Kalėdos ir ,,sezonas”

Danutė Bindokienė

 Regimanto Tamošaičio nuotr.

Dabar jau nebereikia dangstytis ir savęs apgaudinėti ,,nekaltomis priežastimis” — Padėkos dienos savaitgalis Amerikoje yra oficiali Kalėdų laikotarpio pradžia. Ir nesvarbu, kad dar liko savaitė iki Advento. Šitas Kalėdų laikotarpis nieko bendra neturi su pasiruošimu Kristaus Gimimo šventei. Net ir su kalėdiniais sveikinimais, kuriuos puošia Prakartėlė ar angelai. Tai ,,didžiojo apsipirkimo sezonas”, kai verslininkai vienas per kitą garsiau šaukia, viliodami pirkėjus, kai laikraščiai spausdina daugiau reklamų nei žinių, o televizijos programose kas kelios minutės švysteli naujausi žaislai vaikams ir suaugusiems.

Vieną prekybininką žurnalistui pagyrus, kad Padėkos dieną jo parduotuvė buvo uždaryta, žmogus tik ranka numojo: ,,Reikėjo pasiruošti ‘juodajam penktadieniui’, kuomet sulauksime didžiausio pirkėjų antplūdžio”. Keistai skamba pavadinimas — ,,juodasis penktadienis”, metantis tai dienai tarytum šiurpios nuojautos ar nelaimės šešėl. Tačiau ,,juodasis” šįkart turi kaip tik priešingą — ir labai teigiamą — reikšmę. Kiekvienas verslininkas tikisi, kad, kalėdinio dovanų pirkimo azarto epidemijos užkrėsti, pirkėjai paklos kalnus dolerių, kurie padės išbristi iš visus metus kamavusio deficito — ,,raudono rašalo” jūros.

Laisvosios rinkos šalyje tai teigiamas reiškinys, bet vis dėlto nueinama į pačius kraštutinumo pakraščius, kai prie parduotuvių tris paras budi būsimieji pirkėjai (net pasistatę palapines ir atsinešę miegmaišius), kad galėtų nusipirkti... elektroninį žaidimą! Viena šeima prisipažino net Padėkos dienos pietus — kalakutą su visais priedais — valgiusi ant šaligatvio prie uždarytos parduotuvės durų: jiems buvo už vis svarbiausia sulaukti atidarymo ir gauti norimą prekę. 

Kai prisimename, kad tie elektroniniai žaidimai kainuoja daugiau kaip 600 dol., darosi truputį koktu — kur pagaliau eina Amerika? Iki kokio taško jos gyventojams įtakos turi reklamos, jei, paskelbus, kad parduotuvėse bus tik ribotas kiekis tų ,,žaisliukų”, griebiamasi net smurto, besistengiant siūlomą prekę įsigyti? (Tiesa, po to pirmojo šurmulio būsimiesiems pirkėjams, kuriems pritrūko tų prekių, buvo paskelbta, kad netrukus kiekvienas, net ištisas paras prie uždarų durų nelaukęs, galės tų žaidimų pirkti, kiek tik nori, ko gero, net pigesne kaina).

Malonu dovanų gauti, malonu jas ir kitiems padovanoti. Todėl paprotys — Kristaus Gimimo šventės proga prisiminti savo artimuosius, padaryti jiems džiaugsmą, yra ir prasmingas, ir gražus. Tik ne tuomet, kai Ponas Verslas trauko mus už virvučių kaip marionetes, kai hedonizmas pakeičia artimo meilę, Kalėdų senis — Jėzų Kristų. Kuomet visoje šalyje ,,per medžius nematyti miško”, o per dovanų kalnus — tikrosios Kalėdų prasmės, laikas susimąstyti.

Krikščioniškose Europos valstybėse yra gražus paprotys vaikučiams įtaisyti ,,Kalėdų kalendorių”. Per visą Advento laikotarpį kasdien atidaromas vienas langelis ir į jį įrašomas padarytas geras darbelis — taip vaikas ruošia dovanas Kūdikiui Kristui. Kūčių dieną įrašoma paskutinė dovana — kalendorius padedamas po eglute, kad ir Jėzulis galėtų pasidžiaugti kalėdinėmis dovanomis, o vaikutis įsisąmonina tikrąją Kristaus Gimimo šventės prasmę.

Šiuo metu Amerikos kariai kasdien sutinka mirtį Irake, Afganistane ir kitur. Šalyje daug bedarbių, benamių žmonių (ir šeimų), kurie nedrįsta net svajoti apie sočias, juo labiau linksmas, Kalėdas. Kiek dar vargstančių mūsų tėvynėje, kiek vienišų, nelaimingų, paramos reikalingų mūsų telkiniuose. Labai reikia paramos lietuviškoms parapijoms, mokykloms, organizacijoms, spaudai... Ar nebūtų prasminga, jei kiekvienas pasigamintume (bent mintyse) Advento kalendorėlį ir visą šį keturių savaičių laikotarpį kauptume dovanėles, kurias prieš Kalėdas skirtume visiems, paramos reikalingiems? Be jokios abejonės, Kalėdų džiaugsmas būtų ir tyresnis, ir linksmesnis!