Geriausias būdas sužinoti objektyvią  nuomonę apie save — pasiklausti aplinkinių. Tai nereiškia, kad tiesa pati nukris iš dangaus pakalbinus pirmą pasitaikiusį nepažįstamąjį. Greičiausiai reikės pamiklinti smegenis, atsirenkant tarp aplinkinių negatyvizmo, pataikavimo, perdėto mandagumo ar tiesmukiško noro pabrėžti savo pranašumą. 

Toks ,,testas” tinka ne tik vieno žmogaus asmeniniam gyvenimui. Gal net dar svarbiau tokiu pasitikrinimo mechanizmu pasinaudoti kaip tautai. Bėda, kad mažai, iš okupacijos gniaužtų ištrūkusiai ir kaip galima greičiau ,,sueuropėti” panorusiai tautai nėra lengva kitų, dažnai ideologiškai motyvuotų kaimynų nuomones priimti šaltakraujiškai. Kiek rašalo spaudoje išlieta skundžiantis, kad pasaulis mūsų nemyli, nesupranta, neįvertina arba, dar blogiau, ignoruoja.

Ne visuomet pagalvojame, kad tas neapibrėžtas pasaulis ne visada yra kaltas dėl jo reiškiamų nuomonių. Kartais ne tik pernelyg skausmingai reaguojame į kitų pastabas, bet neretai jas paprasčiausiai klaidingai interpretuojame. Kartais knieti save susimenkinti, kartais — nepagrįstai išaukštinti.

,,Kiti apie mus” — naujas ,,Draugo” skyrelis, kuriame kas saveitę-dvi pateiksime užsienio spaudoje publikuotas su Lietuva bei lietuviais susijusias žinias.

Redakcija

Lietuvos tekstilei – palankios prognozės

Agentūra „Research and Markets” Lietuvos tekstilei pranašauja šviesią ateitį. Sausio pradžioje internetiniame tinklalapyje (http:// home.businesswire.com) ji išspausdino straipsnį pavadinimu „Lietuva iki 2010 metų taikosi tapti viena iš didžiausių moteriškų austų drabužių, įskaitant sijonus, palaidines, paltus, švarkus ir sukneles, tiekėjų Europoje”.

Straipsnyje sakoma, kad tekstilė ir drabužių pramonė šiuo metu yra viena stipriausių Lietuvos pramonės sektorių, ji sudaro apie 90 proc. visos Lietuvos produkcijos. Ji ypač sparčiai augo, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais. Straipsnyje atskirai paminimos stambiausios Lietuvos tekstilės kompanijos: „Audėjas”, „Garlita”. „Ivega”, „Kauno Baltija”, „Pakita”, „Sparta” ir „Utenos trikotažas”.

 

Lietuviška-lenkiška dešra atgaivins lietuviškas tradicijas Maine

Jeremy Volkernick, beveik 15 metų praleidęs eksperimentuodamas virtuvėje, galų gale sugebėjo atrasti, jo nuomone, autentišką lietuviškos dešros receptą. Lietuvių kilmės Volkernick prasitarė „Sun Journal” (www.sunjournal.com), jog jį nuo pat vaikystės persekiojo prisiminimai apie lietuvišką dešrą. Pasak jo, 19931994 metais jis jau galėjo pagaminti lietuvišką dešrą, tačiau jam norėjosi kažko daugiau.

Nenuilstamų Volkernick pastangų rezultatas – nauja lenkiškalietuviška dešra, kurios oficialus pristatymas įvyks sausio 20 ir 27 d. paties dešros recepto išradėjo namuose Rumford, Maine. Duodamas interviu „Sun Journal” naujos dešros autorius guodėsi, kad didelė lietuviško palikimo dalis jau yra išmirusi, jo naujoji dešra padės tokiam palikimui neišnykti.

 

Krepšininko dovana Lietuvai — šypsenos

Tinklalapyje, skirtame krepšinio naujienoms (www.hoopsworld.com), pasirodė Nikola Olic straipsnis apie vos prieš kelias dienas į Sacramento „Golden State Warriors” komandą perėjusį žaisti lietuvį krepšininką Šarūną Jasikevičių. Be kitų dalykų, straipsnio autorius pamini ir Šarūno praėjusių metų kelionę į Lietuvą, kuri buvo NBA krepšinio programos „NBA’s Basketball Without Borders“ dalis. Toje kelionėje lietuvis krepšininkas drauge su kitais NBA žaidėjais ir treneriais talentingiausiems jauniems Lietuvos krepšininkams padovanojo krepšinio įrangą. Į NBA televizijos atstovų klausimą, kokią svarbiausią pamoką Jasikevičius davė Lietuvai, krepšininkas atsakė, kad tai buvo šypsenos, kurias jis matė aplinkui, jam žaidžiant krepšinį su mažaisiais Lietuvos krepšininkais.

 

Viršelyje – Lietuvoje gimusio Soutine paveikslas

Vasario 5 d. įvyksiančio impresionistinio ir modernaus meno aukciono Londone proga išleidžiamo Sotheby katalogo viršelį puoš ekspresionisto dailininko Chaim Soutine paveikslas „Vyras su raudonu šaliku” (nupieštas apie 1921 m.). Šį įvykį aprašantis sausio 12 d. „The New York Times” nepamiršo paminėti, jog garsusis dailininkas yra gimęs Lietuvoje. Minėto paveikslo savininkės Dorothy Cherry teigimu, Soutine vis dar nėra tinkamai įvertintas. Jos nuomone, jis yra vienas geriausių menininkų.

 

H. A. Kissinger prisiminė Simą Kudirką

Sausio 3 d. JAV prezidento Gerald R. Ford laidotuvių metu vienas iš kalbėjusiųjų, buvęs JAV valstybės sekretorius Henry A. Kissinger savo kalboje paminėjo Lietuvą. Kalbėdamas apie nuolatinį G. Ford dėmesį žmogiškoms vertybėms, buvęs aukštas JAV pareigūnas prisiminė vieną pirmųjų G. Ford, nuveiktų darbų. Nors G. R. Ford prezidento pareigas ėjo penktą dieną, jis nedvejodamas ėmėsi ginti Lietuvos jūreivį – Simą Kudirką, kuris sovietmečiu bandė pasiprašyti politinio prieglobsčio Amerikoje. Anot H. A. Kissinger, tuometinis JAV prezidentas, nepaisydamas ekspertų patarimo nesikišti, pareikalavo, kad S. Kudirka, tuo metu įkalintas sovietų kalėjime, būtų ne tik paleistas, bet ir atiduotas į Amerikos globą. Ir, H. A. Kissinger teigimu, visų nuostabai G. R. Ford reikalavimas buvo įvykdytas.

 

Lietuvos mokiniams vaisiai ir daržovės nemokamai

Lenkijos internetinis tinklalapis Freshplaza.com išspausdino informaciją apie Lietuvos ketinimą nuo 2008 metų vidurinėse mokyklose vaikus nemokamai maitinti vaisiais ir daržovėmis. Pasak lenkiško tinklalapio, diskusijos apie šį projektą vyko Lietuvoje visus praėjusius metus, šiuo metu LR Sveikatos apsaugos ministerija ieško būdų, kaip vaisius ir daržoves tiekti į mokyklas. Kol kas neaišku, kokius vaisius ir daržoves valgys Lietuvos moksleiviai, pagrįstai spėjama, kad į sąrašą pateks obuoliai ir morkos, o žiemos metu – mandarinai ir džiovinti vaisiai. Nemokamus vaisius ir daržoves valgys 59 klasių moksleiviai. Nepamiršti bus ir pirmųjų pradinių klasių mokinukai, jau nuo 2007 metų rugsėjo mėn. 14 klasių mokiniai nemokamai gaus pietus, į kurių sudėtį įeis ir vaisiai bei daržovės.

 

Ar Lietuva vis dar tebėra Europos centras?

Mokslų daktaro Mathias Klang, dirbančio Goteborg universitete, teigimu, 2007 metais sausio 1 d., į Europos Sąjungą įsijungus dar dviem valstybėms – Bulgarijai ir Rumunijai, geografinis Europos centras pajudėjo. Savo tinklalapyje jis bando atspėti, kur link mus nuves klasikinis Jules Verne smalsumas surasti taip trokštamą centrą. Ar tokiu Europos centru paliks prieš sausio 1 d. tokiais besiskelbę Bernotai arba Purnuškės Lietuvoje; vieta Saaremaa saloje Estijoje; Krahule kaimas centrinėje Slovakijos dalyje; Rakhiv miestelis arba Dilove kaimas vakarinėje Ukrainoje; Suchowola šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje; Torun šiaurinėje centrinės Lenkijos dalyje, o gal Babruysk, ar Vitebsk Baltarusijoje?

Parengė Dalia Cidzikaitė