Vis didėjančios Lietuvių Fondo išlaidos


Romualdas Kriaučiūnas

Jau teko didžiuotis ištvermingais Lietuvių Fondo (LF) tarybos nariais (,,Draugas”, 2007.09.20), o artėjančio suvažiavimo proga skatinti LF tarybos įvairovę (,,Draugas”, 2008.02.20). Antrajame straipsnyje LF pavadinau JAV lietuviškos veiklos puoselėjimo ir energijos degaline. Po to vienas skaitytojas atsiliepė pastebėdamas, kad tos energijos sukaupimo, tų degalų kaina vis kyla, kai tuo pat metu skirstomų gėrybių vertė palaipsniui mažėja. Kalbant apie pinigus draugų retai įsigyjama, bet kalbėti reikia. Tą daryti reikia apgalvotai, ramiai ir santūriai. Pradžiai gal užtektų tik klausimus klausti ir laukti atsakymų į juos.

Nenuostabu, kad pasaulyje yra prigijęs teiginys, jog pinigai yra visokio blogio šaltinis. Nežinau, ar su tuo reiktų sutikti, nes pinigai gali ir daug gera padaryti. Rūpestis dėl pinigų matyti ir Lietuvoje. Neseniai kitas ,,Draugo” skaitytojas teigė, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios yra nesutvarkyta apyskaitos ir mokesčių sistema Lietuvoje. Jis kvietė stiprias organizacijas, tokias kaip PLB, JAV LB, bendrą JAV LB ir Seimo komisiją pareikšti savo nuomonę ir padėti Lietuvai. Vienas būdas padėti yra papasakoti, kaip mes užsienyje kasmet deklaruojame pajamas ir išlaidas. Skaidrumas ir atvirumas vis dažniau ir dažniau yra skatinimas visur. Gerai! Pradėkime nuo mums svarbių ir gerai pažįstamų organizacijų išeivijoje. Konkrečiai, galvoje turiu Lietuvių Fondą. Pelno nesiekiančių organizacijų ataskaitas, pateiktas IRS 990 formate, galima rasti internete http://www.guidestar.org . Pats LF su visuomene mielai dalinasi savo pajamų ir išlaidų apyskaitomis. Iš tikrųjų, ten atvirumo ir skaidrumo yra apsčiai, tačiau pateikiamos apyskaitos kelia nerimą.

Iš įvairių LF oficialių šaltinių sutelkta informacija duoda progą be didelių sunkumų iš arčiau pažiūrėti į LF paskutinių penkerių – 2003-2007 metų išdalintas sumas ir išlaidas. Per tą laiką išdalinta 3,384,500 dol., o išlaidų turėta 1,320,518 dol. Kitaip tariant, vidutiniškai kasmet 28 proc. išleidžiama raštinės ir investavimo reikalams, o likusioji suma tenka lietuvybės rėmimui bei stipendijoms. Šis išlaidų ir paskirstytos paramos santykis gal neatrodo skandalingas, tačiau didelį nerimą kelia paskutiniųjų 5 metų išlaidų ir išdalintos paramos besikeičiąs santykis. 2003 metais tas santykis buvo 21:79 (217,204 dol. : 833,608 dol.); 2004 m. – 23 : 77 (255,529 dol. : 871,922 dol.); 2005 m. – 31 : 69 (271,671 : 609,410 dol.); 2006 m. – 35 : 65 (278,265 dol. : 508,595 dol.). Po to 2007 m. santykis pasiliko toks, koks jis buvo prieš metus – 35 : 65 (297,849 dol. : 560,965 dol.). Lyg ir atrodė, kad išlaidos nusistovi, tačiau ateityje bus dar blogiau – 2008 m. sąmatoje išlaidoms numatoma 39 proc. (389,100 dol.), o išdalinimui likusieji 61 proc. (600,000 dol.). Net ir eiliniam stebėtojui čia kažkas negerai atrodo. Vaizduotėje matosi į pakalnę beriedanti sniego gniūžtė, vis auganti ir didėjanti. Kitas įvaizdis – į pakalnę važiuojantis, visokiomis gėrybėmis prikrautas sunkvežimis. Sunkvežimio greitis didėja, bet vairuotojas dar nežino, kad sunkvežimio stabdžiai nebeveikia. Jis taip pat nežino, kas jo laukia už posūkio.

Amerikiečių gerai tvarkomos pelno nesiekiančios organizacijos arba fondai administracijos reikalams išleidžia nuo 1 proc. iki 10 proc., gal iki 15 proc. Turimomis žiniomis, Lietuvoje panašių organizacijų administracijai negalima išleisti daugiau nei 20 proc. JAV Atstovų rūmai 2003 m. svarstė įstatymo projektą ,,Charitable Giving Act”, HR 7, Section 105. Ten buvo kalbama apie 5 proc. ribą, bet neatrodo, kad tas projektas susilaukė pritarimo. Man buvo nelabai aišku, ką tie 5 proc. ribojo, bet tokiam įstatymo projektui susilaukta pasipriešinimo iš pelno nesiekiančių organizacijų. Teko dar giliau pasiknisti interneto svetainėse. Ten rastuose šaltiniuose pakartotinai girdimas nerimas dėl didėjančių administracinių išlaidų ir didėjančio visuomenės nepasitenkinimo. Vengiama šviesiai tiesiai kalbėti apie išlaidų procentus ar išleidžiamų sumų ir administracinių išlaidų proporcijas. Daugelis tų interneto svetainių yra sukurtos bei išlaikomos pelno nesiekiančių organizacijų grupių ar sąjungų. Jos nenori pjauti šakos, ant kurios pačios sėdi. Tik vienoje vietoje radau teiginį, kad jei administracinės išlaidos viršija 40 proc., tai jau turima rimta bėda. Įdomiu sutapimu LF 2008 metams numatoma išleisti 39 proc. išlaidoms  padengti. Tai tikrai turėtų būti blykčiojanti raudona šviesa LF vadovybei.

Internete radau įdomių ir, reikia manyti, veiksmingų priemonių finansinius reikalus peržiūrėti bei tvarkyti. Tuo nenoriu teigti, kad LF taryba ir valdyba tokių savikritikos peržiūrų iki šiol neturėjo ir neturi. Tačiau dar svarbiau, kad gaunami rezultatai, skirstomos pajamos ir turimos išlaidos būtų priimtino santykio. Reikia manyti, kad to nori ir LF nariai. Neužtenka tik aukas rinkti. Aukotojai nori žinoti, kur tos aukos plaukia ir kiek kainuoja jų administravimas. LF savo ataskaitose visa tai parodo, tačiau visuomenė taip pat nori žinoti, kas daroma bandant pažaboti augančias administracines išlaidas.

Stebuklų nelaukiama, bet būtų smagu vėl matyti LF išlaidas, kokios jos buvo 1999 metais. Tais metais išlaidų ir paskirstytos paramos santykis buvo 16:84! Jeigu 2003-2007 m. penkmetyje būtų buvusi išlaikyta tokia pat proporcija, būtų atlikę dar 567,715 dol. LF paramos prašantiems. Maža galimybė, kad pati LF valdyba imtųsi iniciatyvos tokias proporcijas atstatyti. Tam reikia paskatinimo ne tik iš šalies, bet ir iš viršaus. Artimiausia proga yra LF narių suvažiavimas gegužės mėnesį. Jo metu turėtų būti iškeltas ir priimtas pasiūlymas, įpareigojąs LF valdybą riboti išlaidas, kad jos neviršytų 15 proc. metinės sąmatos. Greičiausiai tam būtų priešinamasi. Tokiu atveju siektinas kompromisas. Jis galėtų būti toks: vietoj to, kad išlaidas staigiai sumažinti ir taip sudaryti rimtų vadybinių sunkumų, siūlymą galima būtų pakoreguoti ir palikti teisę tą išlaidų sumažinimą atlikti palaipsniui, per ateinančius 2–3 metus.

LF gimė idealistų pastangomis. Ilgą laiką jis buvo gražiai tvarkomas savanorių. Metai po metų kilo visuomenės pasitikėjimas ir aukos. Vis didėjant administracinėms išlaidoms, reikia atidžios, kad ir skausmingos peržiūros. LF niekada nesusilygins su Lithuanian Catholic Religious Aid (8 proc. skirta išlaidoms), Draugo Fondo (2 proc!) ir kitų fondų administracinių išlaidų proporcijomis, tačiau LF gali ir turi grįžti prie 1999 metų išlaidų. Tereikia tik ryžto ir suvažiavimo balsų.