Romas Kalanta: biografija

Romas Kalanta — rezistentas, paaukojęs savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Romas gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, 1963—1972 m. gyveno Kaune. Palaidotas  Romainių kapinėse, antkapinio paminklo autorė — Teklė Šešelgienė.

1971 m. turėjo baigti 1-8ąją vidurinę mokyklą, bet neišlaikęs keleto egzaminų perėjo į vakarinę, dirbo „Aido” fabrike. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara. Domėjosi hipių judėjimu ir pats atrodė kaip hipis. Norėjo stoti į kunigų seminariją.

1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu iš 3 l stiklainio ir užsiliepsnojo sušukęs „Laisvę Lietuvai!”.

Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka”. KGB Romą Kalantą palaidojo anksčiau paskelbto laiko. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje.

Mieste prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas. Milicininkai guminėmis lazdomis nepajėgė išvaikyti protestuojančiųjų, todėl iškvietė vidaus kariuomenės dalinius, pasitelkė gamyklų draugovininkus. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, kad būtų galima persekioti, aktyvesnieji — įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų nuo Kauno. Neramumai nuslopinti 1972 m. gegužės 19 d., iš viso buvo suimta daugiau kaip 400 žmonių.

1972 m. birželio mėn. naktį autostrados Kaunas-Klaipėda paplentėje, netoli  Ariogalos, ant Dubysos šlaito, slapta buvo pastatytas metalinis kryžius su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą”. Pasitelkę techniką, netrukus valdžios atstovai paminklą sunaikino.

Šis įvykis sukėlė didžiulį rezonansą ir skatino siekti Lietuvos išsivadavimo. Nepaisant, kad R. Kalanta apšauktas psichikos ligoniu, kiekvienais metais kauniečiai paminėdavo gegužės 14-ąją. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose.

JAV 1979 metais Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse pastatė paminklą Romui Kalantai atminti. Jį sukūrė žinomas Čikagos dailininkas Ramojus Mozoliauskas, daugelio skulptūros kūrinių iš metalo, taip pat granito, stiklo pluošto, betono autorius.

2007 liepos 4 d. R. Kalanta apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu. 1990 m. gruodžio 27 d. buvo patvirtintas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu.

1990 m. pastatytas dokumentinis filmas Fontano vaikai (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša); išleisti leidiniai: Gintauto Iešmanto poezijos knygelė Kauno elegija (Kaunas, 1997 m.), Juozo Grušio-Žilvinio Po ugnies ženklu (Kaunas, 1999 m.), Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris (Vilnius, 2002 m.). 2002 m. pažymint R. Klantos susideginimo 30-metį, buvo išleistas R. Kalantai skirtas meninis vokas (dail. Antanas Rimantas Šakalys), sukurtas muzikinis projektas Tribute to 1972 (kompozitorius Mindaugas Urbaitis). VDU organizuota konferencija Kaunas 1972: alternatyvioji kultūra, politinis protestas ir kultūrinė rezistencija. Remiantis jos medžiaga išleistas Kauno istorijos metraštis, t. 4 (Kaunas, 2003).

2006 m. gegužės 14 d. istorinėje LR prezidentūroje pristatytas meninis vaizdo dokumentas DVD pavidalu Kauno pavasaris 1972 m., atkuriantis to laikotarpio muziką ir nuotaiką (videomenininkas Henrikas Gulbinas), istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus parengtas lankstinukas lietuvių ir anglų kalbomis bei ugnies ir muzikos instaliacija vidurnaktį prie paminklo, jo susideginimo vietoje.

1989 m. gegužės 14 d. susideginimo vietoje ant grindinio jo atminimui atidengta šlifuoto granito memorialinė plokštė su įrašu: „Romas Kalanta  1972.V.14”.