Amerikos lietuvių taryba nepasiduoda

Pranas Jurkus

ALT’as (Amerikos Lietuvių Taryba), įkurtas 1915 m., apjungiantis išeivijos organizacines pajėgas, prieš šešiasdešimt septynerius metus (1940 m.) ypatingai pasireiškė gindamas Lietuvos nepriklausomybės bylą Sovietų Sąjungai okupavus Pabaltijo kraštus. Ši organizacija tebegyvuoja iki šių dienų, kai tuo tarpu daugelis panašių organizacijų savo darbus kovoje už Lietuvos laisvę yra garbingai užbaigę. Metams bėgant, ypač Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ne kartą buvo diskutuota, svarstyta bei klausta, ar ALT’o veikla vis dar yra reikalinga? Juk Lietuva laisva, savarankiška valstybė, NATO narė, saugoma oro pajėgų, veikia LR ambasados ir konsulatai... Vis dėlto naivu būtų manyti, kad išeivijos politinėms organizacijoms nebeliko vietos. Atvirkščiai, niekas kitas mūsų laisvės neapsaugos, tik mes patys.
Pasaulis ir politiniai įvykiai keičiasi, nestovi vietoje. Mes nežinome, kas laukia mūsų tautos ateityje, o ir mus pačius, čia gyvenančius Amerikoje. JAV lietuviai visados sielojosi dėl savo kilmės krašto – Lietuvos likimo. Jie visada džiaugėsi Lietuvos laimėjimais ir skaudžiai išgyveno visas ją ištikusias nelaimes. Visų lietuvių išeivių ir Lietuvos gyventojų pareiga ir atsakomybė yra budėti ir neleisti pasauliui užmiršti komunizmo nusikaltimų ir aukų – mūsų krašto okupacijos ir aneksijos, nekaltų žmonių masinių žudymų, trėmimų į Sibirą, partizanų aukų, pogrindžio veiklos. Rusija, kaip Sovietų Sąjungos valstybinių įsipareigojimų paveldėtoja, turi pripažinti klastingą Pabaltijo okupaciją ir už ją ne vien tik atsiprašyti, bet ir atsilyginti. Ji turi kompensuoti Baltijos valstybėms už padarytą milžinišką žalą.

Šiandien Lietuva nepriklausoma. Ji laisvai tvarko savo gyvenimą. Yra pilnateisė Europos Sąjungos narė, bet Lietuvai neramumą kelia ekonominė grėsmė, ne mažiau – šalies viduje veikianti nesantaika, aštriai kurstoma iš Rytų. Beje, kiekvienas jaučiame, kad ,,Europos didžiųjų” vedama ekonominė politika yra Lietuvai nepalanki. Štai ir dabartinis Vokietijos ir Rusijos sandėris primena ne per seniausią siaubingą praeitį. Klausimas kyla, ar vėl neprireiks mūsų (ALT’o) pagalbos?

Reikia pabrėžti, kad aktyvi politinė solidarios išeivijos veikla yra vis dar tokia pat būtina, kaip ir anksčiau. Todėl ALT’as turi nepasiduoti, bet toliau vykdyti savo funkcijas. Tęsti savo veiklą per narių organizacijų skyrius, palaikyti juos ir plėsti: Californijoje, Michigane, New Jersey ir kt. Šiame darbe ypač pasireiškia JBANC (Joint Baltic American National Committee) Washingtone. Šis Jungtinis pabaltiečių komitetas yra sudarytas iš trijų vadovaujančių tautinių organizacijų: Estonian American National Council, Inc., the American Latvian Association, Inc. ir Lithuanian American Council (ATL). JBANC darbas bei indėlis yra plačiai pripažintas daugelio Lietuvos ir Amerikos diplomatų, vyriausybės atstovų, politologijos mokslininkų bei globalinės politikos specialistų.

Žvelgiant į pereitų metų veiklą, reikia paminėti daugybę ALT’o svarbių žygių ir darbų: vasario pradžioje Washingtone JBANC surengta konferencija „Nafta ir kraujas”, kurioje buvo kalbama apie Baltijos šalių energetikos padėtį, nacionalinį saugumą, komunizmo nusikaltimų dokumentaciją ir demokratijos vystymąsi dabartinėje Rusijoje. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, JAV senatorius Richard Lugar bei kitų organizacijų ir tautybių aukšti pareigūnai. Birželio mėn. 12 dieną JAV sostinėje atidengtas paminklas komunizmo aukoms atminti. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo JAV prez. George W. Bush, sąžinės kaliniai prel. Alfonsas Svarinskas, ses. Nijolė Sadūnaitė, žmogaus teisių gynėjo našlė Elena Bonner. Pokylio metu paminklo statymo komiteto pirmininkas dr. Lee Edwards viešai padėkojo Jungtiniam Pabaltiečių komitetui, sakydamas, ,,kad be JBANC talkos kažin ar paminklas būtų tapęs realybe”.

Tuo ALT’o planai ir projektai nesibaigia. Komunizmo aukų paminklo fondas yra numatęs š. m. birželio 12 d. paminėti paminklo vienerių metų sukaktį. Tuo pačiu kreipėsi į ALT’o Valdybos pirmininką Saulių Kuprį prisidėti prie kito projekto ,,The Global Virtual Museum on Communism”. Iš tikrųjų, tai būtų pirmasis tokios apimties muziejus, kuris parodytų komunizmo veidą mokslinėje ir praktinėje šviesoje. Ar mes, žinodami bei patyrę komunizmo smurtą, galėtume atsisakyti ir neparemti šio projekto? O kiek dar kitų svarbių temų laukia mūsų pagalbos: Kaliningrado nusiginklavimas ir Rusijos karių išvedimas, demokratijos plėtojimas pokumunistinėje erdvėjė (Baltarusija), išvežimų į Sibirą dokumentacija, Lietuvos energetikos nepriklausomybė nuo Rusijos, bevizis įvažiavimas į JAV, Baltų instituto įjungimas į ALT’ą ir be kitų projektų kasmetiniai iškilmingi vasario 16-osios minėjimai.

JBANC tarybos pirmininkas dr. Ramūnas Kondrotas yra pasakęs, kad ,,Laisvę reikia ginti ne tik kova, bet ir darbais.” Tad dalyvaukime visi gausiai ir solidariai mūsų 90-ųjų metų Nepriklausomybės šventės minėjime, kuris įvyks š. m. vasario 10 d. 1 val. p. p. Maria High School, Čikagoje, ir paklausykime garbės svečio, pagrindinio kalbėtojo, buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo mjr. Jono Algirdo Kronkaičio žodžio. Mūsų vienybė yra mūsų tautos stiprybė. (23)