Dr. Romualdas Kašuba: ,,Nuomonė apie Seimą pasikeitė”

Dalia Cidzikaitė

Šių metų sausio 14 d. Pasaulio lietuvių centre įvyko susitikimas su vienu iš naujai 2006–2009 metų kadencijai išrinktos LR Seimo ir LB komisijos narių – dr. Romualdu Kašuba. Susirinkusius pranešėjas supažindino su 2006 m. gruodžio 11-15 d. Vilniuje posėdžiavusios Komisijos rezultatais.

Savo pranešimo pradžioje dr. Romualdas Kašuba trumpai supažindino su daugiau nei 10 metų veikiančios LR Seimo ir LB komisijos (toliau – Komisija) istorija, tikslais bei jos veikla, pristatė 2006 metais išrinktus naujus Komisijos narius. Be R. Kašubos 2006-2009 m. Komisijoje iš LB pusės dirba: Rimtautas Marcinkevičius, M.D., Angelė Nelsienė, Dalia Puškorienė (pirmininkė) ir Elona Vaišnienė, Ph.D.

2006 metais gruodžio 1415 d. Vilniuje posėdžiavusi Komisija priėmė 8 rezoliucijas, 3 kartus kreipėsi į LR valstybines įstaigas, parašė 3 raštiškus papeikimus, dalyvavo 3 posėdžiuose. Komisija taip pat susitiko su LR prezidentu Valdu Adamkumi, eksprezidentu Algirdu Brazausku, JAV ambasadoriumi Lietuvoje John A. Cloud. Vieną dieną Komisijos posėdžiuose ir pasitarimuose dalyvavo PLB pirmininkė dr. Regina Narušienė.

Pasak dr. Kašubos, kelionė į Vilnių bei darbas Komisijoje drauge su seimo nariais buvo naudingas keliomis prasmėmis. Jo teigimu, Lietuvoje galima justi sustiprėjusią emigracijos įtaką ir nors ateityje žadama keisti Komisijos sudėtį, į ją priimant 5 naujus pasaulio lietuvių narius, dr. Kašubos įsitikinimu, baimė, jog JAV LB įtaka Lietuvos politiniame bei visuomeniniame gyvenime sumažės, nėra pagrįsta. Jo nuomone, JAV LB ir toliau išlaikys dabartinę politinę įtaką Lietuvoje. Kita vertus, dalindamasis asmeniniais įspūdžiais iš Lietuvos, dr. Kašuba prisipažino, jog pasikeitė jo nuomonė apie patį LR Seimą. Pranešėjas teigė, jog jam susidarė įspūdis, jog seimo nariai dirba Lietuvai, o ne vienai kuriai nors partijai. Tiesa, jis taip pat pastebėjo, jog neretai pareigūnai sugalvoja nereikalingų darbų vienas kitam. Pasak dr. Kašubos, Lietuvoje galioja dėsnis: kuo daugiau galvų dirba ties projektu, tuo daugiau derinimo ir tikslinimo reikia.

Likusioji didesnė dr. Kašubos pranešimo dalis buvo skirta pagrindiniams Komisijos svarstytiems klausimams bei priimtoms rezoliucijoms.

Dėl dvigubos pilietybės

Viena iš svarbiausių Komisijos priimtų rezoliucijų buvo rezoliucija „Dėl dvigubos pilietybės problemų LR Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą ‘Dėl teisės aktų, reguliuojančių LR pilietybės santykius, nuostatų atitikties LR Konstitucijai’. Joje Komisija konstatuoja, kad aukščiau minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas sukrėtė užsienyje gyvenančius lietuvius; pažymėjo, kad nors Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami bei privalo būti vykdomi, niekas negali atimti pilietinės pareigos rūpintis, kad Lietuva negrįžtamai „neišsivaikščiotų”; kad Lietuvai yra svarbus kiekvienas LR pilietis, todėl reikia imtis kuo skubiausių priemonių iškilusioms problemoms spręsti bei kreipėsi į LR Seimą, ragindama ginti esamus ir būsimus piliečius. Dr. Kašuba teigė, jog atsisakius pasiūlymo keisti LR Konstituciją bei rengti referendumą, Seimas ir Lietuvos vyriausybė sudarė komisijas, kurios turės pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti susidariusią situaciją.

Dėl bevizio režimo

Kitas svarbus klausimas buvo dėl vizų, vykstantiems į JAV LR piliečiams panaikinimo. Svarstant šį klausimą buvo susitikta su JAV ambasadoriumi Lietuvoje John A. Cloud bei vizų konsulu. JAV ambasadorius supažindino Komisiją su 7 punktais, kurie nurodė, ką reikėtų pagerinti, kad Lietuvos piliečiai galėtų į JAV vykti be vizų. Jis taip pat priminė, jog JAV bevizį režimą taiko toms šalims, kur vizų neišdavimas neviršija 3 proc. Dar visai neseniai Lietuvoje JAV vizų negaudavo apie 40 proc. prašančiųjų, ir nors, R. Kašubos duomenimis, šiuo metu artėjama prie 3 proc. ribos, kelias Lietuvai iki bevizio režimo dar ilgas. Priimtoje, pranešėjo įsitikinimu, gana švelnioje rezoliucijoje sakoma, jog Komisija, atsižvelgusi į JAV ambasadoriaus Lietuvoje John A. Cloud informaciją apie bevizio taikymo LR piliečiams galimybes, atkreipia dėmesį, kad klausimo sprendimas galbūt stringa dėl LR ir JAV politikų ir pareigūnų keitimosi informacijos stoka bei ragina LR vyriausybę ir LR užsienio reikalų ministeriją imtis visų įmanomų priemonių bendradarbiaujant su JAV politikais ir pareigūnais dėl vizų režimo panaikinimo LR piliečiams.

Dėl JAV lietuvių stažuočių ir studijų Lietuvoje

Gruodžio susitikime buvo diskutuojama ir dėl galimybių užsienyje gyvenantiems lietuvių studentams stažuotis ir užsienio lietuvių vaikams grįžti mokytis ar studijuoti Lietuvos mokyklose. Svarstydama šį klausimą, Komisija buvo susitikusi su Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centro direktoriumi Žilvinu Bieliausku, Kauno technologijos universiteto Priėmimo direktoriumi Sauliumi Raila, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoju Sigitu Nefu, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento Akademinio mobilumo skyriaus vedėja Virginija Rinkevičiene, Universitetinių studijų skyriaus vedėja Daina Lukošiūniene. Komisijos priimtoje rezoliucijoje teigiama, jog nors LR švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi kelias programas, kurios suteikia galimybes užsienyje gyvenantiems lietuviams dalyvauti švietimo programose, informacija apie šias programas tautiečių nepasiekia, nes tuo besirūpinantys centrai ir kitos institucijos nekoordinuoja savo veiksmų, bebendradarbiauja tarpusavyje.

Dėl balsavimo rinkimuose

Diskutuojant dėl užsienyje gyvenančių LR piliečių dalyvavimo Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose, LB Komisijos nariai bandė sužinoti, kokios galimybės būtų užsienyje gyvenantiems lietuviams balsuoti jų pasirinktoje (pavyzdžiui, pagal jų arba jų tėvų gimimo vietą) rinkimų apygardoje. Šiuo metu visi užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoja Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje.

Dėl televizijos kanalo išeivijai

Neužmirštas buvo ir išeivijai skirto palydovinės televizijos kanalo klausimas. Svarstant šį klausimą, Komisija išklausė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus Kęstučio Petrauskio ir Tarybos pirmininko Romo Pakalnio pranešimų, telekonferencijoje iš Čikagos dalyvavo ir Amerikos lietuvių televizijos direktorius Arvydas Reneckis. Komisijos priimtoje rezoliucijoje sutinkama, jog Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi rodyti televizijos programas ne vien tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantiems lietuviams bei konstatuoja, jog Amerikoje tokių programų transliavimą turėtų koordinuoti Amerikos lietuvių televizija.

Dėl lietuviškų parapijų JAV likimo

LB komisijos nariai kalbėjo ir apie vieną po kitos uždaromas JAV lietuvių katalikų pastangomis sukurtas katalikiškas parapijas. Šv. Jurgio lietuvių bažnyčios Pennsylvania likimo netrukus gali sulaukti ir Niujorko Aušros vartų, Bostono ir kitos lietuviškos bažnyčios JAV. Todėl Komisija priimtoje rezoliucijoje prašo Lietuvos Vyskupų konferencijos kreiptis į JAV Vyskupų konferenciją ir tarpininkauti Vatikane, siekiant išsaugoti lietuvių parapijas bei kultūros paveldą, įtraukti JAV lietuvių paveldo objektus į JAV LB valdybos ir LR Kultūros ministerijos bendros darbo grupės sudarytų objektų sąrašą.

Apie kitus R. Kašubos pristatytus Vilniuje svarstytus klausimus: dėl Lietuvos gyventojų ir svečių saugaus gyvenimo užtikrinimo; dėl skurdo ir šalpos Lietuvoje problemų; dėl sveikatos apsaugos problemų sprendimo; dėl lietuvių emigracijos, daugiau informacijos rasite LR Seimo tinklalapyje adresu: http://www3.lrs.lt/pls arba JAV LB tinklapyje adresu: http://lietuviubendruomene.org. 

***

Romualdas Kašuba gimė Kaune, IV Kauno gimnazijoje (nuo 1999 metų – S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija) baigė keturias klases. Po karo baigė lietuvių gimnaziją Miunchene. Universitetines studijas tęsė University of Illinois Urbana–Champaign, 1954 m. ten įgijo bakalauro, 1957 m. – magistro, o 1962 m. – daktaro laipsnius mechanikos inžinerijoje. 1962 m. persikėlė į Cleveland, OH, kur kelerius metus dirbo erdvių tyrimų srityje. Cleveland State University dirbo profesoriumi, buvo mechaninės inžinerijos departamento vadovas, o vėliau – visos kolegijos inžinerijos doktoratų programos direktorius. 1986 m. dr. Kašuba išrinktas įgyvendinti naujos inžinerijos mokyklos idėją Nothern Illinois University, DeKalb, IL. Jis taip pat yra vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narių. 1998 m. Kauno Technologijos universitetas dr. Kašubai suteikė garbės daktaro vardą, 1999 m. Lietuvos mokslų akademija išrinko jį užsienio nariu. 2003 m. pabaigoje dr. Kašuba išėjo į pensiją. 2004 m. Nothern Illinois universitetas jam suteikė Dean Emeritus ir Professor Emeritus vardus. Prof. Kašuba yra parašęs 46 mokslinius ir edukologinius straipsnius, atlikęs apie 30 mokslinių studijų. Šiuo metu prof. Kašuba su savo kolegomis iš Nothern Illinois University ir Kauno Technologijos universiteto nagrinėja tarptautinių distancijų standartus bei galimybes suteikti tarptautines licencijas inžinieriams.