Priekyje — Jūratė Mikulevičienė (S. Mrožek ,,Serenada” režisierė ir dailininkė), vidurinėje eilėje: Diana Tukienė ir Birutė Duncan; paskutinėje eilėje: Vytautas Putna, Artūras Stapušaitis, Loreta Schafer ir Viktoras Tukas.

Detroit teatras ,,Langas” tikisi Lemonte
atrasti savo žiūrovą

Dalia Cidzikaitė

Tie, kas seka lietuvišką spaudą išeivijoje, greičiausiai pastebėjo ne taip jau ir seniai pasirodžiusią žinutę apie naujo teatro sambūrio susikūrimą. Tik šįkart ne Čikagoje, o Detroit mieste. Detroit teatras susibūrė prieš ketverius metus. Jo įkūrėja — floridiškė Elena Žebertavičienė, vasaras praleidžianti Detroit. Tai ji prikalbino gausų būrį teatro mylėtojų, kurie savo jėgas pirmą kartą išbandė gegužinėje ,,Čigonė išbūrė”. Taip gimė Detroit teatras, po metų pasivadinęs ,,Langu”.

Š. m. kovo 30 d. įvyko jau ketvirtoji ,,Lango” premjera Detroite. Tai S. Mrožeko vieno veiksmo pjesė ,,Serenada”. O balandžio gale, 20-ąją dieną, detroitiškiai aktoriai savo pirmąsias gastroles planuoja ir Pasaulio lietuvių centre, Lemonte. Ta proga kalbiname vieną iš ,,Lango” aktorių, naujausio detroitiškių spektaklio režisierę ir dailininkę Jūratę Mikulevičienę.

J. Mikulevičienė prisimena, jog mintis teatro grupę pavadinti ,,Langu” gimė labai spontaniškai ir vienbalsiai vienos repeticijos metu. Žodis ,,langas” turi neišpasakytai daug prasmių, — sakė Jūratė, — tiek tiesioginių, tiek ir perkeltinių. Su šiuo žodžiu susijęs visas mūsų gyvenimas, tiek kasdienybėje, tiek jausmuose. Kai pametame raktą nuo namų, tenka lipti per ,,langą”. Kai pamilstame, atveriame savo širdies ,,langelį” mylimam žmogui, o kai užklumpa audra — puolame uždarinėti jį... Joks kitas pavadinimas negali būti geresnis mūsų teatrui, kaip tik ,,Langas” — įsitikinusi pašnekovė.
 
Į pirmąjį spektaklį gausų būrį entuziastų surinko Elena Žebertavičienė. Tiesa, kaip ir neretai nutinka su saviveikliniais būreliais, kas metai tas ratas mažėjo. Saviveikla — labai sudėtingas dalykas, — patirtimi dalijosi Mikulevičienė. Aukodamiesi saviveiklai, ,,Lango” aktoriai skriaudžia savo šeimas pilna to žodžio prasme. Visas laisvas minutes, kurias galėtų praleisti su vyru ar žmona, su vaikais ar anūkais, jie aukoja kitkam.

Šiandieninė detroitiškių grupė nėra didelė, bet ypač ištikima teatrui. Jeigu jau repetuoja, tai iš visos širdies, o jeigu statomos dekoracijas, tai iš visų jėgų — savo kolegas gyrė režisierė. ,,Kiekvienas mūsų narys yra taktiškas, dėmesingas, kantrus ir vieningas sprendimuose. Visų mūsų tikslas vienas — rezultatas!”

Jau po pirmojo spektaklio detroitiškiai aktoriai suprato, kad Detroito lietuviams teatras labai reikalingas. Anot Mikulevičienės, ,,Teatras suteikia daug džiaugsmo, sugrąžina mus į gausius prisiminimus, į sentimentą vakarykštei dienai, o tuo pačiu ir suburia visus kartu”. ,,Langas” jau įsitikino, jog daugelis su nekantrumu laukia jų pairodymų.

Į klausimą, kiek šiuo metu ,,Lange” yra aktorių, Jūratė atsakė, jog teatras — tai gyvas organizmas. Jis — kaip didelė šeima, kuri tai pasipildo nariais, tai jų netenka. Ir nieko jau čia nepakeisi, nors ir kaip norėdamas, nors ir kaip besistengdamas. Šiuo metu visi Detroit teatro grupės aktoriai yra užimti naujausiame teatro sambūrio spektaklyje ,,Serenada”. Tai: Diana Tukienė, Birutė Duncan, Loreta Schafer, Artūras Stapušaitis ir Vytautas Putna. Už garsą ir šviesas atsakingas Viktoras Tukys. Detroitiškiai turi ir savo muzikantę — Virginiją Simaitytę. Ir dar patarėją visais kūrybiniais klausimais — Viktorą Mikulevičių, profesionalų aktorių, dirbusį Kauno Dramos teatre. Kiek dabartinių narių liks su teatro grupe, neaišku. Jūratė nelinkusi žiūrėti toli į ateitį: rytoj bus rytoj — sako ji.

Naujausias ,,Lango” spektaklis — S. Mrožeko ,,Serenada”, kurį netrukus pamatys ir Čikagos bei jos apylinkių lietuviai, yra gana populiari pjesė, dažnai statoma tiek profesionaliame, tiek ir mėgėjiškame teatre. Šis nedidelis veikalas labai įdomus tiek jį vaidinantiems, tiek režisuojantiems, tiek žiūrovams. Jame daug sarkazmo, filosofijos, jumoro ir dramos. Pjesė margaspalvė savo veikėjais, jų charakteriais. Ji nereikalauja didelio būrio aktorių, o tai tikrai aktualu saviveiklinėms grupėms, tokioms kaip ,,Langas”.

Nors nustebinti spektakliais išlepintų Čikagos lietuvių ,,Lango” grupė nesiruošia, aktoriai tikisi nuoširdaus juoko ir draugiško palaikymo. ,,Kritikuoti lengviausia ir tam didelių mokslų bei pastangų nereikia. Gerokai sudėtingiau pastebėti privalumus, paremti geru žodžiu, įvertinti įdėtą triūsą” — įsitikinusi Mikulevičienė. Ši Detroit aktorių kelionė į Čikagą nesiskirs nuo likusiųjų. Juk tikslas visada vienodas — atrasti žiūrovą, pabūti kartu, įžiebti žmonių širdyse troškimą ir vėl susitikti, būti laukiamais.