Ar reikia keisti Lietuvos Konstituciją?

2006 07 25 Vilniuje vyko tarptautinė konferencija ,,Lietuvos teisinė sistema: raidos tendencijos ir perspektyvos”. Publikuojamas JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos pirmininkės dr. Reginos Narušienės skaitytas pranešimas.

Ar tai būtų JAV, Vokietijos, Rusijos, ar Lietuvos Konstitucija, visos buvo priimtos tuo laiku, kada buvo sukurtos ir kada jomis buvo naudojamasi. Bet laikas eina ir sąlygos keičiasi. Tik dešimt Dievo įsakymų nebuvo pakeisti net po dviejų tūkstančių metų ir dar šiandien tebėra aktualūs. Keitimas pats savaime nėra blogas, jei keitimas atneša ką nors teigiama. Kiekvienoje konstitucijoje numatyta, kaip ji bus pakeista ar papildyta.

Konstitucija yra rašoma, turint omenyje, kad joje reikia išdėstyti tautos viziją, koncepciją, principus ir bendrus bruožus. Detalės yra aptariamos įstatymuose. Juo daugiau Konstitucijoje yra detalių, tuo dažniau konstituciją reikia keisti. Juo daugiau Konstituciją reikia keisti, tuo lengviau turėtų būti ją pakeisti, – ji turi būti numatyta keitimui.

Amerikos konstitucija turi mažiau negu aštuonis tūkstančius žožių. Iki šiol, per du šimtus devyniolika metų, JAV Konstitucija yra pakeista tik dvidešimt septynis kartus. Paskutinį kartą keista 1992 metais. Amerikos Kongresas negali pakeisti JAV Konstitucijos, nebent tauta – 3/4 valstijų parlamentų ar valstijų konvencijų — tam pritaria.

Lietuvos Konstitucija yra ilgesnė ir turi palyginus daugiau detalių. Ją pakeisti gali vien tik Seimas, išskyrus I straipsnį ir keturioliktą skirsnį, jeigu tam pritaria 2/3 viso Seimo narių.

1787 metais Amerikos tautos sukurta Konstitucija davė pasauliui daugiau demokratijos, negu pasaulis buvo iki to laiko jos patyręs. Amerikos Konstitucija į Amerikos valdymą įtraukė daugiau tautos, negu kada nors iki tol buvo. Valdymo pagrindas buvo ir yra – demokratinė diskusija. Demokratija nėra efektyviausias valdymo būdas, bet šis būdas patenkina didelę dalį tautos. Sukurti net Amerikos prisiekusiųjų teismai. Kai tauta brendo, buvo priimti pakeitimai, įskaičiuojant vergovės panaikinimą, lygiateisės pilietybės priėmimą, duodant teisę balsuoti juodiesiems ir moterims. Per tuos 219 metų išsivystė Amerikos teismų sistema. Dabar yra beveik 1,000 federalinių apylinkių teisėjų, kurie yra skiriami tol, kol “gerai elgiasi”, – praktiškai visam gyvenimui.

Amerikoje egzistuoja stipri visuomenė

Tauta save įgaliojo ir vis save stiprina. Jaunuoliai Amerikoje su Amerikos Konstitucija turi gerai susipažinti, prieš pradėdami lankyti devintą klasę ir turi išlaikyti egzaminus, kurie patikrintų kiekvieno jaunuolio Amerikos Konstitucijos žinias ir savo teises.

Lietuva dar išgyvena sovietinės sistemos ir sovietinės teisėtvarkos sukeltas pasekmes. Lietuva yra palyginus maža tauta, egzistuojanti ne saugioje vietovėje. Kai kas su Rytais dar vis elgiasi kaip su savais, o su Vakarais – kaip su svetimais. Visuomenė dar vis tebesijaučia bejėgė.

Stiprios valstybės pagrindas - stipri visuomenė

Lietuvos visuomenė nėra nei politinė, nei pilietinė. Ji dar vis laukia, kad valdžia sukurtų jai geresnę ateitį ir dažnai naiviai tiki visais politikais. Tik visuomenė gali sukurti savo geresnę  ateitį, bet tam ji turi būti prisiėmusi įsipareigojimus ir turi  turėti pasitikėjimo. Lietuvos Konstitucija buvo parašyta ir priimta, kai tauta, nors jau buvo laisva, bet dar nesuvokė savo – visuomenės galių. Štai Lietuvos Konstitucija buvo priimta teikiant Lietuvos žmonėms teises, pagal kurias jie bus valdomi. Lietuvos Konstitucija teikia, kad “Lietuvos valstybę kuria tauta”. Subrendusioje demokratijoje tauta, visuomenė kuria valstybę ir štai konstitucijoje visuomenė teikia savo valstybės valdymo teises, pagal kurias valdžia turi teisę tautą valdyti.

Taigi prieiname prie klausimo, ar šiuo metu reikia keisti Lietuvos konstituciją? Mano nuomone – ne.

Pirmiausia Lietuvos demokratija yra jauna ir ne visiškai subrendusi, šiandien Konstitucijos keitimas gali tik pakenkti.

Tai ką daryti? Pirmiausia Lietuvos Konstituciją reikia vykdyti ir pagal ją gyventi. Atkreipiu dėmesį į prieškonstitucinę veiklą. Devintasis Konstitucijos straipsnis sako, kad ”svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai yra sprendžiami referendumu. Tauta jau daugiau kaip prieš 10 metų referendumo būdu, didele balsų dauguma, nusprendė reikalauti ir įpareigojo valdžią reikalauti žalos atlyginimo iš Rusijos (reparacijos). Iki šiol Vyriausybė net nėra patvirtinusi žalos skaičių, nei sukūrusi derybų komisijų.

Lietuva referendumu nubalsavo tapti ES nare. Po to Europos Sąjungos viršūnės sukūrė naują valdymo būdą ir sukūrė  naują Europos konstituciją, apimančią ne vien tik ekonomines sritis, bet ir bendrąją užsienio politiką, naujųjų šalių-narių įsitraukimą į kultūros, turizmo, energetikos, švietimo, sporto bei jaunimo reikalus. Pagal šią ES konstituciją ES turi viršenybę prieš valstybių narių teises. Pagal LR Konstitucijos trečiąjį straipsnį, ,,Niekas negali varžyti Tautos suvereniteto ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių”. Suverenitetas priklauso tautai. LR Konstitucijos 9 straipsnis reikalauja, kad svarbiausi valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai būtų sprendžiami referendumu. Jokio referendumo priimant (ar atmetant) ES Konstituciją Lietuvoje nebuvo.

Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, nėra galimybės išlaikyti dvigubos pilietybės (dvyliktas straipsnis), bet kai kurie argumentuoja, nors tam neturi konstitucinio pagrindo, kad dviguba pilietybė prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos konstitucija turi vystytis, kad liktų aktuali

Yra užtenkamai pagrindo plačiau ir demokratiškiau Konstituciją interpretuoti. LR konstitucijoje, penktajame straipsnyje, valdžia yra apribota Konstitucijos ir nurodyta, kad Lietuvos įstaigos turi tarnauti žmonėms. Tad galima argumentuoti, kad valdžia turi tik tas teises, jai duotas Konstitucijoje, o visos kitos priklauso Lietuvos tautai – žmonėms.

Norint sustiprinti Lietuvos visuomenę – tautą, ją reikia įgalioti valdžios veiksmais, ypač per švie-timą. Kiekvienas jaunuolis, prieš jam sueinant šešiolika metų, turi susipažinti su LR Konstitucija ir išlaikyti atitinkamus egzaminus, patvirtinant Konstitucijos supratimą ir visuomenės teises.

Valdžios veiksmuose turi būti didesnis skaidrumas, Tauta turi būti labiau informuota, kad Tauta jaustųsi ir turėtų progos prasmingai pasireikšti, balsuoti ypač teisėjų skyrimo procese. Lietuva šiuo metu yra vienintelė ES šalis, kurios teismuose nedalyvauja visuomenės deleguoti atstovai – vadinamieji prisiekusieji, taikos teisėjai arba tarėjai. Pagal tarptautinę praktiką, visuomenės išrinkti ar paskirti tarėjai dalyvauja teismo posėdžiuose ir gali sutikti arba nesutikti su teisėjo sprendimu. Jei tarėjas nepritaria teisėjo sprendimui, į tai gali būti atsižvelgta aukštesnės instancijos teisme.

Ar reikia pakeisti Konstituciją? Lenkų konstitucijos 182 straipsnis teikia: “Piliečių dalyvavimą, vykdant teisingumą, nustato įstatymas”. Nesiūlyčiau priimti tokio proceso, kol nebus gerai suprasti ir apsvarstyti trūkumai bei  pagerinimai. Daugelis JAV advokatų bei piliečių yra nusivylę tarėjų sistema. Tokie visuomenės atstovai nėra užtektinai išsilavinę, kad galėtų suvokti teisines procedūras ir reikalavimus.

Gali dažnai vykti susikirtimai tarp Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių, bet tie susikirtimai, kurie grasina tautos suverenitetui, turi būti atmesti, nebent didelė dauguma tautos tam pritaria. Tik taip gali išlikti Tauta ir jos valstybė.