J. Gailos ,,Kitokios kalbos ilgesys’’ netikslumai

Romas Kilikauskas
JAV ats. plk.

Perskaitęs Juozo Gailos straipsnį „Kitokios kalbos ilgesys” gegužės 3 d. „Drauge” negaliu neparašyti komentaro. Kritikuodamas gen. Jono Kronkaičio Vasario 16-os dienos pranešimą, J. Gaila teigia, kad JAV lietuviai „...nusipelnę išgirsti ką nors gero apie Lietuvą”. Artūras Paulauskas panašiai kalbėjo per savo rinkimų kampaniją: „Nusipelnėm gyventi geriau.” (Tas pats Artūras Paulauskas, kuris rinko parašus reikalauti referendumo dėl NATO. Pakankamai balsų nesurinkus, iniciatyva žlugtų.) Reiškia, negerai, kad gen. Kronkaitis apibūdino dabartinę padėtį Lietuvoje, kokia ji iš tikrųjų yra, o ne tokią, kokią mes ją norėtume matyti. Visų pirma J. Gaila turėtų suprasti, kad gen. Kronkaitis ne Lietuvą kritikavo, bet tuos asmenis bei institucijas, kurios Lietuvą žlugdo.

Man atrodo, J. Gailai turėtų būti gėda girtis savo darbais Lietuvos laisvės kovoje ir kritikuoti žmogų, kuris jau 12 metų pasiaukojęs dirba Lietuvoje, o ne Ellicot miestelyje. Savo kritikoje jis net drįso pavadinti Kronkaitį melagiu, tiesa pavartodamas teiginį „prasilenkę su tiesa”. Jeigu iš tikrųjų čia kas nors prasilenkę su tiesa, tai ne Kronkaitis, neva nesuprasdamas, kad generolas kalbėjo apie bankų ir įmonių bankrotus jau LDDP (buvusių komunistų) valdymo laikotarpyje, o ne okupacijos laikais.

J. Gaila teigia: „Jei ne PLB draudimas politikuoti, būčiau ir aš agitavęs už konservatorius, bet niekada nebūčiau sutikęs piršti stebuklų.” Konservatoriai stebuklų nežadėjo, o ką prižadėjo, stengėsi įgyvendinti. Jie negalėjo numatyti 1999 metų finansinės krizės Rusijoje, kuri turėjo labai neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir todėl kai kurie pažadai negalėjo būti išpildyti. Kas tuo metu Lietuvai buvo svarbiausia, konservatoriai (TS) ir krikščionys demokratai (KD) tikrai įgyvendino. NATO ir ES narystės buvo politiniai prioritetai, kurie be TS ir KD dar ilgai nebūtų buvę įgyvendinti. Matyt, yra žmonių, gal tarp jų ir J. Gaila, kurie mano, kad 1994 metų Algirdo Brazausko laiškas Transatlantinio aljanso nariams atnešė Lietuvai saugumą. Noriu priminti, kad Brazauskas iš trijų Baltijos valstybių buvo paskutinis ir tik spaudžiamas konservatorių pasirašė tą laišką.

Eidamas pareigas Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijose, gerai prisimenu, kai viešėdami Lietuvoje R. Regina Narušienė bei kiti JAV LB atstovai rasdavo laiko susitikti, pasitarti ir paramą bei pagalbą NATO ir ES narystės reikalais pasiūlyti. Neprisimenu, kad J. Gaila buvo vienas iš jų.

Tik TS ir KD atėjus į valdžią buvo sudarytos tinkamos sąlygos JAV kariškiams savo profesinę patirtį panaudoti Lietuvoje.  Dirbant Lietuvoje mums labai greitai pasidarė aišku, kad buvusiems komunistams narystė NATO ir ES visai nerūpėjo. Vienas iš svarbiausių reikalavimų NATO narystei buvo kariuomenės parengimas pagal NATO standartus. Tokios kariuomenės LDDP nenorėjo. Ne vieną kartą teko girdėti iš Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko Vytauto Petkevičiaus lūpų: „Kam mums tos kariuomenės reikia?”  Buvo ir daugiau tokių. Žinoma, jis ir jo kolegos suprato, kad be kariuomenės NATO narystės nebus. LDDP laikais kariuomenės finansavimas buvo katastrofiškas ir apie NATO standartų įgyvendinimą nebuvo kalbos. Kariškiams išdalindavo vieną porą apatinių rūbų ir vieną naudotą uniformą. Apie ginklus ir įrangą iš vis neverta kalbėti. Konservatoriai ir krikščionys demokratai Seime ir Vyriausybėje tokią situaciją labai greitai pakeitė ir dabar jau visiems, tik gal ne J. Gailai, aišku, kokį didžiulį darbą gen. Kronkaitis atliko paruošdamas Lietuvos kariuomenę narystei NATO.

Atrodo, J. Gailai labai nepatiko, kad gen. Kronkaitis paminėjo prof. Vytauto Landsbergio indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Nėra abejonių, kad daug kas prie šitos kovos prisidėjo, bet reikėtų paklausti, kas tą kovą organizavo ir jai vadovavo. Be vadovo ir organizacinio darbo abejojų, ar Lietuvai būtų pasisekę taip greitai atgauti nepriklausomybę. Prof. Landsbergis buvo tas žmogus, kuris vadovavo ir organizavo ir, manau, dauguma tai pripažįsta. Net užsieniečiai tai gerai žino. Aš nepriklausomybės kovos metu tarnavau Pentagono žvalgybos štabe, kur mums teko sekti kasdieninius įvykius Lietuvoje, žudynes prie TV bokšto ir Seimo. JAV pareigūnai neabejojo, kad prof. Landsbergis buvo šios kovos vadovas ir organizatorius. Tais laikais senasis G. Bush draugavo su Gorbačiov ir labai norėjo, kad Landsbergis sutiktų su Gorbačiov reikalavimais. Didžiuotis negalime, kad JAV nebuvo viena iš pirmųjų, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę. Prof. Landsbergis nenusileido nei Maskvai, nei Washington ir Lietuva greitai iškovojo sau laisvę. Jeigu J. Gaila nenori pripažinti, kad prof. Landsbergis vadovavo nepriklausomybės kovoje, tai gal jis paaiškintų mūsų skaitytojams, kas, jo nuomone, šį darbą atliko.

J. Gaila prisipažino nežinąs, „kokiems žmonėms tas teismas be įtikinamų argumentų atėmė pilietybę”. Galiu paaiškinti: atėmė pilietybę tiems lietuviams, kurie įsigijo kitos valstybės pilietybę ar gimė užsienyje po Konstitucinio Teismo nuosprendžio. Atrodo, J. Gaila įsitikinęs, kad šis Teismo sprendimas buvo teisingas, bet abejoju, ar su jo nuomone daugelis lietuvių sutiks?

Galėčiau dar daugiau rašyti apie visus J. Gailos netikslumus prieš gen. Kronkaitį, bet, manau, užteks. JAV lietuviai yra neblogai informuoti. Jie supranta, kad tikras patriotas ne tas, kuris daug giriasi, bet tas, kuris ryžtingai dirba, norėdamas pašalinti negeroves, kurių Lietuvoje dar vis yra per daug.