Ubagavimas ar bendravimas?

Romualdas Kriaučiūnas

Abiejose Atlanto pusėse buvo paskelbtas Vitalijos ir Jono Dunčių ,,Atviras laiškas JAV ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenių vadovybėms” (,,Draugas”, 2008.03.29; www.bernardinai.lt, 2008.03.31). Jau spėta susilaukti ir skaitytojų atgarsių. ,,Draugo” redakcijos prieraše rašoma, kad laiškas buvo nusiųstas PLB pirmininkei Reginai Narušienei, JAV LB Krašto valdybos pirmininkui Vytui Maciūnui bei JAV LB Tarybos pirmininkei Danguolei Navickienei. (R. Narušienės ir D. Navickienės atsakymai išspausdinti ,,Drauge” balandžio 5 d.; juos taip pat galima rasti www.draugas.org).

Tiems skaitytojams, kurie to atviro laiško neskaitė ar ant jo tik akį užmetė, laišką galima apibendrinti maždaug taip. Pernai metais įvairios lietuvių grupės JAV iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės (TMID) prašė 495,839 litų. Paskirti buvo 110,849 litai. Laiške pasisakoma prieš LR lėšų naudojimą remti Lietuvos televizijos programų transliavimą išeivijos lietuviams. Taip pat autoriai sako, kad jie nenorėtų, ,,kad JAV LB ir PLB vadovybės būtų atsakingos už įvairius pinigų ubagavimus, kurie daromi VISŲ MŪSŲ (JAV lietuvių) vardu. (...) Lietuvos žmonių akyse tapome amoraliais gobšuoliais, prarandame savigarbą, padorumą, pasitikėjimą.” Primenama, kad Lietuvos atgimimo laikotarpiu lietuviai Lietuvoje pagarbiai klausėsi Liucijos Baškauskaitės, Arvydo Žygo, Stasio Lozoraičio kilnių minčių. Jie Lietuvos žmonėms buvo didvyriai, herojai, moraliniai šviesuoliai. Panašiai buvo įsivaizduojami visi išeivijos lietuviai. ,,Dauguma JAV lietuvių tebėra ir šiandien padorūs, sąžiningi ir nelaukiantys, kad kas nors kitas jiems užmokėtų už vaiko knygą, sąsiuvinį, televizijos programą... Lietuvos žmonių akyse vis labiau ir labiau tampame suktais apsimetėliais – tarpuvartės ubagais, kurie, nepaisant, kad namuose turi daugiau už aukotojus, vis tiek prašo.” Peršasi išvada, kad prašant bet kokių lėšų tampame nepadoriais, nemoraliais, bet aš į to-kios logikos pelkes nenoriu bristi.

Kitame to paties ,,Draugo” puslapyje skaitome BNS pranešimą — ,,Emigrantų į gimtinę atsiųsti pinigai lenkia ES paramą”. Ten sakoma, kad privatūs asmenys pernai į Lietuvą atsiuntė rekordinę pinigų sumą – beveik 3 milijardus litų, iš kurių didžiąją dalį sudaro emigrantų sutaupyti pinigai. Palyginus su 2006 m., pernai gyventojai iš užsienio į Lietuvą atsiuntė beveik 44 proc. daugiau pinigų. Tai sudarė 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Kitas pranešime minimas faktas – užsienyje gyvenantys žmonės praėjusiais metais atsiuntė pusantro karto daugiau pinigų, nei jų Lietuva gavo iš Europos Sąjungos fondų (2 mlrd. litų). Pranešime nesakoma, kiek Lietuvon atsiųstų pinigų gauta iš JAV gyvenančių lietuvių, bet galima drąsiai manyti, kad Lietuvai duota daug daugiau negu gauta. Nors ir neturint tikslių duomenų, ar ne juokingai atrodo pernai metų JAV lietuvių veiklai LR paskirta 110,849 litų suma, ją palyginus su milijardais litų, gautų iš užsienyje gyvenančių lietuvių? Duota beveik 100 kartų daugiau, negu gauta! Man įdomiau, kokios sumos išleistos LR peržiūrint išeivijos prašymus ir darant sprendimus. Nesistebėčiau, jeigu administracinėms išlaidoms išleista ne mažiau nei išdalinta prašytojams.

Po ranka turiu vieno bičiulio gautą laišką iš jo giminaičio Lietuvoje. Laiškas prašosi cituojamas ir jo mintys, atrodo, tinka mūsų temai. ,,Iš aukštai, iš toliau ar iš šalies pašaliniam stebėtojui spoksant – viskas gan gražu: gatvėse ir keliuose zuja automobiliai... ratuotų gatvėse daugiau negu pėsčiųjų. Kyla modernūs, daugiaaukščiai pastatai – rūmai. Vitrinose puošnūs rūbai (ant lieknų ilgablauzdžių Barbių, Monikų)... Visi skoningai, gražiai apsirengę (vasarą – nusirengę, ypač panos), labai daug vaistinių, kirpyklų, barų, soliariumų. Viską užgožia rėkianti, įkyri reklama! Visur elektronika – automatai, kompiuteriai, vaizdo kameros; švaru, net nakčia gatvėse.” Šios ištraukos nepaneigia Dunčių minimo fakto, kad ketvirtadalis šalies žmonių kasryt ima kibirą ir eina į lauką vandens. ,,Ne mažesnė dalis naudojasi ir lauko tualetais”, rašo jie.

Gyvenimo analizė nesibaigia su ,,Gražu!” Kitokios mintys rašytojui kyla kasdieninėje rutinoje. ,,Vidurius verčia televizija, radijas, spauda. Pavyzdį rodo valdžia, seimūnai... Teisiasi dėl garbės ir orumo įžeidimo, nors apie garbę teišmano kaip kiaulė apie debesis. Teismai, advokatai ir šunadvokačiai darbuojasi išsijuosę. Pripratę vogti sovietmečiu, tą patį daro dabar – nesigėdija nei prieš savo vaikus, gimines, tautą, istoriją. Vadinamieji juristai suka galvas, ne kaip nubausti plėšiką, prievartautoją, o kaip jį išsukt! Piktina klestinti korupcija, kyšininkavimas. ‘Pinigų maišai’ – apsišaukėliai savivaliauja, jiems į moralę, įstatymus nusispjaut...”

Grįžtant prie Dunčių pasipiktinimo ubagavimu, gal reiktų į visa tai kiek plačiau ir atlaidžiau pažiūrėti. Tiek tarp paskirų žmonių, tiek ir jų telkinių visą laiką egzistuoja kokie nors ryšiai, tam tikras bendravimas. Idealus ryšys yra paremtas pagarba, meile ir partneryste. Bendravimo formos irgi įvairuoja. Bendrauti galime giminystės, kultūrinėje, dvasinėje, ekonominėje ir kitose plotmėse. Jis turi būti savanoriškas ir patenkinamas. Kaip iš ūkanų prisimenu prieš daugelį metų turėtą patyrimą, susijusį su dviejų miestelių partnerystės steigimu. Vienas miestelis buvo Michigan valstijoje, o kitas – British Hondur (vėliau pasivadinusio Belize) teritorijoje, pakeliui į nepriklausomybę.
Teko dalyvauti oficialiame pasitarime ir susitarime Punta Gorda mietelyje British Honduras. Buvo pasirašyti oficialūs dokumentai, apsikeista adresais, atlikti kiti ritualiniai, bet visuomenei svarbūs dalykai. Tada sau privačiai galvojau – ką tas vargingas, vos žinomas (išskyrus prof. Kaziui Pakštui) kraštas gali pasiūlyti vienam Amerikos miesteliui? Ten žmonės gyveno džiunglėse, primityviai, vargingai, be jokių žinomų išteklių. Ko tuo metu nesuvokiau, buvo štai kas. Jie turėjo savo gyvenimo patirtį, savo kultūrą, savigarbą, meilę kitaip gyvenančiam ir kitaip mąstančiam žmogui. Bendravimas vyko daugiau toje plotmėje, o ne apsikeitime lėšomis. Jei lėšos buvo naudojamos, tai tik atsitiktinai. Piniginiai reikalai tikrai nebuvo steigiamos miestelių seserystės principas.

Man atrodo, kad viešas LB vadovybių gėdinimas dėl tikrai simbolinių lėšų iš Lietuvos prašymo ir priėmimo kažkaip prašauna pro šalį. Tai nelaikytina ubagavimu, o bendravimu dar gana primityviame ir labai konkrečiame lygyje – prie pinigų maišelio. Skatintina plėtra ir kituose – dvasiniame, kultūriniame, mokslo ir pagarbos vieni kitiems lygiuose.

utinė finansinės apyskaitos eilutė, finansinės veiklos aktyvas 2007 metų pabaigoje buvo 16,679,835 dol.!