PAMIRŠTOJI DOVANA IŠ AIRIJOS

1983 m. vasario mėnesį Švč. M. Marijos statula, airių katalikų dovana Lietuvos katalikams, buvo vieno lietuvio dvasininko iš britų Londono po visokios gaišaties atvežta į Maskvą, o iš ten į Lietuvą pastatyta ir Šiluvos bazilikoje.

1976 metais vienas airių advokatas T. C. Gerard O’Mahoney su savo mažu rateliu katalikų aktyvistų, pasivadinusių „The Christian Community Centre”, sugalvojo padovanoti Lietuvos katalikams 3 pėdų dydžio Madonos statulą, kaip airių katalikų solidarumo su lietuviais katalikais išraišką.

Prasidėjo su sovietine valdžia ilgai trukusi kova ir tik 1983 m. sausio mėn. vienas lietuvis dvasininkas galėjo tą statulą paimti iš Londono ir ją atgabenti į Maskvą.

Maskvoje ją sulaikė sovietinės muitinės pareigūnai. Po kurio laiko tas lietuvis dvasininkas gavo reikalingus popierius ir tuo pačiu leidimą ją atgabenti į Lietuvą.

Tadas Navickas
Coeur D’Alene, ID

P. S. Ši informacija paimta iš mano 2003 m. anglų kalba parašytos studijos „Our Lady of Šiluva in History, in Prayers, in Art, in Poetry, in Drama and Music”.


AR TAI PAAIŠKINIMAS

Atsakydamas JAV LB pirmininkui Vytui Maciūnui, Darius Udrys (,,Draugas”, 2008 m. sausio 25 d.) sako, kad jis savo triukšmingą atsistatydinimo laišką parašė anglų kalba ne dėl to, kad jo provokuojančius kaltinimus būtų lengviau paskleisti plačiau negu vien tarp mūsų lietuvių, bet todėl, kad nepažeistų JAV įstatymų. Kažkodėl Udrys nenurodo, kuris JAV įstatymas reikalavo, kad tas jo polemizuotas politinis iššūkis ir kaltinimas turėjo būti pasiųstas laikraščiams ir paskleistas po plačias visuomenes.

Bet ar rinkimai į Los Angeles LB skyriaus pirmininkus, ,,kad nepažeistų JAV įstatymus”, irgi buvo anglų kalba surengti? Ar tada, kai Udrys sutiko priimti Los Angeles skyriaus pirmininko vietą, jis tai pareiškė irgi anglų kalba, ar tada prabilo lietuviškai ir taip nusikalto JAV įstatymams? Ar LB Los Angeles skyriaus ir kitų LB skyrių korespondencija su LB centro valdyba, jeigu vedama lietuvių kalba, nusikalsta JAV įstatymams? Ar dabar čia tik toliau durnius voliojamas su tokiais pasiaiškinimais?
Vietoj to, kad prisipažintų, jog padarė didelę klaidą ir daug nereikalingos žalos, ar šiuos mano klausimus pavadins irgi ,,ksenofobiškais komentarais”?

Žmogus yra išsimokslinęs ir energingas, bet kaip gerb. Maciūnas priminė, ne pirmą kartą jis parodė trūkumą paprasčiausio ,,common sense” (Ar kas nors patikėtų manimi, jeigu aš dabar pareikščiau, kad čia pavartojau šį anglų kalbos posakį todėl, kad bijau pažeisti JAV įstatymus?) 

Donatas Januta
Oakland, CA



ŽALIA KORTA IR DYPUKAI

D. Janutos straipsnis ,,Dvigubos pilietybės ir žalių kortų medžioklės” (,,Draugas”, 2008 m. sausio 22, 23, 24 ir 25 d.) ne tik tęsėsi per ,,Draugo” kelis numerius, bet taip pat buvo išspausdintas ir interneto portale. Savo straipsnį iliustruodamas nuotraukomis, autorius aprašo įvairiais istorijos laikotarpiais į Ameriką atvykusių lietuvių gyvenimą, jų siekius ir vargus. Smagiai prisiminiau D. Janutos minimą University of Illinois Extension at Navy Pier. Kaip toj pasakoj, galiu sakyti, kad ir aš ten buvau ir cementines grindis myniau ir į koloną atsirėmusi žiūrėjau į visą pastatą supantį Michigan ežerą. Manau, kad autorius man atleis už sentimentalumą, nes ir pats savo prisiminimuose sentimentalios pusės neslėpė.

Grįžtu prie straipsnio pavadinimo ,,Dvigubos pilietybės ir žalių kortų medžioklės”. Kokių kortų? Nei mano tėvai, nei aš to vertingo dokumento net ir Europoje nevadinome kokia tai ,,korta”. Visad buvo ,,kortelė”! Esu tikra, kad ir D. Januta į Ameriką atplaukė su maždaug vairavimo teisių dydžio žalia kortele.

Dar dėl ,,dypukų”. Jau esu kartą rašiusi, kad man asmeniškai toks pravardžiavimas nepatinka, bet ypač erzina, kad ir senoji išeivija taip šaltakraujiškai save pravardžiuoja. Tačiau jeigu jau kam yra būtinas šio žodžio vartojimas, patarčiau nebūti šališkais. Todėl siūlau antraštę ,,Pirmoji banga, dypukai ir trečiabangiai” pakeisti į ,,Grynoriai, dypukai ir tarybukai”. Jei tokia antraštė skamba per žiauriai, pakeiskime į ,,Pirmoji banga, antroji (banga) ir trečioji (banga)”. Ar neskamba tolerantiškiau ir tiksliau?
 
Liuda Germanienė
Lisle, IL

BE REIKALO VERKIATE

Perskaitęs ,,Draugo” dienraštyje Karolio (Charles) Ruplėno laišką ,,Laiškų, nuomonių ir komentarų” skyriuje (,,Draugas”, 2008 m. sausio 24 d.), nusivyliau, kad Amerikoje gyvena žmonių, norinčių įvesti cenzūrą ir nustatyti, ką ir kiek kartų galima rašyti. Užkliuvo mano, A. Paužuolio, ir S. Semėnienės rašiniai. Jeigu ,,Draugo” redakcija juos deda, matyt, jie yra verti pateikti ir ,,Draugo” skaitytojams. Kokie rašiniai ir kiek kartų bus išspausdinti ,,Drauge”, sprendžia vyr. redaktorė, ne minėto laiško autorius. K. Ruplėnui nereikia verkti, nes ne vieną kartą buvo išspausdinti ir jo rašiniai ir niekas nereikalavo jų nespausdinti.

 Ačiū ,,Draugo” redakcijai, kad pateikė paaiškinimus dėl K. Ruplėno pateiktų pastabų ir ,,nušluostė ašaras”. Padėka už suteikiamą pasisakymo laisvę.

Antanas Paužuolis
Chicago, IL

KELIOS PASTABOS

Naujų metų proga niekad nedarau jokių rezoliucijų, bet turiu kelias pastabas.

1. Kodėl „Draugo” laiškų skyriui vis tie patys rašo: Semėnienė, Paužuolis, Semėnienė, Paužuolis...? Argi jau nėra kitų balsų (kaip mano, pavyzdžiui!)? Vienam numeryje buvo net po du laiškus iš jų! Žinau, kad pensininkai turi marias laiko, bet nereiškia, kad po kiekvieno „Draugo” numerio tuoj reikia griebti žąsies plunksną. Be to, kiti laiškai jau per ilgi – ištisi straipsniai gaunasi, o ne laiškai. Amerikiečių spauda griežtai apriboja laiškų ilgį, kodėl ne „Draugas”?

2.  Rašoma, kad „Draugas” yra pasaulio lietuvių dienraštis, bet faktiškai jis yra ir buvo Amerikos lietuvių dienraštis, net gal ir Čikagos lietuvių dienraštis. Įdomu, kiek skaitytojų „Draugas” turi, pvz., Argentinoj, Kanadoj, Australijoj ir t.t.

3. Kultūrinio priedo redagavimas iš Lietuvos mane baugina, kad gali įsiskverbti paksininkiškų minčių su raugintų agurkų receptais. Gal ir laiškus redakcijai reikės tuoj siųsti į Urugvajų ar Tasmaniją?

Karolis (Charles) Ruplėnas
Chicago, IL

1. ,,Draugo” ,,Laiškų, nuomonių ir komentarų” skyrius yra skiriamas visiems dienraštį skaitantiems ir norintiems išsakyti savo nuomonę: pritarti, nesutikti, pakomentuoti ir pan. Nesvarbu, ar tie skaitytojai pačiame jėgų žydėjime, ilgas valandas dirbantys žmonės, ar pensininkai, kurie, turėdami marias laisvo laiko, dalyvauja visuomeninėje savo telkinio, parapijos, bendruomenės, miestelio ar miesto veikloje. Šiame skyriuje spausdinamos nuomonės atrenkamos ne pagal amžių, profesiją, rašančiojo padėtį bendruomenėje ar ką nors kita, bet pagal tai, ar rašančiojo mintys gali būti įdomios ir kitiems ,,Draugo” skaitytojams. Tikimės, jog pastebėjote, kad ir čia rašančiųjų ratas plečiasi ir šalia minimų Semėnienės ir Paužuolio atsirado ir kitų pavardžių.

Sutinkame, jog kai kurie laiškai ar komentarai, palyginti su amerikiečių spauda, yra per ilgi, tačiau juk ne visi jie tokie. Stengiamės, jog mums rašantieji ,,sutilptų” į kuo mažesnius rėmus, kita vertus, negi nespausdinsi įdomaus komentaro vien dėl to, kad jis per ilgas?

2. Palyginti su JAV gyvenančiais dienraščio skaitytojais Lietuvoje, Pietų Amerikoje, Australijoje, Kanadoje popierinį ,,Draugą” skaitančių tėra maža sauja. Kur kas daugiau ,,Draugą” ,,atsiverčia” internete. Per metus naujų lankytojų priskaičiuojama iki 5,686. Interneto dėka ,,Draugą” skaito po visą pasaulį išsibarstę žmonės. Bendradarbiaujame su keliais leidiniais: Kanadoje —,,Tėviškės žiburiai” ir Lietuvoje — Bernardinai.lt, Delfi.lt, Balsas.lt ir kt., leidžiame jiems persispausdinti mūsų straipsnius. Tokiu būdu ,,Draugo” straipsnius gali perskaityti didesnis žmonių skaičius. Dienraštį taip pat galima rasti Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje, Harold Washington Library Čikagoje, Library of Congress Washington, DC bei kitose Lietuvos ir JAV bibliotekose.

3. ,,Draugo” kultūrinio priedo redaktorė dirba nuo 2007 metų rudens ir kol kas neteko sulaukti laiškų su komentarais, jog priede įsiskverbė ,,paksininkiškų minčių su raugintų agurkų receptais”. El. pašto dėka su priedo redaktore Aldona Žemaityte galima bendrauti kiekvieną dieną: keistis mintimis, nuomonėmis, dalintis medžiaga ir kitaip bendradarbiauti (jos adresas yra aldaze@gmail.com). Redakcija tikrai kol kas nežada kraustytis nei į Urugvajų, nei į Tasmaniją. Rašykite mums adresu: Draugas, 4545 W. 63rd Street, Chicago, IL 60629 arba dalia.cidzikaite@ gmail.com.

Redakcija


LIETUVOS ŠVENTĖS ,,DRAUGO” KALENDORIUJE

Lietuvoje iškilmingai švenčiamos trys pagrindinės valstybės šventės prisimenant ir pagerbiant svarbiausius valstybės istorijos įvykius: Vasario 16 – Lietuvos valstybės atstatymo diena, Kovo 11 – Nepriklausomybės atkūrimo ir Liepos 6 – Lietuvos Karalystės įsteigimo – Karaliaus Mindaugo vainikavimo diena. „Draugo” 2007 metų kalendorius visas tas šventes pažymėjo, bet šių, 2008 metų, kalendoriuje Liepos 6-osios, Valstybės dienos, nebėra. Dėl ko? Jei Vasario 16-tą ir Kovo 11-tą švenčiame valstybės atkūrimą, atrodo, dera prisiminti ir jos pradžią, kai Mindaugas sujungė lietuvių kiltis ir smulkias kunigaikštystes į vieną, stiprią valstybę ir taip išgelbėjo lietuvių tautą nuo kryžiuočių išnaikintų prūsų likimo.

Tiesa, „Draugo” kalendorius žymi rugsėjo 8-ąją – Tautos šventę, skirtą neįvykusiam Vytauto Didžiojo vainikavimui Lietuvos karaliumi. Gal manoma, kad to užtenka senajai Lietuvos valstybei pagerbti? Bet ši diena Lietuvoj nešvenčiama. Tai skaudaus Lietuvos pralaimėjimo diena, kai lenkai sutrukdė Vytauto Didžiojo vainikavimą. Mums, lietuviams, tikrai nėra kuo džiaugtis ir savo pralaimėjimą švęsti. Nebent ją tiktų prisiminti kaip gedulo dieną.

Kalendoriuje yra ir daugiau smulkesnių netikslumų. Sausio 12-oji pažymėta Laisvės gynėjų diena, turėtų būti sausio 13-oji. Spalio 9-tą įrašyta Vilniaus diena (1939 m.). Tą dieną tais metais Vilnius buvo sovietų okupuotas ir ten nieko pažymėtina nenutiko. Visa Lietuva tą dieną buvo prigludus prie radijo aparatų, laukdama, kas bus su Vilniumi. Bet tik po 19 dienų, tų metų spalio 28 dieną, Lietuva atgavo Vilnių ir į jį įžengė Lietuvos kariuomenė. Tai ir buvo tikroji Vilniaus diena.

Algimantas Gureckas
Germantown, MD


IŠPRUSO TOS MŪSŲ KŪČIOS

Kiekvienais metais, artėjant Kalėdoms, lietuviškoje spaudoje pasirodo nemažai straipsnių apie Kūčias, jų papročius ir reikšmę. „Drauge” 2007 m. gruodžio 14 d. buvo išspausdintas dviejų dalių Rimos Kviklytės- Ruzgie nės straipsnis „Brangiausios tradicijos neturėtų išnykti”, kuriame vaiz džiai ir išsamiai buvo aprašyti lietuviškųjų Kūčių papročiai, jų įvairovė, patiekalai, kartu primenant, kad tik rai lietuviškose Kūčiose netinka ato grąžų vaisiai – apelsinai, bananai, vy nuogės, persikai ir t.t. – nes Lietuvoje žiemą jų visai nebuvo. Netinka ir šil tųjų kraštų krevetės ar krabai, nes lietuviškieji Kūčių patiekalai buvo gaminami tik iš Lietuvos laukuose, miškuose, upėse, ežeruose ar  Baltijos jūroje sukauptų ir iki Kalėdų išsau gotų gėrybių. Atogrąžų gardėsiais Kūčių stalas nesididžiavo. Vyravo kuklumas, paprastumas.

Tačiau dabar tokį „lietuvišką” Kūčių stalą paruošti, kai įvairiausios gėrybės yra lengvai prieinamos, nėra lengva, ypač Amerikoje, kur Kūčių vakaras nėra susikaupimo, bet links mybių laikas, viliojantis visokiomis pagundomis. Atrodo, kad viskas ne sulaikomai kinta. Neatsispiria toms pagundoms ir Lietuva „Tremtinyje” 2007 m. gruodžio 21 d. išspausdintas straipsnis „Seime – Kūčių rimties nuotaikos”. Štai trumpa jo ištrauka:

„Šeimos Kūčių stalas, ruginė Kū čių duona, kūčių kūčiukai su aguonpieniu, morkų pyragas su datulėmis, rauginto avižų kisieliaus pudingas ir kitokie šių laikų Lietuvoje egzotiški patiekalai, tikras mūsų etnokultūros paveldas, buvo patiekti kaip meno kūriniai. Ypatingo dėmesio susilaukė grikių tortas su juodųjų serbentų pa dažu. Su nuostaba žmonės ragavo puošnų tortą, iškeptą iš grikių ir kito kių neįprastai paprastų ingredientų.”

Gražu, kad Seimo Kūčiose kuklūs patiekalai tapo „meno kūriniais”, bet nuo kada datulės auga Lietuvoje ir kodėl vargingas avižų kisielius pavirto „pudingu”? Kas tie „egzotiški” patiekalai, tikras mūsų etnokultūros paveldas”? Ir ar „puošniam tortui”, nors ir iš grikių, ir pagamintam iš įvairių „ingredientų”, vieta ant lietuviškų Kūčių stalo? Išpruso tos mūsų Kūčios...

Vytautas Matulionis
Cleveland Hts., OH


DĖL KALBOS GROŽIO

Šių metų sausio 16 d. ,,Draugo” laidoje, ,,Laiškų” skyriuje Vytautas Matulionis atkreipė LR generalinio konsulato Čikagoje dėmesį į tarptautinių žodžių gausą pranešimuose lietuviškai spaudai. Man į akis krito jo siūlymas vartoti žodį ,,ratas” vietoj ,,turas”. Pritariu. Atsimenu, kai Laisvosios Europos radijo lietuviškosios redakcijos viršininkas dr. Kajetonas Čeginskas, lietuvių kalbą gerbęs ir mylėjęs, pasiūlė darbuotojams žodį ,,ratas” vietoj ,,turas” ir to sprendimo laikėsi per visą savo buvimo radijuje laiką. Pritariu ir kitiems, rašiusiems dienraštyje ,,Draugas”, kurie pakartotinai ragino stengtis atsiginti bent tokių skolinių iš anglų kalbos kaip ,,reidas”, ,,pikas” ir pan.

V. Matulioniui, kalbos grožio vardan, siūlau atsiminti, kad veiksmažodis atstovauti reikalauja ne galininko, bet naudininko linksnio: atstovaujame ne ką, bet kam.

Eglė Juodvalkė
La Grange, IL

REIKIA RŪPINTIS ISTORINE ATMINTIMI, PATRIOTIZMU, TAURUMU

Praeitą sekmadienį, sausio 13 d., lankiausi Brighton Park Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Jėzaus krikšto sekmadienis sutapo su įvykiais Lietuvoje, vykusiais prieš 17 metų, nelyginant Lietuvos pakrikštijimo krauju. Jaudino kun. Jauniaus Kelpšos pasakytas pamokslas, palinkėjimai lietuviams taip trūkstamo sutarimo, meilės vienas kitam ir tėvynei Lietuvai. O 14 degančių žvakių, mūsų brangių mažylių nešamų prie altoriaus pagerbti tą naktį žiauriai žuvusius  mūsų didvyrius,  tikrai  išspaudė ašarą ne vienam. Gerb. kun. Kelpšai didelė pagarba ir padėka už 2008 m. sausio 13 d. sekmadienį.

Pirmadienį vėl širdį graudeno ,,Margučio II” radijo darbuotojai, taip gražiai  priminę Sausio 13-osios įvykius. Tačiau veltui laukėme  nors vieno  sakinio apie šiuos amžinai gyvus įvykius mūsų tautoje iš ,,Studijos R”  radijo. Po laidos liko tik klausimas, kam tarnaujama, ir priminti, jog buvo įskaudinta didelė dalis to radijo klausytojų.

Tikrai reikia skubiai rūpintis mūsų brolių ir seserų istorine atmintimi, patriotizmu bei taurumu, ką kitos tautos dar tebeturi.

dr. Romualda Johnson,
Oak Lawn, IL


VYKIME PIKĄ LAUK!

Vakar iš karto atėjo 4 „Draugo” numeriai, bus skaitymo visai savaitei. Gaila, kad paštas apsileidęs, bet vis tiek geriau, negu anksčiau, kai laikraštis ateidavo 3 savaites pavėlavęs.

Tikiuosi, kad nebūsiu pavėlavęs atsakyti į R. Kriaučiūno straipsnelį („Pikas ar viršūnė”, „Draugas”, balandžio 27 d.).  Atsakymas nėra kritika, bet patarimas.

Taigi tas žodelis „pikas”, grynas barbarizmas, įsiskverbęs į lietuvių kalbą kaip piktžolė (ar piktžodis). Kas dėl to kaltas, nėra žinoma, girdėjau aiškinimą, kad „pikas” pirma pagyveno rusų kalboje, prieš ateidamas į Lietuvą. Tačiau aišku, kad į „Draugą” pikas atėjo su naujaisiais redaktoriais (redaktorėm). Red. D. Bindokienės laikais šis žodelis buvo nei žinomas, nei vartojamas. O Lietuvoje jis yra nemaloniai paplitęs. Jei kada nuskrisite į Lietuvą ir draugas jus vežios po  Vilnių ar Kauną, įklimpęs į nesibaigiančią automobilių masę, tikriausiai pasakys: „Jau pikas prasidėjo”. O štai vėl Aurelija Tamošiūnaitė, kuri mus „Draugo” skiltyse moko gražiai lietuviškai kalbėti, atrodo, irgi yra užsikrėtusi „Pikus barbarizmus” bacilomis.

Kriaučiūnas, išvardindamas įvairias „piko” prasmes, praleido nepaminėjęs žodžio „peeking”. Žodis viena raide skiriasi, bet ištarimas vienodas. A. Laučkos „Lietuvių kalbos žodyne” jis išverstas į – „Žvilgsnis vogčiomis”. Liaudiškoj anglų kalboj jo prasmė yra grynai seksualinė, ji vaizduoja vyruką, kuris vogčiomis žvelgia pro rakto skylutę į apsinuoginusią moterį. Atsiprašau už nekuklų pavyzdį, bet jei jis sulaikys žmogų nuo „piko” vartojimo, jo tikslas bus pasiektas.

Ir kam mums tas anglicizmas reikalingas? Mes turime keletą žodžių, kurie tą sąvoką apibūdina. Apsiribodami važmos tema galime sakyti: „skuba”, „grūstis”, „kamštis”, „kamšatis”, „susitelkimas”, „susigrūdimas”, „spūstis”. Lietuvių kalba, atmetus tarptautinius žodžius, yra žodingesnė negu anglų.

Mieli Lietuvos žurnalistai, mūsų gimtoji kalba yra Jūsų rankose. Įsisąmoninkite tai, prisiimkite pareigą ją saugoti nuo svetimybių tokių kaip „pikas, konteineris, kvestionavimas, fitnesas, šou, supermarketas” ir t.t.
Mylėk, Lietuvi, savo gimtąją kalbą!

Rimvydas  Sidrys
Streator, IL