Septintoji JBANC konferencija akcentavo energetikos saugumą

Dalia Cidzikaitė

Vasario 9 – 10 dienomis Washington, DC, įvyko septintoji Joint Baltic American National Committee, Inc. (JBANC) konferencija pavadinimu ,,Oil and Blood: Baltic Energy and the Legacy of Communism”. Konferencijos tema, su tuo sutiko visi konferencijoje kalbėję prelegentai bei jos dalyviai, yra aktuali ir savalaikė. Antrą konferencijos dieną dalyvavęs JAV senatorius Richard Lugar pripažino, jog ir šį kartą Baltijos kraštai drauge su JBANC stovi priešakyje, energetikos saugumo problemą pasirinkę vienu svarbiausiu šių dienų prioritetų. Konferencija Vašingtone pasiūlė ne tik koncentruotą ir detalų žvilgsnį į paskutiniu metu vis rimtesnius iššūkius Baltijos kraštams, ir ne tik jiems, keliantį energetikos saugumo klausimą, bet ir susitikimą su JAV valstybės departamento darbuotojais, LR prezidentu Valdu Adamkumi, JAV senatoriumi Richard Lugar, Baltijos šalių vyriausybių ir Europos Sąjungos atstovais, aukštais JAV pareigūnais, diplomatais, taip pat ir energetikos specialistais. Ne ką mažesnio dėmesio susilaukė ir antroji konferencijos tema — komunizmo palikimas Baltijos kraštuose. Šiai temai buvo skirta antroji pirmosios dienos dalis, kurios metu buvo rodomi keturi dokumentiniai filmai, pristatyti filmų kūrėjai. Apie komunizmo palikimą diskutuota ir vasario 10 d., ketvirtoje sekcijoje buvo pristatyti penki projektai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu aptarė įvairias komunizmo palikimo formas. Dviejų dienų programa buvo intensyvi, įvairi. Ji įvardijo su energetika susijusius iššūkius bei nurodė bent keletą galimų sprendimų, kaip Baltijos kraštams tapti kuo daugiau nepriklausomiems nuo Rusijos energetikos tiekėjų užgaidų.

Dominavo dvi temos

Konferenciją atidaręs Peteris Blumbergs, šių metų JBANC pirmininkas, trumpai pristatė konferencijos temas ir diskutuotinas problemas. Pasak pirmininko, nuo tada, kai Baltijos kraštai atgavo nepriklausomybę, JBANC pagrindinis rūpestis buvo Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumas. Todėl JBANC metai iš metų ieškojo kelių, rėmė ir kitais būdais siekė, kad trys Baltijos kraštai būtų priimti į NATO ir Europos Sąjungą. Net penkios praėjusios konferencijos buvo skirtos šiam tikslui pasiekti. Ne išimtis ir šioji, septintoji, JBANC konferencija, tik šį kartą, pastebėjo P. Blumbergs, ji koncentruosis ties kiek kitu Baltijos kraštų saugumo aspektu — energetikos saugumu. JBANC pirmininkas teigė, jog neseni įvykiai, kai Rusija nei iš šio, nei iš to ėmė ir nutraukė naftos ir dujų tiekimą Baltijos kraštams ir Baltarusijai, rodo, jog energetikos saugumas tampa jau ne tik ekonomine, bet ir politine problema. Todėl JBANC sieks, kad toks Rusijos savivaliavimas būtų sustabdytas, naudojant politinį spaudimą Rusijai. P. Blumbergs priminė, jog nebus pamiršta ir kita, jau tradicija tapusi JBANC konferencijos tema, skirta istorinei atminčiai — komunizmo nusikaltimų ir jo aukų dokumentavimas.

Kitos JBANC remiamos iniciatyvos

Žodis buvo suteiktas Henry W. Johnson II, ,,Poglyad”, Washington, DC įsikurusios pilietinės iniciatyvos, remiančios demokratiją Baltarusijoje, įkūrėjui ir pagrindiniam jos koordinatoriui, kovos už Baltarusijos demokratiją aktyvistui, kuris trumpai supažindino su paskutiniais įvykiais Baltarusijoje, ypatingą dėmesį atkreipdamas į Baltijos kraštų pagalbą, Baltarusijai siekiant tapti demokratine valstybe. Vienu iš svarbesnių pagalbos būdų H. W. Johnson nurodė Baltijos karštų sudarytą galimybę Baltarusijos studentams studijuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pasak ,,Poglyad” koordinatoriaus, Baltijos šalys dosniai teikia Baltarusijos jaunimui studentiškas vizas, taip leisdami jam nenutolti nuo savo tėvynės ir tuo pat metu semtis patyrimo ir žinių iš demokratinių kaimyninių valstybių.

V. Paulauskis pristatė dar vieną JBANC remiamą Baltijos šalių ambasadų iniciatyvą — JAV vizų režimo Baltijos kraštams panaikinimą. Pasak V. Paulauskis, paskutinio savo apsilankymo metu Baltijos šalyse, Estijoje, JAV prezidentas George W. Bush teigė, jog jis pritaria galimam beviziam Baltijos kraštų režimui. Pasak pranešėjo, toks problemos formulavimas mūsų, t.y. trijų Baltijos kraštų, netenkina, todėl JBANC ir toliau spaus JAV pareigūnus ir kitus oficialius asmenis, kad ,,Visa Waiver” programa kuo greičiau būtų pradėta taikyti ir Baltijos šalims. Užbaigdamas, V. Paulauskis pabrėžė, jog bevizės programos taikymas Baltijos šalims leistų Lietuvą, Latviją ir Estiją matyti kaip pilnateises Europos Sąjungos ir NATO nares bei vylėsi, jog galbūt beviziu režimu lietuviai, latviai ir estai galės pasinaudoti 2008 arba 2009 metais. Šiuo metu be vizų į JAV gali keliauti 27 šalių piliečiai. Visai neseniai bevizis režimas pradėtas taikyti estams, keliaujantiems į Kanadą.

Diskusija su JAV valstybės departamento pareigūnais

Po įžanginės atidarymo dalies konferencijos dalyviai važiavo į Woodrow Wilson centrą susitikti su JAV valstybės departamento atstovais: Victoria Middleton, JAV valstybės departamento ,,Nordic and Baltic Affairs” skyriaus direktore; David Lippeatt, JAV valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų/ Europos Sąjungos ir regioninių reikalų biuro tarptautiniu ekonomistu; Adam Sterling, JAV Baltųjų rūmų Centrinės ir Rytų Europos reikalų, Nacionalinio saugumo tarybos direktoriumi. Diskusiją moderavusi V. Middleton prisiminė praėjusį rudenį, lapkričio pabaigoje, įvykusį JAV prezidento George W. Bush vizitą į Taliną. Pasak V. Middleton, šio vizito nekantriai laukė ne tik Baltijos kraštų žmonės, bet ir JAV valstybės pareigūnai, vienaip ar kitaip susiję su Baltijos šalimis. Ji taip pat paminėjo Baltijos kraštų indėlį į šiuo metu sprendžiamas tarptautinės politikos problemas: A. Lukašenko autoritarinį režimą kaimyninėje Baltarusijoje, Afganistaną, Balkanus. V. Middleton pabrėžė, jog JAV į Baltijos kraštus žiūri ne tik kaip į partnerius, bet ir kaip į gerus ir patikimus draugus.

A. Sterling užtikrino susirinkusius, jog JAV prezidentas puikiai žino Baltijos kraštų norą prisijungti prie bevizio režimo programos. Tačiau, jo teigimu, egzistuoja du su šia problema susiję aspektai: tai saugumas ir ,,Visa Waiver” programos išplėtimas. Pasak A. Sterling, viena suinteresuotųjų pusė nori padidinti saugumą, taigi, neplėsti programos, kitą pusė, atvirkščiai, siekia programos išplėtimo. Kol kas ši problema yra įstrigusi Kongreso koridoriuose, egzistuoja net keletas galimų bevizio režimo pasiūlymų Baltijos kraštams ir kelioms kitoms Centrinės ir Rytų Europos šalims.

D. Lippeatt, pusantrų metų dirbantis energetikos saugumo srityje, užtikrino, jog JAV jau kuris laikas bando nauju žvilgsniu pažiūrėti į energetikos saugumą pasaulyje, taigi ir Baltijos bei Rytų Europos regione. Kalbėdamas konkrečiai apie energetiką Baltijos kraštuose, jis akcentavo Europos Sąjungos vaidmenį, sprendžiant energetikos tieimo užtikrinimą trijose šalyse. Anot D. Lippeatt, kalbant apie energetikos saugumo užtikrinimą, svarbus yra geopolitinis aspektas. Ne paslaptis, jog Europos Sąjunga energetikos srityje yra labai pažeidžiama, jau dabar apie 60 proc. naftos į Europą atkeliauja iš Rusijos.

Specialistų paskaičiavimais, iki 2028 metų apie 70 proc. energijos Europa turės iš kažkur importuoti. Todėl JAV skatina Europos Sąjungą į energetikos problemą prabilti vienu, o ne atskirų valstybių balsu. Būtent Europos Sąjunga — pabrėžė JAV valstybės departamento specialistas energetikos klausimams — turi priimti bendrų veiksmų planą, kuris užtikrintų kiekvienos, taigi ir Baltijos, valstybių energetinį saugumą regione. JAV, savo ruožtu, remia ir rems tuos veiksmus, kurie padės sustiprinti energetikos saugumą bei bus nukreipti į įvairių ir alternatyvių energetikos šaltinių paieškas, užtikrins atvirą ir konkurencinį energetikos panaudojimą.

Prisimenant komunizmo aukas

Antroje pirmosios dienos programos dalyje vyko baltiškų dokumentinių filmų peržiūra. Estų kino režisierės Imbi Paju dokumentiniame filme ,,Memories denied” (Torjutud malestused) į Stalino represijų laikus pažiūrėta pačios filmo autorės akimis. Filmas pasakoja I. Paju motinos ir jos dvynės sesers istoriją. Suimtos dėl tariamo bendradarbiavimo su Estijos partizanais, filmo herojės, tada dar jaunos mergaitės, iš pradžių buvo pasodintos į kalėjimą, o vėliau ištremtos į koncentracijos stovyklą. Istorija sujaudina žiūrovą ne tik tuo, kad ji simbolizuoja bendrai Estijos, o drauge ir Baltijos kraštų, likimą sovietiniais metais, bet ir tuo, kad filmo herojės ilgą laiką, jau sugrįžusios iš kalėjimo Sibire, negalėjo ne tik kitiems, bet ir sau prisipažinti, ką jos buvo patyrusios. Filmas, paremtas gausia archyvine medžiaga, fotografijomis ir piešiniais, analizuoja psichologines tremties pasekmes: neigimą, užsidarymą savyje, baimę toliau gyventi.

Latvės Dzintra Geka filmas ,,Once There Was Siberia” yra didesnio projekto apie Sibiro vaikus dalis. Konferencijos metu parodyta filmo ištrauka pasakojo apie Latvijos vaikų, deportuotų į Sibirą 1941 m. birželio 14 d., likimą. Tą naktį 15,000 sovietinės santvarkos ,,priešų” buvo išsiųsti į Sibirą, tarp jų beveik 4,000 buvo vaikai iki 16 metų. Filmas yra interviu su tais vaikais, kurie tremtį Sibire išgyveno. Jo premjera įvyko 2005 m. birželio 14 d. 64osioms pirmųjų deportacijų metinėms Latvijoje paminėti.

Dokumentinių filmų peržiūroje lietuviškajam balsui apie komunizmo palikimą Lietuvoje atstovavo Rima Kuprytė, šiuo metu studijuojanti Institute of Design Illinois Institute of Technology. Jos (drauge su R. Kaminsku, G. Adomaityte, M. Čeponu, D. Žygeliu ir P. Rutkausku) sukurtas filmas ,,Birželio ledas” (June Ice) taip pat, kaip ir latvės D. Geka filmas, pasakoja 1941 m. birželio 14 d. į Sibirą deportuotų žmonių istorijas. Skirtingai nuo kitų peržiūroje rodytų filmų, lietuviškas filmas išsiskyrė lyriškumu, poetiniu kalbėjimu, perpintu dainomis ir piešiniais.

Dar vienas, šįkart jau amerikiečių nufilmuotas filmas, ,,The Singing Revolution” (rež. James Tusty ir Maureen CastleTusty) pasakoja apie Estijos taikų kelią į laisvę. Kitaip nei Latvijoje ir Lietuvoje, 1991 metais Estijoje nebuvo pralietas kraujas. Filmo režisierių teigimu, ketverius metus filmuotame filme nėra vieno herojaus. Tai istorija apie paprastų žmonių tautą, kuri per visus 50 sovietinės okupacijos metų neprarado vilties būti laisva, kuri sugebėjo, laikui atėjus, išsivaduoti iš okupanto gniaužtų.

Bus daugiau.