Kaip migrantai veikia savo ir kitų darbo užmokestį?

Tomas Rinkūnas

Yra daug priežasčių, dėl kurių kinta gyventojų darbo užmokestis. Štai naujų technologijų įdiegimas gamyboje lemia darbuotojų našumo didėjimą. Pavyzdžiui, sekretorei nebereikia vargti spausdinimo mašinėle, nes biuras jau turi personalinį kompiuterį. Jie per valandą sukuria daugiau prekių arba paslaugų ir todėl atlygis už darbą galiausiai turėtų pakilti. Darbo užmokestis taip pat kyla ir dėl alternatyvos uždirbti daugiau kitame darbe. Mokėk man daugiau už krovėjo darbą, nes kitaip aš eisiu dirbti daugiau apmokamą tinkuotojo ar dažytojo darbą. Ir apskritai, kuo šalis yra turtingesnė ir daugiau pagamina — turi didesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP), tuo daugiau turėtų uždirbti ir jos gyventojai. Taigi jei BVP auga, ir atlyginimai turėtų augti.

Bet šį kartą aš norėčiau atkreipti dėmesį į visai kitą priežastį, lemiančią darbo užmokesčių kitimus. Šiuo metu tai ypač aktualu Lietuvoje gyvenantiems, nors galbūt ne visi tai pastebi. Tai yra gyventojų migracija. Tiesa, jau nuo pat nepriklausomybės paskelbimo išvykstančių lietuvių buvo daugiau nei atvykstančių gyventi į Lietuvą, bet tik paskutiniais metais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, neigiamas migracijos saldo (emigrantų daugiau nei imigrantų) itin išryškėjo. Taip atsitiko dėl labai paprastos priežasties: sumažėjo gyventojų migracijos suvaržymas. Dabar Vakarų Europoje jau nebereikia dirbti nelegaliai ir rizikuoti būti deportuotam į Lietuvą. Taigi darbo jėga tiesiog pradėjo lengviau ,,tekėti” aukštesnio darbo atlygio link. Net nesiryžtu skaičiuoti, kiek lietuvių dirba Airijoje ir Anglijoje: ko gero apie kelis šimtus tūkstančių.

Kadangi Lietuvoje gyventojų — o juolab perspektyvių jaunų darbuotojų — nėra labai daug, darbdaviai pradėjo jausti darbuotojų stygių. Bet kaip susijęs darbo užmokestis ir migracija? Kai yra didelė darbuotojų pasiūla, darbdavys gali pasirinkti sau tinkamą kandidatą iš daugelio, jam labai lengva kontroliuoti darbuotojų atlyginimą. Darbdaviai bet kada gali pasakyti, kad toks jau yra rinkos valandinis atlygis. Ir jei darbuotojas vis dėlto lieka nepatenkintas ar nusprendžia išeiti iš darbo, darbdavys žino, kad lengvai ras jam pakaitalą — juk didelis nedarbas ir darbuotojų pasiūla didžiulė. Dėl panašios priežasties ir patys darbuotojai mažiau linkę reikalauti aukštesnės algos. Jie džiaugiasi, kad apskritai rado darbą.

Visai kitokia situacija, kai darbo pasiūla yra sumažėjusi. Darbuotojai jau mato, kad naujų darbo vietų skelbimų yra padaugėję. Jie jau ko gero eina į  kelias ar net keliolika pokalbių dėl darbo ir supranta, kad gali derėtis dėl atlyginimo bei ieškoti patrauklesnio darbo. Darbdavių ankstesnis argumentas ,,tokia jau darbo rinka” pamažu praranda galią ir jie priversti mokėti atlyginimus.

Taigi lietuviai, išvykę ieškoti laimės bei aukštesnių atlyginimų svetur, sudaro darbo jėgos trūkumą Lietuvoje ir taip netiesiogiai pagelbsti savo kolegoms Lietuvoje. Žinoma, atidesni skaitytojai pastebės, kad darbuotojai turi skirtingas profesijas, o jų įgūdžiai taip pat skiriasi. Bet tokiu atveju būtų galima juos suskirstyti į skirtingas grupes pagal profesiją, išsilavinimą, profesinę patirtį ir kitus kriterijus bei nagrinėti, kaip darbo atlyginimas kinta tose grupėse. Mes pastebėtume tą patį: dėl emigracijos sumažėjusi darbo paklausa kilstels atlyginimą, palyginus su atlyginimu, kai migracija dar nebuvo taip įsibėgėjusi.

O kas vyksta šalyje, tokioje kaip pavyzdžiui, Anglija, kuri priima darbo jėgos antplūdį? Kad atsakytume į šį klausimą, turėtume pasitelkti tą patį argumentą: padidėjus darbo jėgai, darbdaviams yra lengviau rasti naujų darbuotojų, kurių jau nebereikia vilioti patraukliais atlyginimais. Taigi darbo užmokestis Anglijoje turėtų nukristi. Tiesa, tai ko gero žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygis, nes dauguma imigrantų pradeda būtent nuo pačių paprasčiausių ir mažiausiai apmokamų darbų. Taigi peršasi viso straipsnio išvada: Lietuvos emigrantai išvykdami sukuria palankias sąlygas darbo užmokesčiui augti Lietuvoje, bet tuo pačiu yra priežastis, kodėl žemiausios kvalifikacijos darbų atlyginimai lieka ganėtinai žemi tose išsivysčiusiose šalyse, kurios laisvai priima imigrantus.

Bet gal ir gerai, kad atlyginimai kyla Lietuvoje sparčiau, nei diktuoja šalies ekonomika, o ,,parsidavėliai” emigrantai netiesiogiai patys sau kartina gyvenimą? Deja, nėra taip, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir tokio tipo migracija tikrai ne į gera Lietuvai. Juk Lietuvą palieka daug savo srities specialistų, kuriems yra nepriimtini Lietuvoje mokami atlyginimai. Atlyginimai, kurie, ko gero, nelabai tesiskiria nuo žemiausios kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų Lietuvoje. O nuvykę į svečią šalį, ypač jei nelabai gerai dar įvaldę svetimą kalbą, pradeda nuo pačių menkiausiai apmokamų darbų. Bet ir tų pačių darbdavių Lietuvoje kantrybė nebus geležinė. Galiausiai jie ras būdų, kaip prisivilioti užsieniečius iš mažiau išsivysčiusių šalių, tokių kaip Indija, Šri Lanka ar Pakistanas. Tokia migracija tikrai nėra tai, ko reikia Lietuvai.