Netikras jubiliejus

Vytautas Visockas

Labai įspūdingai atėjome į trečiuosius Europos Sąjungos metus. Su viską naikinančia ugnimi, dangų siekiančiais dūmų debesimis. Pavasario pradžia šiam reikalui buvo itin palanki: sausa ir vėjuota. Be didesnių pastangų supleškinome per 50 gyvenamųjų namų bei ūkinių pastatų, paaukojome mažiausiai šešis žmones, sukėlėme 5,000 gaisrų, išdegindami per 27,000 hektarų dirvonuojančių laukų, daug pušynų, miškų. Čirkštelėjai degtuką, ir ugnis sprinterio šuoliais pasileidžia, pamiškėmis, pakelėmis, peršokdama net 5 metrų pločio kelius.

Kalbama, kad šitaip ūkininkauti apsimoka: nupjauti pernykštę žolę kainuotų kur kas brangiau, nei 50-500 litų bauda, kurios dažniausiai pavyksta išvengti, nes ne taip paprasta įrodyti, kad būtent tu žolėje knibšdančios gyvybės, žalių pušelių ir eglaičių, kiškučių, perinčių paukštelių nepagailėjai.

Ūkininkams deginti žolę apsimoka, nes ES reikalauja, kad, norint gauti jos fondų paramą, žemę reikia prižiūrėti. Briuselis gal net neįtarė, kad Lietuvoje taip sumaniai bus šienaujamos pievos: čirkštelėjai degtuką - ir darbas atliktas.

Tarptautinę darbo, darbininkų (vienuose kalendoriuose rašoma vienaip, kituose - kitaip) dieną Lietuva išties dirbo. Ne tik ,,šienavo” pernykštę žolę, bet ir sodino, sėjo; ypač stropūs savo sklypeliuose miestų pakraščiuose buvo sodininkai, daržininkai. Gegužės 1-oji buvo ne tiek šventė, kiek darbo diena nedarbo dieną, jeigu taip galima pasakyti. Remiuosi radijo žurnalistų pranešimais iš įvairių Lietuvos vietų, taip pat savo patirtimi. Nedirbo, šventė gal tik kai kurios partijos, ypač socialdemokratų (LSDP) partija. Ir tai suprantama: 110 metų sukaktis leidžia pasidžiaugti įspūdingais nuopelnais. ,,Visada daug kur buvome ir esame pirmieji”, - šventės proga yra pasakęs LSDP pirmininkas Algirdas Brazauskas, kurio nuopelnus socialdemokratijai ir Lietuvai bene sensacingiausiai yra įvardijęs filosofas Arvydas Šliogeris:

,,Kai vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, Sąjūdis toje rinkiminėje apygardoje, kur balotiravosi A. Brazauskas, iškėlė A. Juozaičio kandidatūrą. Sąjūdžio pats pakilimas, tad tik kvailys galėjo abejoti, ar A. Juozaitis laimės prieš A. Brazauską. Sąjūdis ėjo be jokių kliūčių, ir Arvydas būtų laimėjęs triuškinamai. Taigi jis lėmė A. Brazausko karjerą. Jei A. Brazauskas tada būtų buvęs sunaikintas, - o taip tikrai būtų įvykę, - ar būtų atsitiesęs - klausimas. Ir čia Arvydas parodė unikalų politinį įžvalgumą ir taurumą - jis užleido vietą žmogui, turinčiam politinę patirtį, galinčiam tapti sveiko proto atsvara Landsbergiui. Todėl aš drąsiai sakau, kad Arvydas padarė didžiulę paslaugą ir A. Brazauskui ir Lietuvai”, - teigia A. Šliogeris ,,Dialoge” straipsnyje ,,Sąjūdžio riteris”.

Ne man ginčytis su didžiausiu Lietuvos filosofu (taip jis pats yra apie save pasakęs), ne man spręsti, kiek šiame pagiriamajame žodyje yra sveiko proto, todėl kalbinau kai kuriuos mažesnius filosofus, ar ir jie taip vertina A. Brazausko nuopelnus. Gaila, nė vienas nesutiko viešai pasakyti savo, švelniai tariant, nei A. Šliogeriui, nei A. Brazauskui nepalankios nuomonės. Vienas politikas, visuomenės veikėjas, anaiptol ne V. Landsbergio bičiulis, sakė, kad tai ,,veikimas ne tik prieš valstybę, bet ir prieš tautą”.

Kai LSDP pirmininkas teigia, kad ,,visada daug kur buvome ir esame pirmieji jis teisus, jeigu asmenyje turi, pavyzdžiui, prichvatizaciją. Taip, jie, LDDP, Lietuvos komunistai pirmieji tapo turtuoliais, žemės, viešbučių, gamyklų savininkais, jie pasinaudojo Sąjūdžio subrandintais vaisiais, beje, ne be juozaičių paramos.

Tačiau kuo čia dėta socialdemokratija? LDDP ,,prichvatizavo” ir prieš 110 metų, 1896 m. gegužės 1-ąją, gimusią naują politinę jėgą, 2001-aisiais pasiskelbę kovotojais už laisvę, lygybę, solidarumą, socialinį teisingumą ir paprasto žmogaus teises.

Argi mes atstovaujame stambiam kapitalui? Argi mes patys esame turtingi? Argi aš turtingas? Taip LSDP pirmininkas atsako į žurnalistų klausimus. ,,Dabar daug kas turtingas. Cha cha...”

Kam Lietuvoje gyventi gera? Neseniai vėl matėme televizijos laidą, kurioje išsisukinėjo, raudo ir balo valstybės išlaikomų įmonių, įstaigų vadovai, tokie kaip Jonas Kunčina, Reinoldijus Šarkinas, Albertas Šimėnas, kuriems Algirdo Brazausko Lietuvoje tiesiog pasakiškai gera gyventi. O kitiems - kaip visada, nors Lietuvoje pirmuoju smuiku seniai griežia ne kokie liberalai, o ,,laisvės,lygybės, solidarumo, socialinio teisingumo” partija.

Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas sako, kad solidarumas, socialinis teisingumas šioje partijoje užmiršti, pripažįstama tik laisvė. Kokia laisvė? Laisvė savo klanui? Europarlamentaras mano, kad socialdemokratų susijungimas su Lietuvos demokratine darbo partija buvo klaida, ir su juo galėtų nesutikti nebent filosofas A. Šliogeris.

Profesorius Bronius Genzelis netikrą jubiliejų švenčiančius socialdemokratus pavadino grupuote, kuriai atstovauja Brazauskas, Bernatonis ir KO. Su socialdemokratinėm idėjom jie neturį nieko bendra. Šių idėjų jiems reikią tik tam, kad išsilaikytų valdžioje. V. Uspaskicho partija, pasak B. Genzelio, yra tipiškas fašistinio tipo partija, kuri veržiasi į valdžią, o A. Brazauskas su jos vadu bičiuliaujasi. Tai ne tik socialdemokratinių idėjų, tai Lietuvos interesų išdavimas.

Nes V. Uspaskicho partija, pasak europarlamentaro Vytauto Landsbergio, ,,tai ne partija. Po to suvažiavimo, tai yra tiesiog gauja, kuri turi savo atamaną, kuris daro ką nori, įsakinėja, skiria, baudžia, apdovanoja... Ir visi šliaužioja, pataikauja, net jam kalbant nesąmones. Labai nykus vaizdas. Vienvaldis partijos organas! Kur dar toliau eiti?” (Radijo laida ,,Ant svarstyklių”.)

Jau ne vienerius metus šis ,,atamanas” Lietuvoje krečia ,,cirkus”, ir niekas jam nieko negali padaryti, nes, kaip sako prof. V. Landsbergis, valstybė labai silpna, taip pat labai prastos kokybės rinkėjų korpusas. ,,Atamanas” girtas šlaistosi lošimo namuose, tvirkina jaunas merginas, priekabiauja, o jam ranką spaudžia kažkada A. Juozaičio nuo sunaikinimo (t.y. nuo V. Landsbergio) išgelbėtas politikas A. Brazauskas. Kada nors ,,atamanas” Maskvoj parašys knygą, kaip jis tyčiojosi, vedžiojo už nosių, mulkino ir Lietuvos ,,aukštuomenę”, ir ,,prastuomenę”, ir tada dar kartą bus labai gėda prieš visą pasaulį. Tada gal sužinosime, kad visi tie ,,cirkai” buvo užsakyti, ir atstatydintas Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ne be priežasties į tai atkreipė dėmesį.

Ne vien buvęs V. Uspaskicho bičiulis, jo remtas politikas apie tai pagalvoja ir net pakalba, bėda ta, kad Seimui ,,nepriimtina tokia kritika, kuri susijusi su Rusijos prasiskverbimu ir siekiu užvaldyti Lietuvą, jos atskiras veiklos sritis, politikos formavimo sritis. Yra daug žmonių kaip nors paveiktų, gal net tiesioginio intereso, gal praeities, gal manančių, kad rei­kia patylėti, nes viskas keisis, ir jeigu aš dabar prieš tai kovosiu, tai man paskui bus priminta” (V. Landsbergis, ten pat).

Su ugnimi ir ,,cirkais” pradedame trečiuosius metus Europos Sąjungoje.