Kasdieninio gyvenimo nuobiros prieš 53 metus

Romualdas Kriaučiūnas

Elektroninis paštas gali būti ir vagimi, ir Kalėdų seneliu. Vagis, nes vagia brangų laiką. Tuo pačiu gali būti ir įdomius netikėtumus atnešantis Kalėdų senelis. Visuomet žinomas el-laiškų siuntėjas, bet dažnai neaišku, iš kur jis ar ji tą siunčiamą informaciją sumedžiojo. Toks atvejis nutiko gavus visą pluoštą kasdieninį gyvenimą liečiančių pastabų, padarytų 1955 metais. Pastabas išskirsiu kabutėmis, kad skaitytojas nesupainiotų, kur baigiasi praeities aptarimas ir kur prasideda mano papildymai.

,,Nėra klausimo, kad jeigu kainos taip ir toliau kils, reikės mokėti 20,00 dol. už prasimaitinimą savaitei.”

,,Ar matėte naujutėlius sekančiųjų metų automobilius? Ilgai netruks, kai už 2,000 dol. galėsi nusipirkti tik naudotą mašiną.” Atsimenu, kai už naujutėlį ,,Ford” firmos automobilį 1953 m. mokėjau 1,750 dol. Į tą kainą įėjo šildytuvas ir radio aparatas.

,,Jei cigarečių kainos toliau kils, mesiu rūkyti. Nesąmonė mokėti 25 centus už cigarečių pakelį!” Ne kainos, bet sveikatos sumetimais aš pats mečiau rūkyti padaręs Naujųjų metų nutarimą 1970 metais. Dabar pakelis cigarečių daug kur kainuoja penkinę.

,,Ar girdėjote, kad JAV pašto tarnyba galvoja pakelti kainą už laiškų persiuntimą pirmąja klase iki dešimtuko?” Dabar reikia mokėti 42 centus už vieną unciją ir jau vėl kalbama apie būsimą pakėlimą.

,,Jei uždarbio minimumą pakels iki vieno dolerio valandai, nebebus galima samdyti pagalbinių patarnautojų parduotuvėse.” Atvažiavęs į Ameriką 1950 m. pradėjau dirbti fabrike už 90 centų į valandą. Per penkerius metus atlyginimas pakilo iki 1.45 dol. už valandą. Savaitėje dirbau po 50 valandų, bet tais laikais papildomas primokėjimas už viršvalandžius buvo beveik nežinomas. Po mokesčių, kas savaitę į rankas gaudavau apie keturiasdešimt dolerių.

,,Kai pradėjau vairuoti, kas būtų galvojęs, kad vieną dieną už galoną benzino reiks mokėti 29 centus? Reikia rimtai pagalvoti, o pagalvojus palikti savo automobilį garaže.” Atsikėlus į Lansing, MI, 1967 metais ,,benzino karo” metu galonas kainavo 23 centus! Iki maždaug 1974 metų niekam nerūpėjo, kiek mylių su galonu benzino galėjai nuvažiuoti.

,,Nebenoriu savo vaikų leisti į kino teatrą po to, kai Clark Gable ‘Gone with the Wind’ filme viešai keikėsi. Dabar atrodo, kad kiekviename filme girdimi keiksmažodžiai”.

,,Neseniai skaičiau, kad kai kurie mokslininkai galvoja apie žmogaus skrydį į mėnulį dar prieš šio šimtmečio pabaigą. Jau yra sudaryta kožkokia astronautų komanda, kažkur Texas valstijoje.”

,,Ar girdėjote, kad koks tai beisbolo žaidėjas pasirašė sutartį už 75,000 dol. metams žaisti tą žaidimą?” Nesistebėčiau, jei vieną dieną žaidėjai uždirbs daugiau negu JAV prezidentas.”

,,Niekada nemaniau, kad vieną dieną visa virtuvės įranga bus elektrinė. Šiais laikais jau turimos elektrinės rašomosios mašinėlės!” O po penkiasdešimties metų tų elektrinių mašinėlių sunku pamatyti. Viską nugalėjo kompiuterinė technologija.

,,Gaila, kad gyvenimas sunkėja. Kai kur ištekėjusios moterys turi dirbti, kad įstengtų galą su galu sudurti. Ateis metas, kai dirbančios jaunos poros turės samdyti aukles jų vaikus prižiūrėti.” Tuo laiku dar vyravo įsitikinimas, kad vyras turėjo savo šeimą išlaikyti ir ją saugoti, o moters darbas buvo namų ruoša ir vaikų auginimas.

,,Prisibijau, kad ‘Volkswagen’ automobiliai plačiai atidarys duris užsienietiškoms prekėms.” Šiomis dienomis JAV parduotuvėse sunku rasti prekę, nepagamintą užsienyje, ypač Kinijoje.

,,Ačiū Dievui, kad nematysiu dienos, kada pusė uždarbio atiteks valdžios mokesčiams. Kartais galvoju, ar į valdžią išrenkame pačius geriausius žmones.”

,,Iš automobilio nusiperkamo maisto restoranai yra patogumas esant gražiam orui, bet abejoju, ar ateityje jų daugės ir plėsis.”

,,Nematau reikalo savaitgaliui vykti į Lincoln ar Omaha, nes ten vien naktis viešbutyje kainuoja beveik 15.00 dol.” Aš pats gerai atsimenu 1953 metus, kai Leadville, Colorado valstijoje, už viešbučio kambarį trims suaugusiems reikėjo sumokėti tris dolerius.

,,Niekas nebeišgali sirgti. Diena ligoninėje jau kainuoja 35.00 dol.!”

,,Jei jie galvoja, kad aš mokėsiu 50 centų už plaukų nukirpimą, jie labai klysta.”

Ką visą tai reiškia? Nėra klausimo, kad infliacija vis kelia kainas ir kad dabartinės kainos po keliasdešimt metų atrodys juokingai žemos. Tada mūsų anūkai galės su nostalgija prisiminti, kai už mėsainį restorane mokėdavo septynis dolerius, o už bilietą į kiną užtekdavo dešimtinės. Taip pat reikia tikėti, kad tada niekur nebebus galima gauti benzino, nes pasaulis turimas atsargas jau bus sunaudojęs ir moderniam gyvenimui reikalinga energija bus gaunama iš kitų šaltinių.