Improvizacijos šventiniame vakare

Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Čikagoje 2007 m. kovo 3 d., šeštadienį, visus maloniai kviečia į dailės ir muzikos improvizacijų vakarą kartu švęsti mums brangias šventes  Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16ąją ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją.

Šventinis vakaras vyks 2007 m. kovo 3 d., šeštadienį, Pasaulio Lietuvių centre (14911 127th Street, Lemont, Il 60439). 6 val.  v.  jungtinė dailininkų darbų paroda (Lietuvių dailės muziejuje);  7:30 val. v. džiazo – lietuvių liaudies ir klasikinės muzikos – šokio koncertas (Lietuvių Fondo salėje).

Ši paroda — kvietimas improvizuoti, improvizuoti spalvomis, formomis, dimensijomis, improvizuoti savo jausmais ir mintimis, improvizuoti akimirka, kurią įtakoja garsas, nuotaika, išgyvenimai, kokie jie bebūna. Improvizacija — tai galimybė būti žaismingu, neužsisklęsti, tačiau leisti vidiniam nutrūktgalviškumui išsiskleisti, nesidrovint, kad kas nors ne taip. Improvizacijoj viskas galima ir  priimtina, ką bepasirinktum — temą, kompoziciją, dydį.

Pristatome parodos ,,Improvizacijos” autorius.

Vytautas O. Virkau gimė Šiauliuose, studijavo Čikagos meno institute. Daug metų dėstė meno studiją, grafiką, tapybą, vadovavo meno fakultetui North Central kolegijoje, Naperville miestelyje. Jo tapyboje atsispindi gamtinis abstrakcionizmas, darbai formalizuoti. Nors motyvus renkasi iš gamtos, dažnai darbai  gimsta studijoje. JAV LB kultūros tarybos 2005-ųjų metų Dailės premijos laureatas.

Vidas Zimkus kuria 2 – 3 dimensijų ,,mix media” darbus. Darbai šilti, išlaiko natūralias medžiagų savybes, spalvas ir tekstūrą. Kartais sukuria funkcionalius darbus — šviestuvus, tačiau estetiškoji pusė labiau išryškinama — daiktas tampa meno kūriniu.

„Mano kūryba — natūralių medžiagų, — odos, medžio, molio ir senienų sintezė. Ieškai šiuolaikinės estetikos senuose unikaliuose dalykuose. Jaučiu silpnybę neįprastiems simboliams — tiesiog mėgaujuosi jiems sutelkdamas savo išraišką. Patinka balansuoti tarp realybės ir neapibrėžtumo, paliekant žiūrovo teismui idėjos gylį” (V. Zimkus).

Britta Cruz: „Gimiau Vokietijoje ir prieš atvykdama į Ameriką gyvenau Ispanijoje ir Šiaurės Afrikoje. Parodos pavadinimas siejasi su mano viduriniu vardu ‘Improvizacijos’. Paprastai suplanuoju darbą ir jo kompoziciją, tačiau džiaugiuosi ir atsiduodu medžiagos ‘vedimui’. Mano aistra — naujos ir nebandytos medžiagos — jau tapo būtinybė. Būtų sunku kūrybiškai augti, nepaisant naujų priemonių, neimprovizuojant jomis ir tuo pačiu neleidžiant sau atsiduoti netikėtumams. Aš visuomet kviečiu žiūrovą išbandyti meno  kūrinius juos liečiant, jaučiant ir besimėgaujant”.

Audronė Adomavičienė kuria batikas, tapo ant stiklo. Dažnai kuria moterų figūras, veidus, yra sukūrusi daugybę ciklų paukščių, augalų motyvais.

„‘Savo kūrybą matau kaip lengvą žaidimą be taisyklių — kaip amatą, kuris metams bėgant darosi lengvesnis, nereikalaujantis kūrybinių kančių. Viskas — tik dekoracija’. Šie Donaldo Kajoko žodžiai galėtų būti tarsi moto mano kūrybai”. Audronė gimė Klaipėdoje, studijavo Klaipėdos vizualinių menų katedroje. Daug metų yra Lietuvos Jūrų muziejaus dailininkė. Dalyvavo daugybėje personalinių ir grupinių parodų.

Nomeda Grumada: „Mano skulptūrų pagrindins objektas yra moteris. Mano darbai minimalistiniai — nedaug detalių, spalvų ir medžiagos, tačiau aš leidžiu kalbėti pačiai formai ir subtiliai kūrinio tekstūrai. Dažniausiai naudoju natūralias medžiagas — popierių, medį, vatą... Man svarbu, kad darbas būtų atliktas preciziškai: medžio gabalėliai  susmeigti vienas šalia kito, vienodu ritmu, kad atskleistų unikalias moters kūno formas, taip kaip ir užtapyti vatos gabalėliai, sukuriantys mumijos pavidalą. Aš visuomet atvira naujiems ieškojimams ir idėjoms. Esu baigusi Kauno meno universitetą, dizaino ir architektūros specialybę”.

JAV LB kultūros tarybos 2006-ųjų metų Dailės premijos laureatė.

Rimas Vizgirda išbandė įvairias keramikos technologijas. Didelis atradimas Rimui buvo grįžti prie savo tėvų šaknų: „Mano darbai yra įtakoti mano kelionių į Lietuvą, kuomet aplankiau kraštą dar sovietiniu laiku ir jau po išsivadavimo. Tai kūriniai, sukeliantys paslapties ir nežinomybės jausmą. Jie buvo sukurti bestebint Lietuvą išsilaisvinimo periodu. Žiūrint iš perspektyvos, jie yra tarsi metafora, atspindinti mano paties ryšį su tėvyne, tai tarsi savotiškas suartėjimas su savo šaknimis po 50-ies metų... ir šiuo metu, kai aš pats turiu augančią šeimą, matau savo kūrinius tarsi pamatą, kuris atspindi mano sūnų ryšį su jų šeimomis ir tėvyne, esančia toli nuo jų gimtosios vietos”.

Henrieta Vepštienė — keramikė, mėgstanti natūralias spalvas ir formas. Subtiliai jaučia medžiagą, žiezdama ir formuodama indą, atskleidžia jo gražiausias savybes.

„Gimiau Šiauliuose, baigiau University of Illinois, Urbana-Champaign. Studijavau fotografiją ir grafiką Čikagos meno institute, o keramikos srityje gilinausi Lill Street bei Chicago Park District studijose. Dalyvavau grupinėje keramikos parodoje Čiurlionio galerijoje, taip pat Amerikos lietuvių Dailininkų draugijos parodose” (H. Vepštienė).

Dr. Audrius Plioplys 31 metus dirba neurologu ir  jau 30 metų yra profesionalus dailininkas. Jo neurologiniai ir neurobiologiniai darbai atliekami, ieškant galimybių išgydyti sergančiuosius nuo  autizmo iki Alzheimerio. Savo meno kūriniuose jis atsiduoda metaforiniams ieškojimams apie sąmonę, galvojimą ir minčių tėkmę. Visas meno procesas tampa tarsi medicininių tyrimų laboratorija perkelta į meno studiją.  Dr. Plioplys sujungia į vieną savo neurologinius ir neuromokslinius tyrimus su savo menine kūryba. Darbai ryškūs, abstraktūs, kuriami ciklais.

Mary Strasevičius — tapytoja abstrakcionistė. Jos darbuose vyrauja stiprios spalvos, metaforų, vaizdų, formų ir linijų derinys.

,,Esu Vokietijoje gimusi tapytoja abstrakcionistė. Mano šeimoje (tėvai lietuviškos kilmės) daugelis rinkosi gydytojų ir psichologų specialybes. Nebuvo kas įtakotų mano pasirinkimą tapti dailininke. Išskyrus labai turtingą lietuvių tautinį meną. Vis dėlto menas tapo mano gyvenimo aistra. Kaip Jungas pasakė: Viskas turi prasmę’. Svarbu yra laiku pastebėti. Kai aš kuriu, mano sąmonė tarsi natūraliai išrutuliuoja visą procesą. Tai tarsi intuicija susiliejanti su mąstymu. Vaizdiniai gimsta improvizuojant avangardinio džiazo įtakoje (C. Dolphy, J. Coltrane, C. Mingus, etc). Spalvos atsiranda tepant plonus ir peršviečiamus fonų vualius. Piešinio kokybė sudaryta iš linijų, formų ir erdvės susilieja į vieną, tuo pačiu kontrastuodama ir apsijungdama. Tai sukuria mano asmeninį peizažą” (M. Strasevičius).

Nora Aušrienė — keramikė, daugiausia dirbanti su porcelianu: „Porcelianas ar pieštukas — priemonės leidžiančios užrašyti mano mintis ir emocijas. Pirmiausia sau pačiai, su viltimi, kad vienokiu ar kitokiu kampu ras atgarsį kitame. Porcelianas — lengva ir jautri priemonė — žaisti, mąstyti, kalbėti. Priemonė suteikianti galimybę improvizuoti — jausmais, įtakomis, leidžianti akimirkai stabtelėti ties savimi ar tik atsiduoti lipdymo ir medžiagos aistrai”.                        

Paruošė Dalia Cidzikaitė