Dvigubų pilietybių ir
žalių kortų medžioklės
PIRMOJI BANGA • DYPUKAI • TREČIABANGIAI

Donatas Januta

4.
Pabaiga

Prasidėjo mano darbas. Pirmiausia reikėjo surašyti visą šeimos istoriją Jurgio ir Rūtos liudijimo forma lietuviškai – jie patys anglų kalbos dar nemokėjo ir todėl negalėjo prisiekti dėl angliško dokumento. Paskui pats išverčiau į anglų kalbą. Bet vien jų pačių liudijimų neužtenka. Teisėjai pripratę, kad žmonės, prašantys pasilikti Amerikoje, prikuria visokių neteisingų fantazijų.

Norėdami paremti Jurgio ir Rūtos žodžius surinkome atitinkamus dokumentus ir liudijimus iš Lietuvos. Tarp svarbiausių buvo Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos reabilitacijos pažymėjimas, kuris paliudijo, kad Rūtos šeima buvo neteisėtai tremta į Sibirą. Suradau straipsnį bostoniškėje ,,Lietuvių enciklopedijoje” apie jų dėdę, kuris išvežtas Sibire žuvo. Pririnkome visokių metrikų ir asmens dokumentų. Visus paruošiau kartu su angliškais vertimais.

Suradau U. S. State Department raportą, kad ir tada, 2002 metais, Lietuvoje žmogaus teisės pažeidinėjamos vyksta. Paėmiau keletą ištraukų iš knygos ,,Lithuania, The Rebel Nation” (1997, V. Vardys ir J. Sedartis), kurioje aprašyta, kaip Lietuvos komunistų partija, persikrikštijusi į socialdemokratų, toliau valdo Lietuvą, kad buvę komunistų partiečiai užima tas pačias kėdes, pradedant valdžios viršūnes, kuriose sėdi Brazauskas, visą gyvenimą kopęs komunistų partijos karjeros laiptais.

Surinkau keletą straipsnių iš Lietuvos ir JAV lietuvių spaudos: ,,Seimas bando ištrinti komunistų partijos atsakomybę už okupaciją”, ,,Seime pasiūlymas duoti Sovietų valdžioje tarnavusiams NKVDistams pensijas”, ,,Nužudytas Klaipėdos rajono tarybos narys” ir panašiai. Padariau straipsnių kopijas kartu su fotografijomis ir prie kiekvienos pridėjau anglišką vertimą. Surinkau ir surikiavau viską taip, kad šeimos istorija kartu su šiandieninės Lietuvos valdžioje vis dar esančiais sovietiniais likučiais atsiverstų logiškai ir paeiliui bei būtų aiški.

Pagaliau – surinkta, surašyta, suklijuota, išversta į anglų kalbą, susegta, pasirašyta, patvirtinta notaro ir įduota. Po to dar kartą paklausiau savo kolegą, ką jis mano? Ar tikrai nemato galimybės sulaukti teigiamo sprendimo? Nelabai noromis, bet pagaliau mano kolega pripažino, kad jeigu teisėjas visko netingės perskaityti, jeigu viską supras, jeigu viskuo patikės ir jeigu turės norą išduoti politinį prieglobstį, tai šioje mūsų byloje pristačiau užtenkamai duomenų paremti tokį teigiamą sprendimą. Bet baisiai daug tų ,,jeigu”.

Įdavę prašymą, mes turėsime tris progas gauti teigiamą sprendimą. Pirma, prašymą peržiūrės ir vykdys pirmutinę Jurgio ir Rūtos apklausą imigracijos įstaigos pareigūnas (,,hearing officer”). Antra proga, jeigu to pirmo pareigūno nuosprendis bus neigiamas, turėsime teisę apeliuoti į imigracijos teismą. Trečia, jeigu imigracijos teismas atmes prašymą, tai dar galėsime apeliuoti į bendrą federalinį teismą. Tas viskas gali užsitęsti apie trejus metus.

Atėjo laikas prisistatyti imigracijos pareigūnui. Apklausinėjo, peržiūrėjo visą bylą ir išdavė trumpą neigiamą sprendimą. Iš tikrųjų, daug mes iš šito pirmo žingsnio nesitikėjome, nes tas pareigūnas yra gana žemo rango, ir tokie pareigūnai retai priešinasi imigracijos tarnybos norams pašalinti nelegalius žmones iš Amerikos. Tačiau sužinojome, kodėl tie imigracijos agentai iš viso pasirodė Jurgio ir Rūtos bute: tame bute anksčiau gyveno nelegalus meksikietis, kuris buvo teistas ir turėjo būti areštuotas bei prievarta pašalintas iš Amerikos. Agentai atėjo į butą ieškodami to meksikiečio, bet vietoj jo rado mūsų nelegaliai gyvenančius lietuvius. Paprastas nevykęs sutapimas.

Toliau apeliuojame imigracijos valdininko neigiamą sprendimą imigraciniame teisme. Netrukus gauname pranešimą, kad Jurgio byla paskirta teisėjui S. Prasta žinia. Teisėjas S. labai retai patenkina prieglobsčio prašymus – arba nepatiki liudytojais, arba jam nepakanka įrodymų, vis randa priežasčių atmesti beveik visus tokius prašymus. Toks to teisėjo asmeninis palinkimas. Netrukus pranešė mums, kad Rūtos byla paskirta teisėjui G. Teisėjas G. daug palankesnis prieglobsčio prašymams, ir jis vienas iš teisėjų, pas kurį galime tikėtis nors laimėti.

Bet ką daryti su Jurgio byla? Jeigu Jurgio byla bus sprendžiama teisėjo S., žinome iš anksto, kad nieko gero nebus. Būtų galima prašyti, kad abi bylos būtų sujungtos pas vieną teisėją, nes abi remiasi tais pačiais faktais, ir toks prašymas greičiausiai būtų patenkintas. Bet irgi rizika. Mūsų tikslas būtų, kad abi bylos atsirastų pas teisėją G., o gali atvirkščiai – abi atsirasti pas teisėją S. Tam kartui palikome abi bylas ten, kur paskirtos, ką gali žinoti, teisėjas S. buvo beveik 70 metų amžiaus, gal išeis pensijon, gal koks nors kitas teigiamas pasikeitimas įvyks.

Belaukiant, kelis kartus tenka pasirodyti teisme. Bet kol kas kiekvieną kartą tik praneša, kad dėl teisėjo ar teismo priežasčių byla vis atidedama tolimesnei dienai. Per vieną tų trumpų pasirodymų buvo atskraidintas iš Washington D.C. valdžios vertėjas lietuvis, su kuriuo teismo koridoriuje teko keletu žodžių apsikeisti. Jis šitokiose bylose jau kurį laiką vertėjauja ir pareiškė be abejonės, kad nėra jokios galimybės, jog Jurgio ar Rūtos prieglobsčio prašymai bus patenkinti.

Pagaliau praneša, kad dar kartą bylos atidėtos, bet kad Jurgio byla paimta iš teisėjo S. ir paskirta teisėjui M. Rūtos byla pasilieka pas teisėją G. Geresnių žinių negalėjome norėti. Pirma, teisėjas M. yra daug palankesnis negu teisėjas S. Antra, dabar be baimės galime prašyti sujungti abi bylas pas vieną teisėją. Ir tikriausia mūsų prašymą ne tik patenkins, bet ir paskirs abi bylas teisėjui G., nes jis buvo pirmutinis paskirtas vienai iš šių dviejų bylų, ir net daug anksčiau negu tik dabar paskirtas teisėjas M. Taip abi bylos pagaliau ir atsirado pas teisėją G. To mes norėjome iš pat pradžių.

2003 metų rudenį, maždaug pusantrų metų po to, kai imigracijos agentai netikėtai pasirodė Jurgio ir Rūtos bute, pagaliau atėjo teismo diena. Šį kartą atskrido valdžios vertėja lietuvė iš New Yorko. Su ja irgi teko persimesti keletu žodžių prieš teismą. Apie galimybę gauti prieglobstį ji atsakė: ,,Nė negalvokite. Ypač politinio prieglobsčio. Per 11 metų man teismuose vertėjaujant nė vienas lietuvis nėra gavęs politinio prieglobsčio.”

Jurgio bylos pristatymas ir pačio Jurgio tardymas truko beveik 2 valandas. Teisėjas G. išklausė visos bylos duomenis nuo pradžios ligi galo. Kelis kartus užklausė po klausimą, kurie aiškiai buvo skirti patikrinti ar teisybę liudija, ar akivaizdinis liudijimas teisme sutampa su tuo, kas dokumentuose prisiekta. Po Jurgio apklausos Rūtos paklausė tik vieno klausimo, irgi aiškiai buvo tik tikrinama, ar teisingai paliudyta, ar nesuklups.

Atėjo laikas teisėjui pareikšti savo sprendimą. Kaip visuomet, teisėjai iš pradžių išdėsto bendrais bruožais bylos faktus, pareiškia, kokias išvadas iš lemtingų faktų teisėjas padaro, ir pagaliau, pabaigoje pasako savo sprendimą. Teisėjui aiškinant, jam dar nepareiškius sprendimo, pati lietuvė vertėja nustebo, jos veido išraiška davė žinoti, kad lyg netikėtai sprendimas bus teigiamas. Taip ir buvo. 2003 metų rudenį teisėjas G. suteikė Jurgiui ir Rūtai politinį prieglobstį dėl tebesitęsiančio Sovietų ir dabar atkurtos nepriklausomos Lietuvos buvusių komunistų valdininkų politinio persekiojimo ir skriaudimo.

Tai buvo didelis siektas ir netikėtas džiaugsmas, kad ,,per plauką”, prieš visus neigiamus pranašavimus, vietoj to, kad Jurgį ir Rūtą areštuotų ir prievarta išvarytų iš Amerikos, tos pačios Amerikos valdžios teisėjas davė teisę jiems čia ramiai gyventi ir dirbti.

     
Gyvenimas rieda toliau
            
Mano giminė dalyvavo pirmoje lietuvių emigrantų bangoje. Aš priklausau antrajai bangai ir džiaugiuosi, kad turiu progą bendrauti su trečiosios bangos lietuviais. Jurgis ir Rūta su savo dviem dukrelėm ir su žaliom kortom dabar gyvena ir dirba Californijoje. Ateis laikas, kai jie tas žalias kortas iškeis į JAV pilietybę. Tada ir jie galės rūpintis, kaip daugelis mūsų, dvigubos pilietybės klausimais.

Lietuvių emigracija Amerikon jau vyksta pusantro šimto metų. Išeivijos lietuviai yra daug pasitarnavę Lietuvai ir Lietuvos lietuviams ir labai mažai prašę atgal. Išeivijos lietuviams užtenka pasitenkinti džiuginančiomis žiniomis, kad Lietuva gyva, kad Lietuva nepriklausoma, kad Lietuvoje žmonės kuria šeimas, turi galimybę išmokslinti vaikus, turi galimybę patys savo darbštumu susikurti geresnį gyvenimą.

Tai, kad iš viso Lietuvoje keliamas klausimas, duoti ar neduoti išeivijos lietuviams Lietuvos pilietybę, yra baisus nesusipratimas. Po 50 metų sovietinių iškraipymų atrodo, kad kai kurie Lietuvos lietuviai vis dar klaidžioja ir nesusigaudo, ką reiškia tauta, ką reiškia būti lietuviu.

1896 m. anie JAV lietuviai neabejotinai pasisakė: ,,Mėlysime Ameriką ..., bet labjausia mylėsime ir didesnio labo geisime dėl tikrosios motinos Lietuvos.” 1948 m. mums, dypukams, vykstant Amerikon, BALFas aiškiai pareiškė, kad ir Amerikoje ,,privalote būti ne tik amerikiečiai, bet ir geri lietuviai”. Dabar kai kas apverčia aukštyn kojom tuos žodžius, tas mintis ir lyg sako: ,,jeigu būsite amerikiečiai, jums neleistina būti lietuviais, jūs mums nereikalingi. Tai yra nesuprantama didelė klaida.

Mūsų lietuvių pasaulyje yra labai mažai. Turėtų būti savaime aišku, kad Lietuvos valdžia turi dėti visas pastangas neskaldyti, bet sujungti visus lietuvius – kur jie pasaulyje bebūtų. Vienas aiškus būdas, kurį kitos valstybės supranta ir naudoja, tai duoti pilietybę tiems išeiviams, kurie jos nori, nesvarbu, kur jie gyvena, ir nesvarbu, kad jie kartu priima to krašto pilietybę, kuriame gyvena. Lietuvos trispalvė yra svarbus simbolis, gerbiamas ir jungiantis viso pasaulio lietuvius. Lietuvos pilietybė yra svarbus patvirtinimas išeivijos lietuviams, kad mes, nors ir būtume toli nuo tėvynės, irgi gerbiame ir priklausome po ta pačia trispalve.


1. Dvigubų pilietybių ir žalių kortų medžioklė -  Pirmoji banga.

2. Dvigubų pilietybių ir žalių kortų medžioklė -  Dypukai.

3. Dvigubų pilietybių ir žalių kortų medžioklė -  Trečiabangiai.