Kaip migrantai veikia savo ir
kitų darbo užmokestį?
Tomas Rinkūnas
Yra daug priežasčių, dėl kurių
kinta gyventojų darbo užmokestis. Štai naujų technologijų įdiegimas gamyboje
lemia darbuotojų našumo didėjimą. Pavyzdžiui, sekretorei nebereikia vargti
spausdinimo mašinėle, nes biuras jau turi personalinį kompiuterį. Jie per
valandą sukuria daugiau prekių arba paslaugų ir todėl atlygis už darbą
galiausiai turėtų pakilti. Darbo užmokestis taip pat kyla ir dėl alternatyvos
uždirbti daugiau kitame darbe. Mokėk man daugiau už krovėjo darbą, nes kitaip
aš eisiu dirbti daugiau apmokamą tinkuotojo ar dažytojo darbą. Ir apskritai,
kuo šalis yra turtingesnė ir daugiau pagamina — turi didesnį bendrąjį vidaus
produktą (BVP), tuo daugiau turėtų uždirbti ir jos gyventojai. Taigi jei BVP
auga, ir atlyginimai turėtų augti.
Bet šį kartą aš norėčiau
atkreipti dėmesį į visai kitą priežastį, lemiančią darbo užmokesčių kitimus.
Šiuo metu tai ypač aktualu Lietuvoje gyvenantiems, nors galbūt ne visi tai
pastebi. Tai yra gyventojų migracija. Tiesa, jau nuo pat nepriklausomybės
paskelbimo išvykstančių lietuvių buvo daugiau nei atvykstančių gyventi į
Lietuvą, bet tik paskutiniais metais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą,
neigiamas migracijos saldo (emigrantų daugiau nei imigrantų) itin išryškėjo.
Taip atsitiko dėl labai paprastos priežasties: sumažėjo gyventojų migracijos
suvaržymas. Dabar Vakarų Europoje jau nebereikia dirbti nelegaliai ir rizikuoti
būti deportuotam į Lietuvą. Taigi darbo jėga tiesiog pradėjo lengviau ,,tekėti”
aukštesnio darbo atlygio link. Net nesiryžtu skaičiuoti, kiek lietuvių dirba
Airijoje ir Anglijoje: ko gero apie kelis šimtus tūkstančių.
Kadangi Lietuvoje gyventojų — o
juolab perspektyvių jaunų darbuotojų — nėra labai daug, darbdaviai pradėjo
jausti darbuotojų stygių. Bet kaip susijęs darbo užmokestis ir migracija? Kai
yra didelė darbuotojų pasiūla, darbdavys gali pasirinkti sau tinkamą kandidatą
iš daugelio, jam labai lengva kontroliuoti darbuotojų atlyginimą. Darbdaviai
bet kada gali pasakyti, kad toks jau yra rinkos valandinis atlygis. Ir jei
darbuotojas vis dėlto lieka nepatenkintas ar nusprendžia išeiti iš darbo,
darbdavys žino, kad lengvai ras jam pakaitalą — juk didelis nedarbas ir
darbuotojų pasiūla didžiulė. Dėl panašios priežasties ir patys darbuotojai
mažiau linkę reikalauti aukštesnės algos. Jie džiaugiasi, kad apskritai rado
darbą.
Visai kitokia situacija, kai
darbo pasiūla yra sumažėjusi. Darbuotojai jau mato, kad naujų darbo vietų
skelbimų yra padaugėję. Jie jau ko gero eina į
kelias ar net keliolika pokalbių dėl darbo ir supranta, kad gali derėtis
dėl atlyginimo bei ieškoti patrauklesnio darbo. Darbdavių ankstesnis argumentas
,,tokia jau darbo rinka” pamažu praranda galią ir jie priversti mokėti
atlyginimus.
Taigi lietuviai, išvykę ieškoti
laimės bei aukštesnių atlyginimų svetur, sudaro darbo jėgos trūkumą Lietuvoje
ir taip netiesiogiai pagelbsti savo kolegoms Lietuvoje. Žinoma, atidesni
skaitytojai pastebės, kad darbuotojai turi skirtingas profesijas, o jų įgūdžiai
taip pat skiriasi. Bet tokiu atveju būtų galima juos suskirstyti į skirtingas
grupes pagal profesiją, išsilavinimą, profesinę patirtį ir kitus kriterijus bei
nagrinėti, kaip darbo atlyginimas kinta tose grupėse. Mes pastebėtume tą patį:
dėl emigracijos sumažėjusi darbo paklausa kilstels atlyginimą, palyginus su
atlyginimu, kai migracija dar nebuvo taip įsibėgėjusi.
O kas vyksta šalyje, tokioje kaip
pavyzdžiui, Anglija, kuri priima darbo jėgos antplūdį? Kad atsakytume į šį
klausimą, turėtume pasitelkti tą patį argumentą: padidėjus darbo jėgai,
darbdaviams yra lengviau rasti naujų darbuotojų, kurių jau nebereikia vilioti
patraukliais atlyginimais. Taigi darbo užmokestis Anglijoje turėtų nukristi.
Tiesa, tai ko gero žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygis, nes dauguma
imigrantų pradeda būtent nuo pačių paprasčiausių ir mažiausiai apmokamų darbų.
Taigi peršasi viso straipsnio išvada: Lietuvos emigrantai išvykdami sukuria
palankias sąlygas darbo užmokesčiui augti Lietuvoje, bet tuo pačiu yra
priežastis, kodėl žemiausios kvalifikacijos darbų atlyginimai lieka ganėtinai
žemi tose išsivysčiusiose šalyse, kurios laisvai priima imigrantus.