spauda, o atskirai nuo jos – tikroji spauda. Ir amerikiečiai jų nemaišo.