Lietuvių evangelikų liuteronų
bažnyčia išeivijoje jungiasi prie Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios
Ema Žiobrienė
Lietuvių evangelikų liuteronų
bažnyčios išeivijoje vyriausia taryba, susirinkusi 2006 m. lapkričio 14 dieną
Ziono lietuvių liuteronų bažnyčioje, vieningai nusprendė 2007 m. gegužės 1920
dienomis Ziono lietuvių liuteronų bažnyčioje sušaukti Lietuvių evangelikų
bažnyčios išeivijoje sinodą, kurio metu būtų oficialiai paskelbta, kad Lietuvių
evangelikų bažnyčia išeivijoje prisijungia prie Lietuvos evangelikų liuteronų
bažnyčios ir nustoja egzistuoti, kaip atskira institucija. Vyr. taryba ragina
išeivijos bažnyčios parapijas rasti tinkamą būdą, kaip jos galėtų oficialiai
įforminti jų bendrystę su motinine bažnyčia lietuvoje.
2006 m. suėjo 60 metų nuo Išeivijos
liuteronų bažnyčios įsteigimo. Tai buvo nelengvas kelias, pradėtas dar
Vokietijoje, metams bėgant lietuviams liuteronams, kaip ir kitiems „Dievo
paukšteliams”, pasklidus po visą pasaulį.
•••
Didesnė Lietuvos liuteronų dalis
tėvynę paliko jau 1941 metais, bijodami sovietų persekiojimo. Ta baimė buvo
pagrįsta — 1945 m. gegužės mėnesį visi užsilikę liuteronai, kuriems buvo
primestas vokiškumas, buvo ištremti į Tadžikiją. 1941 m. kartu su 30,000
vokiečių Lietuvą apleido ir tik lietuviškai kalbėję 20,000 liuteronų. Su jais
kartu išvyko ir 27 kunigai. Žymi šių kunigų dalis prisidėjo prie Lietuvių
liuteronų bažnyčios atgaivinimo išeivijoje. Be jų nebūtų buvę galimybės sukurti
net šešis dešimtmečius išsilaikiusią išeivijos liuteronų bažnyčią.
Jau nuo 1946 m. pradžios
Vokietijoje egzistavo daugybė parapijėlių: Kielyje, Seedorfe, Hanau, Fuldoje, o
parapija Salzgitteryje turėjo apie 1,000 narių. 1946 m. lapkričio 9 ir 10 d.
Lebenstedte susirinko pirmasis sinodas su 62 atstovais. Sinodas išrinko
vyriausią bažnyčios tarybą ir įkūrė Išeivijos lietuvių evangelikų liuteronų
bažnyčią. Žinoma, trūko giesmynų, Biblijų, religinės literatūros. 1946 m.
kunigas A. Keleris išleido giesmynėlį. 1948 m. perspausdinamas giesmynas, o
kunigas lic. J. Pauperas išleidžia Liuterio Mažąjį katekizmą. Tais pačiais
metais iš Britų Biblijos draugijos gauta Naujų Testamentų. 1948 m. pradėtas
leisti laikraštis „Evangelikų Kelias”.
Didesnėse parapijose kuriasi
chorai, jaunimo rateliai, veikia sekmadienio mokyklos, moterų draugijos. Nuo
pirmųjų dienų bažnytinė veikla Vokietijoje išsilaikė keliaujančių kunigų
pastangomis: kunigas A. Keleris veikė šiaurės Vokietijoje, kunigas J. Urdzė —
Luebecke ir vėliau Bonnoje, kunigas A. Trakis — amerikiečių zonoje, pietinėje
Vokietijoje. Kunigas A. Trakis veikė su jaunimu, kunigas J. Urdzė — su
studentais. Jaunimo veikla ypatingai pagyvėjo, kai 19471948 metais Pasaulio
liuteronų sąjunga įsteigė Imbshausene ir Berchtesgadene evangelikams išeiviams
suvažiavimo namus. 1946 metais įsteigta Lietuvių evangelikų studentų sąjunga.
Atrodo, vos sudarius šiokius
tokius organizacinius planus, gyvenimas ir vėl keitėsi: 1949 m. prasidėjo
emigracija į užjūrį. Dar 1953 m. Vokietijoje apie 2,000 lietuvių liuteronų
gyveno stovyklose ir apie 4,500 — privačiai. Juos aptarnavo kunigai: Adolfas
Keleris, Juozas Urdzė ir Julius Stanaitis. Tačiau su laiku ir parapijiečių
skaičius ir kunigų jėgos nyko. Augimas prasidėjo užjūryje. Daugiausia
Amerikoje.
•••
Pirmoji lietuviška liuteronų
parapija JAV įsikūrė 1903 m. Collinsville, prie St. Louis, vėliau — Čikagoje,
Brooklyne. Nuo 1903 metų Čikagoje veikė Ziono parapija ir jau nuo 1948 m.
parapija išsikvietė kunigą Joną Pauperą, kad atvyktų ir atgaivintų ją. Tad
1949–51 m. atvykstantieji nauji emigrantai jau randa kunigą J. Pauperą jų
laukiantį. Jis stengiasi teikti ne tik dvasinį peną, bet padeda kiekvienam ir
su buitimi, taip pat darbu ar butu.
Atvykus kunigui A. Trakiui į
Čikagą, 1952 susikuria nauja Tėviškės liuteronų parapija. Naujos parapijos
susikuria New Yorke, Bostone, Los Angeles ir Kanadoje. Parapijose išsivystė
gyva veikla su šeštadieninėmis mokyklomis, chorais, orkestrais. Buvo sudarytas
Biblijos vertimo komitetas. Mirus kunigui Dagiui, New York parapija užsidarė.
Taip pat išnyko ir kitos mažesnės parapijos. Sėkmingai veikė Ziono ir Tėviškės
parapijos Čikagoje ir Išganytojo parapija Toronte su kunigu Algimantu Žilinsku.
1971 m. staiga mirus kunigui Jonui Pauperui, parapijos kunigu buvo pakviestas
parapijos sūnus Jonas Juozupaitis. 1986 m. staiga mirė kunigas Ansas Trakis. Jo
vietą užimti buvo pakviestas kunigas Hansas Dumpys.
Amerikoje parapijoms tęsiant savo
veiklą, Vokietijoje veikimas silpnėja, nors kunigas J. Urdzė stengėsi
prisitaikyti prie kintančių sąlygų, siekdamas išlaikyti bažnytinę veik lą.
1983 m. Čikagoje susirinkęs
sinodas ir tada jam vadovavęs bažnyčios Senjoras kunigas Ansas Trakis siekė
sustiprinti Bažnyčios vadovybės svarbą, siūlydamas vietoj „senjoro” įvesti
„vyskupo” titulą. Senjoro titulas kitose bažnyčiose nebuvo žinomas. Tai kunigas
Ansas Trakis Išganytojo parapijoje Toronte vyskupo Arnold Lūsis buvo
įšventintas latvių į vyskupus. Tačiau tik 7-asis sinodas 1991 m. galutinai
nusprendė įvesti vyskupo titulą, išrenkant juo kunigą Hansą Dumpį. Toms
pareigoms kunigas H. Dumpys buvo perrinktas 3 kartus. Jis turėjo galimybę
atstovauti Lietuvių evangelikų liuteronų išeivijos bažnyčią ne tik lietuviškos
bendruomenės veikloje Čikagoje, bet ir Pasaulinės liuteronų sąjungos veikloje.
Tai buvo labai svarbu, kai Lietuvos liuteronų bažnyčia tos privilegijos
neturėjo. Šiandien, žinoma, yra kitaip. Atėjusi nepriklausomybė išlaisvino ir
bažnyčios veiklą.
•••
2006 m. rugsėjo 19 d. įvykusiame
Lietuvių evangelikų liuteronų išeivijos bažnyčios vyriausios tarybos posėdyje
vyskupas Hansas Dumpys dėl pablogėjusios sveikatos iš vyskupo pareigų pasitraukė.
Nuo tos dienos vykdančio vyskupo pareigas perėmė viceprezidentas, Ziono
parapijos klebonas kunigas Valdas Aušra.
2007 m. gegužės 1920 d.
įvyksiančiame sinode dalyvaus Vokietijos, Kanados bažnyčių atstovai, Lietuvos
evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Oficia liai bus sprendžiamas išeivijos liuteronų
bažnyčios sinodo parapijų įsijungimas į Liuteronų bažnyčią lietuvoje.
Šeštadienį, gegužės 19 d., vyks
posėdžiai Ziono parapijoje, 9000 S. Menard Ave., Oak Lawn, IL 60453, o vakarienė
ir pabendravimas — Balzeko muziejaus Gintaro salėje.