Ar prisimenate Preslauską?

Danutė Bindokienė

Lietuvos istorikas Alfredas Bumbliauskas padarė atradimą: Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II yra lietuvių kilmės, didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonė (jeigu peršoktume apie 20 jo giminės  kartų)... Taip, to paties Gedimino, sapnavusio Geležinį vilką ir įkūrusio Vilnių. Taigi, ar nenuostabu, kad toji jo tolima giminaitė pagaliau pati turi progą susipažinti su Vilniumi? Reikia tikėtis, kad nesumanys Vilnių priskirti Didžiosios Britanijos karūnai ir šalia Lietuvos Vyčio ilgainiui patupdyti  Anglijos valstybės ženklą, kaip, pavyzdžiui, Kanadoje, Australijoje ir kitur.

Lietuvos istoriko teigimu, dėl Anglijos karalienės kilmės abejonių nėra, nes istorija liudija, kad viduramžių (ir ankstesnių amžių) valdovai būtent vedybų keliu ,,užkariavo” kitų Europos valstybių sostus, išleisdami savo sūnus į žentus, o dukteris — į marčias. Kunigaikštis Gediminas, turėjęs nemažą būrį vaikų, tuo būdu sutvirtino ne vieną sandorį su kaimynais, laimėdamas Lietuvai draugų, arba bent laikinai atsikratydamas priešais. šiandien, kai žmonių giminystės ryšius genų tyrimo pagalba galima atsekti nuo seniausių laikų, niekas jau nenustebintų, jeigu lietuviško kraujo būtų rasta visuose pasaulio kraštuose: ir kilmingųjų, ir skurdžių gyslose...

Įdomus paradoksas: daugeliu atvejų lietuviai savo tautos nevertina, ja nesididžiuoja, net stengiasi kiek galima greičiau išsprukti į užsienius. Antra vertus, jie turi ypatingą polinkį visuose kraštuose ieškoti lietuviškos kilmės žmonių, ypač tarp tų, kurie kuo nors pasižymėję ar pagarsėję: sporto, filmų, muzikos žvaigždžių, svarbiausių žaidėjų didžiųjų valstybių politinėje arenoje ir pan. Radę tokį ,,brangakmenį”, džiaugiasi ir garsiai  savo atradimą skelbia, nors tariamam lietuvių kilmės asmeniui — tai nei šilta, nei šalta  (gal jis net nežino, kur yra ta Lietuva).

Prieš keletą dešimtmečių, kai amerikiečiai buvo susižavėję dainininku iš Tennessee valstijos — Elvis Presley, ,,Draugo” redaktorius Aloyzas Baronas, žinomas savo humoristiniais sugebėjimais (S. Aliūno slapyvardžiu),  vieną dieną (tarytum visai rimtai) paskelbė, kad tas Presley iš tikrųjų yra lietuvis — Preslauskas! šis ,,spygliškas/dygliškas” A. Barono pastebėjimas viesulu aplėkė visą tuometinę lietuviją ir ne vienas mūsų tautietis juo patikėjo (galbūt ir šiandien pusiau tiki). Panaši istorija buvo ir su buv. JAV prezidento John F. Kennedy žmona Jackie, kurios kilmė buvo siejama su Lietuvos didikais Radvilomis... O ką jau bekalbėti apie buvusį popiežių Joną Paulių II. žinoma, šiais atvejais spėliojimai buvo arčiau tiesos...

Kodėl lietuviams taip svarbu tarp žymių užsienio žmonių ieškoti savo tautos atžalų? Turbūt atsakymą galėtų duoti psichologai, o gal jo apskritai nėra. Ar tai tas nelemtasis, lietuvių pasąmonėje įsitvirtinęs menkavertiškumo kirminėlis, kurio krebždėjimą padeda nuraminti tik įsitikinimas, kad ,,mes esame šio to verti, nes, žiūrėk, užsieniuose yra tiek lietuviško kraujo turinčių žymių asmenų, įkopusių į savo pasiekimų aukštybes!”

Visgi yra šio ,,didybės paieškų sindromo” ir antroji pusė, kuria iš esmės mūsų tauta negali per daug didžiuotis. Nors lietuviai negaili įvertinimo garsiems užsieniečiams, galbūt turintiems bent molekulę lietuviško kraujo, savo tautos didvyrius, nepaisant, kiek pasiekusius, ką atlikusius, kiek Lietuvai nusipelniusius, greitai pamiršta. Ir ne tik pamiršta, bet jų nuopelnus stengiasi kiek įmanoma ,,sumažinti”, o asmenį — pažeminti. Kodėl svarbiau priklausyti bajorų klubui, įsigyti kunigaikštienės titulą ir vadinti Anglijos karalienę ,,lietuvaite”, nei žavėtis savo tautos patriotais, rašytojais, muzikais, dailininkais, sportininkais, mokslininkais?

Kas žino, gal ir daugiau Europos valdovų (ką čia vien Europos, gal ir Pietų ar šiaurės Amerikos, net kitų žemynų) turi lietuviškų genų. Jų beieškodami, mūsų gabieji istorikai tikrai nestokos įdomių projektų.