Apie faktus, radijo laidas ir Darių Udrį

Algimantas S. Gečys

Š. m. vasario 15 d. ,,Draugo” laidos ,,Komentarai” skiltyje buvo išspausdintas mano rašinys ,,Kitoks D. Udrio elgesio paaiškinimas”. Jame nesutikau su JAV LB Krašto valdybos pirm. Vyto Maciūno parinktu žodžiu ,,provokacija”, siekiant paaiškinti Los Angeles LB apylinkės pirmininko Dariaus Udrio veiksmus XIII Lietuvių tautinių šokių šventės reikale. Konkrečiais pavyzdžiais stengiausi parodyti, kad D. Udrio elgesys galbūt buvo motyvuotas įsidarbinimo ir karjeros laiptais kopimo tikslais.

Kiekvieno asmens teisė su mano išvedžiojimais sutikti ar nesutikti. Tuo pačiu kiekvienas kitaip mąstantis turi pilną teisę savąją nuomonę kultūringai išdėstyti. Tačiau nesmagiai nuteikia š. m. kovo 26 d. laidoje išspausdintas, pavarde nepasirašytas laiškas ,,Draugo” redakcijai, pavadinimu ,,A. Gečio ‘faktai’ nėra tikslūs”. Jau pirmasis laiško redakcijai sakinys daug pasako apie rašančiojo mąstymo būseną: ,,Ar A. Gečys laiko KGB rūšies kartoteką apie kiekvieną iš mūsų, Amerikos lietuvį, ar jo kirvis krito vien tik ant darbštuolio, tikro patrioto dr. Dariaus Udrio? (…) Negeras detektyvas, be kompetencijos liks Gečys: ‘faktų’ nepatikrinęs, kaltinamajam dar esant gyvam. Gėda, ir autoriui tektų atsiprašyti už šitokį nelemtą ad hominem puolimą dėl Udrio kultūrinio svetingumo pasiūlymo Lietuvos žydams Amerikoje 2008 metais.”

Susirūpinusiems pareiškiu, kad jokios kartotekos, įskaitant ir KGB rūšies kartoteką, apie asmenis nevedu. Tačiau domiuosi lietuviška veikla, veikloje dalyvaujančiais asmenimis, dėmesingai seku spaudą. Stengiuosi puoselėti turimas pažintis, galimai užmegzti naujas, na, ir nesiskundžiu silpnėjančia atmintimi. Ilgų metų bendruomeninio darbo patirtis padeda orientuotis lietuviškoje veikloje, justi jos niuansus, suprasti, kodėl asmenys elgiasi vienaip, o ne kitaip.

D. Udrio gyvenime nesu susitikęs, tačiau lietuvių veiklos rėmuose mūsų keliams teko susibėgti. Pradžioje su jo šeima, o vėliau ir su juo pačiu. Kaip tik dėlto jis ir išliko mano akiratyje. Prisimenu, kai 1979 metais man vadovaujant JAV LB Krašto valdybai sulaukiau Dariaus mamos Rūtos Ruzgaitės-Udrienės skambučio, reikalaujančio (šis žodis nepakankamai stiprus!), kad jos vaikams, gyvenantiems Jackson, MI, JAV LB Švietimo taryba paruoštų neakivaizdinę lituanistinio mokymosi programą. Šiuo klausimu rūpintis pavedžiau Švietimo tarybos pirmininkui Broniui Juodeliui. Jo kadencijai pasibaigus, užduotį perėmė Švietimo tarybai vadovauti stojęs Jonas Kavaliūnas. Kiek prisimenu, Švietimo tarybos neakivaizdinei lituanistinio mokymo programai ėmė vadovauti iki šių dienų sėkmingai besireiškianti pedagogė Vida Bučmienė. Kaip matome, prie D. Udrio gerai įsisavintos taisyklingos lietuvių kalbos yra prisidėję daugybė asmenų.

Laiške redakcijai slapukas teigia, kad mano faktai apie ,,Laisvos Europos radiją” (Radio Free Europe) nėra tikslūs. Tačiau nepaaiškina, kur klystama. Tad prašau skaitytojų atlaidumo už grįžimą su paaiškinančiais faktais į praeitį. Pradedant 1971 metais, kada V. Volerto vadovaujamoje JAV LB Krašto valdyboje darbavausi vicepirmininku visuomeniniams reikalams, tarp bendruomenininkų buvo puoselėjami planai dėl vakarietiškų radijo laidų išplėtimo į okupuotą Lietuvą. Tų metų balandžio 26 d. LB atstovai drauge su estais ir latviais tarėsi su ,,Laisvės radijo” (Radio Liberty) atstovais dėl galimybės transliuoti programas į Baltijos valstybes. ,,Laisvės radijo” transliacijos JAV valdžios buvo skirtos Sov. Sąjungos ribose gyvenančioms tautoms, mes gi Lietuvos nelaikėme Sov. Sąjungos dalimi ir pretendavome į Sov. Sąjungos satelitinėms valstybėms transliuojančias ,,Laisvos Europos radijo” laidas. Tačiau JAV vyriausybė primygtinai siūlė naudotis ,,Radio Liberty” paslaugomis.

Šiuo klausimu VLIKo ir JAV LB nuomonės išsiskyrė. LB darbuotojų galvota, kad Lietuvoje sustiprėjus disidentiniam judėjimui nedelsiant Lietuvai būtinos radijo laidos kur kas drąsesnės už ,,Amerikos balso” JAV valstybinę politiką atspindinčias programas. Kiek vėliau, Juozui Gailai esant JAV LB Krašto valdybos pirmininku, vicepirm. Aušra Mačiulaitytė-Zerr nuvyko į Muncheną ir ten susitarė su ,,Laisvės radijo” vadovybe dėl laidų į Lietuvą. Pagaliau 1975 m. kovo mėn. ,,Laisvės radijas” pradėjo lietuviškų laidų transliacijas. Kai 1976 m. transliacijų lietuvių kalba laikas buvo sutrumpintas, man, tuo metu esant JAV LB Krašto valdybos pirmininku, teko rūpintis prarasto laiko atgavimu. Ilgainiui Baltijos valstybėms skirtas transliacijas pavyko perkelti į ,,Laisvos Europos radiją” ir visi, įskaitant ir VLIKą, tuo džiaugėmės.

JAV LB vadovybei retkarčiais tekdavo užmesti akį ir bendrauti su Munchene ir vėliau Prahoje prie lietuviškų laidų besidarbuojančiais pareigūnais. Prisimenu Juozą Laučką, Kajetoną Čeginską, Kęstutį Jokūbyną, Mariją ir Joną Jurašus, Saulių Kondrotą, Eglę Juodvalkę, Aleksandrą Katzą, Mykolą Drungą ir kt. LB dėmesyje buvo ir gerokai vėliau ,,Laisvos Europos radijuje” įsidarbinęs D. Udrys, JAV gimęs ir lietuvių kalbą puikiai mokantis jaunuolis. Kai JAV valdžia ruošėsi ,,Laisvosios Europos radijo” lietuviškas laidas Prahoje panaikinti, LB sulaukusi M. Drungos ir D. Udrio atsiųstų SOS, kreipėsi į JAV vyriausybę ir Kongreso narius, prašant laidas išsaugoti. Nepavyko! Lietuvos atkurta nepriklausomybė ir JAV sustiprintas dėmesys Azijos kraštams atvedė prie laidų į Lietuvą panaikinimo.

Apie D. Udrį nuomonę susidariau, kai 2000-siais metais trejų metų kadencijai trečią kartą man teko prisiimti JAV LB Krašto valdybos pirmininko pareigas. Naujai sudarytos Krašto valdybos svarbiu uždaviniu tapo į JAV LB gretas įtraukimas naujai iš Lietuvos atvykstančių ir Amerikoje gimusios jaunosios kartos. Vykd. vicepirm. dr. Romualdas Kriaučiūnas ėmėsi uždavinio ,,Dainavos” stovyklavietėje sušaukti konferenciją aptarti naujųjų ateivių ir jaunosios kartos vaidmenį JAV LB. Konferencijos vedamoji mintis – ,,Tikėkime savo ateitimi!” Programos pirmininku jis pakvietė Darių Udrį ir šis kvietimą priėmė. Džiaugėmės duotu jauno visuomenininko sutikimu. Deja, neilgai. Lietuvių Fondui parėmus konferencijos ruošą, Krašto valdyba buvo įsipareigojus kiekvienam konferencijos dalyviui pilnai apmokėti pragyvenimo išlaidas. Tačiau D. Udrys iš Krašto valdybos pareikalavo, kad kiekvienam dalyviui būtų apmokėtos ir kelionės išlaidos. Stambių kelionės išlaidų riboti Krašto valdybos finansiniai ištekliai nebuvo pajėgūs prisiimti. Protesto ženklan D. Udrys atsisakė programos vadovo pareigų. Nors ir staiga netekęs konferencijos ruošoje centriniu turėjusio būti asmens, dr. Kriaučiūnas 2002 m. birželio 7–9 dienomis suruošė puikiai pavykusią konferenciją. Dalyvavo daugiau nei 50 dalyvių, dviems trečdaliams esant iš ,,trečiosios bangos”. Buvo išleistas konferencijos leidinys, pranešimai paskelbti periodinėje spaudoje. Vėlesniais metais keletas panašaus pobūdžio konferencijų suruošta Putname, jas organizuojant jau ,,trečiabangei” LB Krašto valdybos vicepirm. Sigitai Šimkuvienei. Slapukui mane kaltinant faktų nežinojimu, sąmoningai palyginimui atskleidžiu šį įvykį. Ar panaši istorija nepasikartojo 2008-iais metais, kai D. Udrys atsistatydino iš Los Angeles LB apylinkės pirmininko pareigų Krašto valdybai ir Tautinių šokių šventės rengimo komitetui neparėmus jo siūlymo į šventę įvesti jidiš tautinius šokius? Liūdna, kai suaugusio asmens visuomeninėje veikloje elgesys primena užsispyrusį vaiką, kuris, negavęs ko nori, susirenka žaislus ir rėkdamas bėga į savąjį kiemą!

Baigdamas, kreipiuosi į ,,Draugo” redakciją. Artėjant ,,Draugo” garbingai 100 metų sukakčiai nemenkinkite dienraščio įgytos puikios reputacijos spausdindami nepasirašytus slapukų laiškus redakcijai. Pridėtas prierašas ,,Pavardė redakcijai žinoma” reikalų nepataiso, o tik skatina skaitytoją be reikalo įtarinėti. Tai nupigina laikraštį, neteikia šlovės nei jo leidėjams, nei redakciniam kolektyvui. Nesekite ta Lietuvos žiniasklaida, kuri internetiniuose komentarų puslapiuose spausdina vėmalams prilygstančius bepavardžių slapukų pareiškimus ir keiksmus. Maloniais pragiedruliais būna ten užtinkami mandagūs bei dalykiški, pavarde pasirašyti užsienyje gyvenančių dr. Stasio Bačkaičio, Arvydo Barzduko, dr. Elonos Vaišnienės, Juozo Gailos komentarai.