Romas Kalanta: biografija
Romas Kalanta — rezistentas,
paaukojęs savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Romas gimė 1953 m. vasario 22 d.
Alytuje, 1963—1972 m. gyveno Kaune. Palaidotas
Romainių kapinėse, antkapinio paminklo autorė — Teklė Šešelgienė.
1971 m. turėjo baigti 1-8ąją
vidurinę mokyklą, bet neišlaikęs keleto egzaminų perėjo į vakarinę, dirbo
„Aido” fabrike. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo
gitara. Domėjosi hipių judėjimu ir pats atrodė kaip hipis. Norėjo stoti į
kunigų seminariją.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno
miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą,
apsipylė benzinu iš 3 l stiklainio ir užsiliepsnojo sušukęs „Laisvę Lietuvai!”.
Jo užrašų knygelėje liko įrašas:
„Dėl mano mirties kalta tik santvarka”. KGB Romą Kalantą palaidojo anksčiau
paskelbto laiko. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo
gėles jo žūties vietoje.
Mieste prasidėjo antisovietinis
bruzdėjimas. Milicininkai guminėmis lazdomis nepajėgė išvaikyti
protestuojančiųjų, todėl iškvietė vidaus kariuomenės dalinius, pasitelkė
gamyklų draugovininkus. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami
plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, kad būtų galima persekioti,
aktyvesnieji — įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių
kilometrų nuo Kauno. Neramumai nuslopinti 1972 m. gegužės 19 d., iš viso buvo
suimta daugiau kaip 400 žmonių.
1972 m. birželio mėn. naktį
autostrados Kaunas-Klaipėda paplentėje, netoli
Ariogalos, ant Dubysos šlaito, slapta buvo pastatytas metalinis kryžius
su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą”. Pasitelkę techniką,
netrukus valdžios atstovai paminklą sunaikino.
Šis
įvykis sukėlė didžiulį rezonansą ir skatino siekti
Lietuvos išsivadavimo.
Nepaisant, kad R.
Kalanta apšauktas
psichikos ligoniu, kiekvienais metais kauniečiai paminėdavo gegužės 14-ąją. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus
atminimo simbolius bendruomenių
susibūrimo
vietose.
JAV 1979 metais Lietuvos šaulių
sąjunga tremtyje Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse pastatė paminklą Romui
Kalantai atminti. Jį sukūrė žinomas Čikagos dailininkas Ramojus Mozoliauskas,
daugelio skulptūros kūrinių iš metalo, taip pat granito, stiklo pluošto, betono
autorius.
2007 liepos 4 d. R. Kalanta
apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu. 1990 m. gruodžio 27
d. buvo patvirtintas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos
paminklu.
1990 m. pastatytas dokumentinis filmas „Fontano vaikai” (rež. Raimundas Banionis ir
Andrius Šiuša); išleisti leidiniai:
Gintauto Iešmanto
poezijos knygelė „Kauno elegija” (Kaunas, 1997 m.),
Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu” (Kaunas, 1999 m.), „Romo Kalantos auka:
1972 metų
Kauno pavasaris”
(Vilnius, 2002 m.). 2002 m. pažymint
R. Klantos susideginimo 30-metį,
buvo išleistas
R. Kalantai skirtas meninis vokas (dail. Antanas Rimantas Šakalys), sukurtas
muzikinis projektas „Tribute
to 1972”
(kompozitorius Mindaugas Urbaitis). VDU organizuota konferencija „Kaunas 1972:
alternatyvioji kultūra,
politinis protestas ir kultūrinė rezistencija”. Remiantis jos medžiaga išleistas „Kauno istorijos metraštis, t. 4” (Kaunas, 2003).
2006 m. gegužės
14 d. istorinėje
LR prezidentūroje
pristatytas meninis vaizdo dokumentas DVD pavidalu „Kauno pavasaris 1972 m.”, atkuriantis to
laikotarpio muziką
ir nuotaiką
(videomenininkas Henrikas Gulbinas), istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus parengtas
lankstinukas lietuvių
ir anglų
kalbomis bei ugnies ir muzikos instaliacija vidurnaktį prie paminklo, jo
susideginimo vietoje.