Birželio 21, 2008

AABS kryžkelėse – 21-oji AABS konferencija
Ramunė Kubiliūtė

,,Mums ašara nuriedėjo” – taip pasakė keli lietuviai ir nelietuviai, pamatę dokumentinį filmą apie vaikus ir jaunuolius, kurie papasakojo, ką reiškia būti paliktiems Lietuvoje, kai tėvai išvyksta dirbti ir gyventi svetur (,,At Home Alone: Migration Through the Eyes of Migrant Children Left Behind”). Filmą rodė ir apie šį Lietuvos reiškinį pranešimą skaitė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė (daugiau apie TMO Vilniaus biurą skaitykite gegužės 31 d. ir birželio 6 d. ,,Drauge”).
,,Kodėl mes (lietuviai/latviai) nesukūrėme tokio filmo?” – taip kalbėjo žmonės, pamatę filmą (,,Singing Revolution”) apie Estijos dainavimo tradicijas ir dainos įtaką įvairiais Estijos istorijos laikotarpiais.

,,Ar lietuviai užtektinai tyrinėja žmonių prisiminimus (,,life writing”, ,,oral histories”), tuo metu kai estai ir latviai išsamiai tai studijuoja ir dalijasi duomenimis konferencijose?” – taip tarp savęs kalbėjosi konferencijos dalyvės, išgirdusios ne vieną pranešimą, analizuojantį prisiminimus – apie Latvijos žvejus, Sibire gyvenusius latvius ar apie vokiečių kilmės pabaltiečius, gyvenusius Latvijoje ir Estijoje, vėliau iškeltus gyventi kitur.
Mes apie save, kiti apie mus… Kai dalyvauji mokslinėje konferencijoje, tokioje kaip AABS (Association for the Advancement of Baltic Studies), neišvengiamai lygini ir matai kontrastus. Tai reiškia, kad girdėti pranešimai yra aktualūs ir įdomūs. Dvidešimt pirmoje AABS konferencijoje, vykusioje Indiana University–Bloomington, gegužės 29–31 d., dalyvavo truputį daugiau nei 150 dalyvių (AABS iš viso priklauso maždaug 600 narių.) 2008 m. konferencijos dalyvių skaičius toks, kaip ir ankstesnėse konferencijose. Tačiau šioje konferencijoje pastebėtinas augantis magistro ir daktaro laipsnių siekiančių studentų aktyvus dalyvavimas. Kai kurie jų – visai ne pabaltiečių kilmės asmenys. Nemažai paskaitininkų pabaltiečių (Baltic Studies) tematiką įpynė ir į ją žvelgė per antropologijos, ekonomikos, politinių ir kitų mokslų prizmes.

Auga ir konferencijos dalyvių įvairovė: šiemet į konferenciją suvažiavo paskaitininkai iš Latvijos, Estijos, Lietuvos, Rusijos, JAV, Kanados, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Anglijos, Škotijos, Australijos ir net iš Turkijos. Konferencijos tema – ,,Pabaltijo kryžkelės” (,,Baltic Crossroads: Examining Cultural, Social, and Historical Diversity”) – tiko šiai konferencijai, joje dalyvavusiems ir joje pristatytiems pranešimams.
Kiekvienoje pasirinktoje sesijoje buvo galima išgirsti naujienų, analizių, faktų, žinių, įdomybių, apie kurias kitaip gal ir nebūtų svarstyta ar jų aptikta. Buvo galima išgirsti pranešimą apie lietuvių kalbos vartojimą dviejose Čikagos lituanistinėse mokyklose (Aurelija Tamošiūnaitė), apie dabartinį Lietuvos teatrą (Jurgita Staniškytė), apie neformalius būdus puoselėti naujai išmoktos kalbos žinias (PiibiKai Kivik), apie pabaltiečių, grįžusių į savo gimtines, socialinius ryšius (Ain Haas), apie XIX-ojo amžiaus baudžiavos naikinimą istoriografijoje (Andre Skogstrom-Filler), apie Biblijos (Šv. Rašto) motyvus Šv. Kazimiero koplyčioje, Vilniaus katedroje (K. Paul Žygas), apie išeivijos (,,diaspora kinstate phenomenon”) pabaltiečių ir Rusijos ryšius (Rita Putins Peters) ir pan. Žinoma, kaip dažnai būna konferencijose, kartais teko gailėtis, praleidus pranešimą, vykstantį kitame kambaryje, tuo pačiu laiku, kaip ir sesija, kurioje pats sėdi… Kai kurie pranešimai pateks į ,,Journal of Baltic Studies”. Kai kurių tekstų teks pasiprašyti iš pačių paskaitininkų, o kai kada teks pasitenkinti tik sutrauktine informacija, kurią pateikia asmuo, lankęsis toje sesijoje. AABS konferencijose, kaip ir kitose profesinėse organizacijose, užsimezga idėjos ir profesiniai ryšiai tolimesniems darbams.

Pabaltijo studijų ateitis

AABS narių gretose yra daug mokslininkų, kurie, nors nėra pabaltiečių kilmės, domisi šio regiono istorija, geografija, politika, lingvistika ir pan.

Šiuo metu AABS konferencijose visos sesijos vyksta anglų kalba. Kadaise konferencijose pasitaikydavo daugiau pranešimų lietuvių, latvių, estų, vokiečių kalbomis, o dabar tos kalbos girdimos koridoriuose, asmeninių pokalbių metu. Gegužės 31 d., konferencijai jau artėjant prie pabaigos, įvyko plenarinė sesija, kurios tema – ,,Pabaltijo (baltų) studijos kryžkelėse” (,,Baltic Studies at the Crossroads: Baltic States, Northern Europe, or the Baltic Sea Region”). Jos dalyviai pasidalijo savo įžvalgomis, kodėl reikia ieškoti partnerysčių akademinėje plotmėje, ar regionais (pvz., su skandinavų ar slavų studijų centrais, katedromis), ar įvairiais tarpdisciplininiais bendradarbiavimais (pvz., su tarptautiniais mokslais ar pan.).

Kai kuriuose universitetuose ,,partnerystės” sėkmingai vykdomos. Kai kuriuose – pabaltiečių studijos atgyja, atgauna susidomėjimą, pvz., UCLA (University of California, Los Angeles) ir University of Wisconsin– Madison. Kituose universitetuose keičiasi administracijos, kurios ne visada palankios šioms mažesnėms studijų šakoms. Pvz., University of Illinois at Chicago, kur PLB Lituanistikos katedra veikia nuo 1984 m., šiuo metu sustabdytos lietuvių kalbos magistrantūros ir doktorantūros programos. Taip plenarinės sesijos diskusijų metu pranešė PLB Lituanistikos katedros vedėja prof. Violeta Kelertienė.

Pabaltijo studijų konferencijos ateityje

Dvidešimt antroji AABS konferencija įvyks 2010 metais University of Washington–Seattle. Konferencija vyks kartu su Skandinavų studijų konferencija (SASS, the Society for the Advancement of Scandinavian Studies). Prieš tai, 2009 m. birželio 11–19 d. Kaune, rengiama gimininga konferencija, ,,Baltic Studies in Europe”. Šios konferencijos šeimininku pasisiūlė būti Vytauto Didžiojo universitetas Kaune. Rengimo komiteto pirmininkė Ineta Savickienė AABS narių susirinkimo metu pakvietė visus į Kauną. (http://www. studykaunas.eu/?q=node/489).

Kai kurie mokslininkai, kurie dalyvavo 2008 m. AABS konferencijoje, jau svarstė kokius pranešimus galės pristatyti Kaune 2009 m.

Šiuo metu yra nemažai lietuvių, kurie aktyviai reiškiasi AABS. Kai kurie vadovavo 2008 m. konferencijos programos sekcijoms: Gediminas Lankauskas, Saulius Sužiedėlis, Diana Špokienė. Kiti yra AABS valdyboje: sekretorius – Laimonas Briedis; vicepirmininkė leidybai (Publications) – Julija Šukytė, išrinktas pirm. (kadencija prasidės po 2010 metų konferencijos) – Vėjas Liulevičius. Nemažai studentų gavo stipendijas, skirtas paremti jų dalyvavimą 2008 m. konferencijoje, tarp jų buvo ir lietuvių kilmės studentų. Kiti gavo mokslines stipendijas (,,emerging scholar grants”). Lietuviai, dirbantys ar studijuojantys humanitarinius ir socialinius mokslus, raginami susidomėti aktyvia AABS naryste ir dalyvavimu jos konferencijose. AABS tinklalapis: http://depts.washington. edu/aabs/. Kas domisi, ten gali rasti mokslinių (diplominių, disertacijų) darbų pabaltiečių temomis sąrašą, AABS leidinių sąrašą ir pan.