Kas suka gyvenimo laikrodį į priekį?

Romualdas Kriaučiūnas

Kartas nuo karto išeivijos spaudoje ir gyvenime nubanguoja kas nors nelaukto, netikėto. Čia nekalbu apie kokius nors lietuvių pasiekimus sporto, literatūros ar mokslo pasaulyje. Džiaugiamės jais, paplojame, bet liekame sėdėti. Kalbu apie ,,ant kojų” sukeliančius įvykius, kur žmonės pasijaučia išjuokti, išprovokuoti ar dar kaip nors užgauti. Kaip pavyzdžius galima paminėti Monikos Bončkutės ,,pilvažmogius”, Dariaus Udrio norą į Lietuvių tautinių šokių šventę pakviesti kitataučius. Tie, kurie jų mintims pritarė, o jų, atrodo, buvo mažuma, liko nuošalyje. Tuo tarpu įsižeidusieji tokiems ,,neklaužadoms” negailėjo įvairių epitetų, sakančių apie jų nesubrendimą, reikalų nesupratimą, nekultūringumą, tautinių vertybių pamynimą ir t.t. Nuomonių apsikeitimas tais reikalais vis dar tęsiasi.

Ieškant didesnio supratimo, kartais reikia nuo įsiliepsnojusių jausmų kiek atsitolinti ir į viską pažvelgti iš toliau. Prieš akis klausimas: ar tokius proveržius galima būtų išaiškinti kaip ,,kartų skirtumo” atvejus? Kaip galvojama apie kartų skirtumus? Kokios tų skirtumų teigiamos ir neigiamos savybės? Į talką čia ateina prieš kurį laiką tais klausimais surengtas anketinis simpoziumas. Įdomumo dėlei pacituosiu keletą įdomesnių pasisakymų. Jų autorių vardus paliksiu paslaptyje, kad dėmesys būtų sutelktas išsakomoms mintims, o ne jų autoriams.

 • ,,Kartų skirtumai gali būti kaip gaivinančio vėjo pustelėjimas, nunešantis metų dulkes nuo politinio ar kultūrinio baldo. Kartų konfliktas gali pasitarnauti kaip peilis, išpjaunantis užsisenėjusį vėžį. Ateity kartų skirtumai didės ta prasme, kad šiandieninis lietuviškas jaunimas vis daugiau tols nuo lietuviško gyvenimo ir taps jam abejingesnis.”

• ,,Kartų skirtumas yra būtinas visuomenėje. Manau, kad mūsų išeivių gyvenime kartų įtampa yra viena iš pagrindinių savybių, išlaikančių mus nuo sustingimo ir horizonto susiaurėjimo. Skirtumų pašalinti negalima, jie egzistuoja ir egzistuos, bet jie turi būti abiejų šalių analizuojami. Kitu atveju konfliktai sukelia per didelę baimę, kuri veda į vienos šalies at(si)skyrimą nuo kitos. At(si)skyrimas, deja, yra geriausia dirva augti ir klestėti visoms egomanijos rūšims.”

• ,,Kai skirtumai vystomi bendradarbiavimo ir prasmingo dialogo dvasia, jie yra naudingi, nes plečia akiratį ir skatina savo minčių ir pastangų kritiką, netgi konkurenciją. Atviras konfliktas dažnai yra griaunantis. Bet yra atvejų, kuomet konfliktai yra neišvengiami ir net naudingi. Pvz., visuomeniniuose junginiuose konfliktai gali būti vienintelė išeitis organizacijos linijai ar vadovybei pakeisti (ypač kai vyresnieji, įsisenėję savo pozicijose, tolydžio tolsta nuo ‘vadovaujamos’ masės ir gyvenimo realybės).”

• ,,Kartų skirtybės, apskritai imant, teigiamas dalykas. Jei jų nebūtų, kas varytų į priekį ir aukštintų gyvenimą? Skirtybių apyskaitoje ir net rungtyje vyksta vertybių derinimas, charakterių brandinimas ir šlifavimas... Skirtumų nereikia vengti, nei jų skatinti, o balansuoti, moderuoti, panaudojant bendram labui. Daugelis skirtybių yra teigiamos, jos derintinos, nes tai praturtina ir tobulina...”

• ,,Teigiamos kartų skirtumų savybės skatina pažangą, padeda individui asmeniškai bręsti, surasti savąjį ‘aš’, savo tapatybę; parodo, kad žmogus eina su gyvenimu. Kiekviena karta sukuria ką nors naujo, kas ją skiria nuo praėjusios kartos. Neigiamos kartų skirtumų savybės trukdo reikalingą dialogą tarp kartų; drumsčia šeimos bei bendruomenių ir net ištisų tautų sugyvenimą, bendrą darbą daro neįmanomą; sukelia nuolatinę kovą tarp kartų, kur turėtų būti sugyvenimas, sutarimas, vienų kitiems pagalba.”

•,,Kartų skirtumų neigiama savybė yra ta, kad nesuprasti skirtumai pasireiškia nesantaika. Teigiama – skirtumai yra tautinio likimo sąlyga: dalindamasi pažiūromis ir jausmais, nelaikydama kurios nors pažiūros (nei savo, nei kito) ar laikysenos absoliučia, bendruomenė bręsta, svarbiausia, turi sąlygas kurti ateičiai, priklausančiai tiems, kurie yra veiksmingai viltingi... Nežinau, ar įmanoma skirtybių vengti. Galima nepasiduoti ir neleisti (skirtingų pažiūrų asmenims ir sau) užsikirsti ar pasislėpti už nuomonių sienos.”

• ,,Visuomet žiūriu į naują kartą su viltimi ir tikiuosi, kad ji bus žymiai gudresnė, negu mes. Kad jie mokės protingiau ir nesavanaudiškai žiūrėti į lietuvišką veiklą ir geriau pasiruošti ateičiai, nei mes juos paruošėm.”

• ,,Kartos viena nuo kitos turi skirtis: pagal amžių yra kiti darbai, kita atsakomybė. Neigiama kartų savybė yra amžini kaltinimai kitai kartai.”

• ,,Esu smarkiai nusistatęs prieš uniforminę vienybę. Ji taip pat yra tiek žalinga, kiek ir tuščiaviduris, menkavertiškas, o dažnai net ir dirbtinas nesutarimas tarp kartų.”

Dabar galiu atskleisti šių įžvalgių pasisakymų autorius: 1. J. Gaila, 2. I. Gražytė, 3. L. Girnius, 4. S. Yla, 5. G. Kijauskas, 6. A. Saulaitis, 7. L. Milukienė, 8. A. Namikienė, 9. J. Šoliūnas. Tos nuomonės buvo išsakytos ir išspausdintos ,,Aidai” žurnale 1970 m., nr. 6., t. y., prieš 37-erius metus!

Tą simpoziumą tada apibendrinau teigdamas, kad kartų skirtumai yra natūralus reiškinys. Sveiki skirtumai – tai stūmoklis pažangon. Pastebėta, kad neretai stokojama dialogo, nors nuo pamokslų sunkiau atsisakyti. ,,Šiuo metu madinga kalbėti apie amžiaus kartų skirtumus arba skirtumų vardan visai nesusikalbėti..., bet rankas nusiplauti būtų emociškai frustruojantis bei intelektualiai neatsakingas žingsnis.” Per tuos metus per daug pažangos kartų santykiuose gal nepadaryta. Tada išsakytos pastabos, atrodo, tinka ir šiai dienai. Pranašiškai V. Kolyčius tame simpoziume teigė, kad kartų skirtumai daugiausia yra neigiami, tačiau ,,Gyvenimas sustotų vietoje, nes vyresnioji karta, ypatingai išeiviai, dažnai nepastebi, kad jų laikrodis jau seniai sustojęs.”

Jokiu būdu nenorėta visus išsibangavimus mūsų spaudoje išaiškinti kaip neišvengiamus kartų skirtumus. Nors ir tariant, kad tuose ,,nubangavimuose” galima įžiūrėti kartų skirtumus, tai jokiu būdu nesuteikia teisės kitaip manančius kaip nors pajuokti ar iš jų pasišaipyti. Iš spaudos arenoje ar visuomeninėje veikloje besireiškiančių tikimasi tam tikro subrendimo, atsakomybės, visapusiško reikalų supratimo, pasiruošimo pokalbiui ir galimam kompromisui. (23)