Šiųmetinis LF suvažiavimas:
modernus, profesionalus ir operatyvus
Dalia Cidzikaitė
Balandžio 21 d. Pasaulio lietuvių
centre, Lemont, IL įvykęs 44-asis metinis LF narių suvažiavimas pateisino ne
vieno fondo nario lūkesčius — buvo informatyvus, detalus ir gerai organizuotas.
Suvažiavimą atidaręs LF tarybos
pirmininkas Arvydas Tamulis pasveikino visus susirinkusius, svečius: Lietuvos
Respublikos generalinį konsulą Arvydą Daunoravičių, JAV LB krašto valdybos
pirmininką Vytą Maciūną ir ypač fondo narius, nes šis suvažiavimas yra
sukaktuvinis — šiais metais fondas pradėjo 45uosius gyvavimo metus. Tamulio
teigimu, yra kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti, nes LF toliau auga ir aktyviai puoselėja
fondo steigėjų tikslus, kurių svarbiausias yra remti lietuvišką veiklą.
Invokaciją perskaitė kun. Valdas
Aušra. LF mirusių narių pagerbimui skirtas žvakes uždegė dr. Kazys Ambrozaitis.
Žvakių uždegimo metu smuikais griežė jaunieji smuikininkai Žara ir Mantas
Kisieliai.
LF narius pasveikino A.
Daunoravičius. Jis pasidžiaugė, jog prieš 45-erius metus gimusi idėja šiandien
jau yra pavirtusi į solidžią finansinę instituciją, be kurios jau
neįsivaizduojame jokios lietuviškos veiklos. Jis taip pat padėkojo LF nariams,
jog ir sunkiais metais sugebėjo išsaugoti dailininko Domšaičio paveikslus,
kurie neseniai sugrįžo atgal į Lietuvą.
JAV LB krašto valdybos
pirmininkas V. Maciūnas padėkojo visiems fondo nariams, kurie įsipareigojo
fondą išlaikyti ir tvirtinti. Pirmininkas tvirtino, jog LF reikia ne tik
išeivijai, bet ir, kaip istorija liudija, pačiai Lietuvos valstybei. Jis taip
pat pabrėžė būtinybę ir toliau stiprinti tarpusavio ryšius tarp LF ir JAV LB.
Pasveikinimo žodį taręs LF garbės
pirmininkas dr. Antano Razma, kuris fondo veikloje vadovavo, dalyvavo, ir talkino nuo 1960 m. gruodžio mėnesio,
t.y. fondo įsikūrimo pradžios. Pasak Razmos, jo idėja, iškelta prieš 45erius
metus, įsteigti LF daug kam atrodė fantazija. Nepaisant to, fondas tapo
realybe, užsitarnavo rėmėjų pasitikėjimą ir sugebėjo užauginti daugiau nei 15
mln. dol. kapitalą, iš jo lietuviškai veiklai remti buvo paskirta 12 mln. dol.
Razma atkreipė ypatingą dėmesį į palikimus, jie sudarė kelis milijonus dolerių.
Trumpus pasveikinimo žodžius tarė
ALT’o pirmininkas Saulius Kuprys, kuris palinkėjo fondui ir toliau nešti
gražius vaisius, taip kaip jis darė per visus šiuos 45-erius metus, LR garbės
konsulas Michigan Saulius Anužis bei buvęs Lietuvos garbės konsulas Čikagoje
Vaclovass Kleiza. Taip pat buvo perskaityti atsiųsti PLB pirmininkės Reginos
Narušienės, Tautos fondo pirmininkės dr. Giedrės Kumpikaitės ir LR Seimo ir JAV
LB atstovų komisijos pirmininkės Dalios Puškorienės sveikinimai.
Praėjusių 2006 metų LF
suvažiavimo protokolą perskaitė LF suvažiavimo protokolo sekretorė Aldona
Šmulkštienė. Jį perskaičius, jam visi vienbalsiai pritarė. Suvažiavimą vedęs
Vytautas Kamantas priminė fondo nariams, jog kiekvienas narys išsamius visų
buvusių suvažiavimų protokolus gali pasiskaityti LF raštinėje.
Po komisijų (registracijos,
nominacijų ir balsų skaičiavimo) sudėties pristatymo bei suvažiavime dyvavusių
narių išrinkimo į balsų skaičiavimo komisiją buvo skaitomi LF komitetų
pranešimai. Čia pateiksime tik svarbiausius pranešimų punktus.
Tarybos pranešimas
Pranešimą skaitęs tarybos
pirmininkas A. Tamulis trumpai prisiminė jau 45-uosius metus pradėjusio fondo
įsteigimo aplinkybes, daugiau dėmesio skirdamas dabartiniams ir ateities fondo
tikslams. Pasak jo, fondas lieka ištikimas pirmųjų jo įkūrėjų nustatytiems
tikslams, tačiau tuo pačiu jaučia būtinybę prisitaikyti prie besikeičiančio
laiko ir aplinkos, kuri yra marga ir daugialypė. Todėl, pirmininko įsitikinimu,
fondas užsibrėžė tikslą į LF suburti visų bangų ir visų kartų atstovus,
besirūpinančius lietuviška veikla. Kaip vieną iš būdų tai pasiekti, Tamulis
nurodė būtinybę plėsti fondo įgaliotinių tinklą (jie vienas su kitu turėjo
progos susipažinti dieną prieš, balandžio 20 d., įvykusiame susipažinimo vakare
PLC).
Valdybos pranešimas
Valdybos pirmininkas Ramūnas
Astrauskas supažindino su valdybos nariais ir fondo raštinės darbuotojais ir
pasidžiaugė, jog šiuo metu fondas apjungia daugiau nei 8,5 tūkst. narių. Savo
pranešime jis taip pat didesnį dėmesį telkė į ateities iššūkius, sakydamas, jog
fondo valdyba bando suprasti šiandienines nuotaikas ir būti praktiška. Valdybos
pirmininko nuomone, būsima fondo veikla turi būti aktyvi, lanksti ir
pragmatiška. Jis pabrėžė būtinybę ieškoti naujo žodyno, tradicinių ir
netradicinių būdų, verbuojant naujus fondo narius. Svarbu ne tik augti, bet ir
žengti koja kojon su moderniomis technologijomis, todėl, tęsė Astrauskas, fondo
valdyba vis dažniau pasikliauna kompiuteriais ir kitomis moderniomis
priemonėmis, pavyzdžiui, įnašus galima siųsti jau internetu, pereita prie kompiuterizuotos
buhalterijos. Šiuo metu kaip tik yra kuriama nauja narių kompiuterinė duomenų
bazė, kuri padės tiksliau ir operatyviau tvarkyti turimą informaciją. Beje,
visą pranešimų medžiagą galima buvo perskaityti ekrane. Tuo pasirūpino LF
valdybos narys Tadas Kubilius.
Plėtros komiteto pranešimas
Šio komiteto pirmininkas dr.
Robertas Vitas trumpai supažindino su komiteto paskirtimi, išskirdamas tokias
veiklos sritis kaip strategijos, siekiant padidinti fondo narių skaičių bei
lėšas, kūrimą bei vystymą; palikimų skatinimą bei planuotą aukojimą; darbą su
LF taryba ir valdyba, kuriant specifinius plėtros ir informacijos projektus.
Vitas pabrėžė, jog ypatingas dėmesys yra ir bus skiriamas informacijos
skleidimui, pasirenkant įvairias lietuvių visuomenės grupes, taip pat remiant
konkrečią veiklą ar renginį, pavyzdžiui, švietimą, planuotą aukojimą, Motinos
dieną ir panašiai. Plėtros komitetas jau gali pasigirti įgyvendintais ir dar
tik planuojamais įgyvendinti projektais: dar Sigitos Balzekienės iniciatyva —
žiniaraščio ,,Liepsna” leidimu, kuriame skelbiamos fondo naujienos, nariai
supažindinami su nuveiktais darbais bei veikla; reklama Amerikos lietuvių
televizijoje; informacinio 7 min. DVD kūrimu; Krepšinio taurės pristatymu
ŠALFASS turnyre, kuris šiais metais įvyks New York birželio mėnesį ir kitais.
Plėtros komiteto pirmininkas priminė, jog jau yra surinkti pirmosios aukotojų
apklausos duomenys. Netrukus su jais bus supažindinti visi fondo nariai.
Finansų komiteto pranešimas
Šiam komitetui pirmininkaujantis
Rimas Griškelis supažindino su komiteto sudėtimi bei veikla, ypatingą dėmesį
skirdamas prieš maždaug 20 metų nupirktam ūkiui (140 akrų) prie New Salem,
Wisconsin. Pirmininkas pats ten lankėsi žiemą, susitiko su dviem ten žemę
nuomojančiomis ir ūkininkaujančiomis šeimomis: Rogers šeima dirba 130 a. žemę,
o Reilly šeima likusiuose 10 a. laiko arklius. 2006 m. šio ūkio nuomos pajamos
buvo 21,000 dol., mokesčių tais metais sumokėta 4,600 dol. Pasak Griškelio New
Salem apylinkė auga, pamažu aplinkui statomi gyvenamieji namai, visai neseniai
garsi kompanija ,,Abbott Laboratories” nupirko daug žemės toje apylinkėje.
Fondas jau susilaukė vieno pasiūlymo minėtą ūkį parduoti. Apžvelgęs fondo
aktyvų bei pajamų ir išlaidų situaciją, komiteto pirmininkas apgailestavo, jog,
kiekvienais metais besikeičiant komiteto narių sudėčiai, ypač šiam komitetui
trūksta tokio reikalingo tęstinumo, nes, pasak, Griškelio, žmonės keičiasi, bet
investicijos pasilieka. Jis taip pat užsiminė apie tinkamo investicijų eksperto
ar patarėjo trūkumą.
Įstatų komiteto pranešimas
Šiam komitetui pirmininkaujantis
Saulius Kuprys, susirinkusiems nariams pranešęs, jog įstatai nepakeisti,
supažindino su naujomis balsų pervedimo ir pomirtinio pervedimo formomis. Pasak
jo, egzistuoja du būdai balsavimo privilegiją perleisti kitam asmeniui.
Pirmasis — balso pervedimas nariui esant gyvam. Nuo šiol tai bus galima
padaryti formaliai, t.y. užpildžius tam tikrą specialią formą. Ją pildant
reikalingas dviejų asmenų (parašų) paliudijimas, vėliau pasirašytą formą turės
patvirtinti fondo taryba. Kuprys pabrėžė, jog tai padarius, balso perleidimas
negali būti atšauktas. Norint balsą pervesti, nariui mirus, taip pat yra
sukurta forma. Ją pildant nereikalaujama mirties pažymėjimo, reikia tik
pateikti mirties vietą ir datą. Taip pat nereikia ir visų šeimos narių parašų,
užtenka kelių. Kaip ir pirmuoju atveju tokią formą turi patvirtinti fondo
taryba. Pomirtinį pervedimą galima atlikti dviejų metų laikotarpyje — trumpai
naujoves pristatė įstatų komiteto pirmininkas Kuprys.
Meno globos komiteto pranešimas
Vietoj suvažiavime nedalyvavusio
komiteto pirmininko Mariaus Kasniūno komiteto pranešimą perskaitė dr. R. Vitas.
Meno globos komitetas globoja dailininkų Mstislavo Dobužinskio, Prano Domšaičio
ir Viktoro Petravičiaus paliktus dailės meno kūrinius. Po ilgų pasitarimų su LF
taryba, Lietuvos kultūros ministerija buvo nuspręsta didesniąją dailininko M.
Domšaičio darbų dalį pasiųti į Lietuvą. Susitarus su Lietuvos dailės muziejumi
ir jo direktoriumi dr. Romualdu Budriu, dailininko Domšaičio paveikslai buvo
išvežti į Lietuvą. Supakavimo ir pervežimo išlaidas padengė Lietuvos kultūros
ministerija. Prie šio projekto ypač daug prisidėjo Kęstutis Ječius ir Algirdas
Saulis, paveikslus padėjo atrinkti Dalia Šlenienė ir Marytė Ambrozaitienė. Paveikslai
jau nusiųsti į Klaipėdos nuolatinę Prano Domšaičio galeriją. Kita
reprezentacinė dailininko paveikslų
dalis buvo palikta Amerikoje. Su organizacijomis, kurios gavo Domšaičio
paveikslus, buvo pasirašyta sutartis, jog dailininko darbus galima eksponuoti
muziejuose arba kitose viešose parodose.
Pelno skirstymo komiteto
pranešimas
Pelno skirstymo komiteto
pirmininkė Ramona SteponavičiūtėŽemaitienė susirinkusius supažindino su prašymų
statistika: 2006 m. gautas 181 prašymas iš 103 prašiusiųjų paramai gauti
4,946,243.72 dol. sumai. Stipendijų prašė 103 asmenys 451,569 dol. sumai. Iš
viso 2006 m. buvo paskirstyta 500,000 dol.: bendrai paramai — 380,164 dol.,
stipendijoms — 119,836 dol. LF bendra parama pagal šalį pasiskirstė taip: JAV
teko 73 proc. paramos, Lietuvai — 16 proc., kitoms šalims — 11 proc. LF
stipendijos Lietuvai buvo paskirtos 44 proc., JAV — 31 proc., kitose šalyse
gyvenantiems studentams — 25 proc. Įdomi pasirodė ir statistika apie LF paramą
pagal kategorijas bei veiklos sritis. Pavyzdžiui, pagal kategorijas praėjusiais
metais daugiausiai pinigų buvo skirta JAV LB (26 proc.), prašymams iš JAV ir
stipendijoms (24 proc.), PLB (11 proc.), žiniasklaidai (6 proc.), prašymams iš
Lietuvos (6 proc.) bei prašymams iš kitų šalių (2 proc.).
Garbės komiteto pranešimas
Pranešimą skaitęs dr. Kazys
Ambrozaitis pastebėjo, jog per visus šiuos 44 metus, jis nepraleido nė vieno
fondo suvažiavimo. Pristatydamas tiek pačios komisijos tikslus, jos veiklą bei
sudėtį, dr. Ambrozaitis pajuokavo, jog LF augant ir bręstant, atsiranda ir
tokių titulų, kaip garbės titulas. Tačiau nors šio komiteto funkcija fonde ir
yra daugiau simbolinė, vis dėlto garbės komisijos nariai įsipareigojo susitikti
bent tris kartus per metus. Komitetas taip pat stebi LF veiklą, ją vertina bei stebi,
kaip ją vertina visuomenė, o iškilus problemoms, pataria LF valdybai ir
tarybai.
Kontrolės komisijos pranešimas
Pirmininkas Vytas Vaitkus
supažindino su komisijos veikla. Vienas iš svarbiausių komisijos pareigų yra
patikrinti 2006 m. fondo suvažiavime naudotus įgaliojimus. Patikrinus
paaiškėjo, jog nusižengimų praėjusių metų suvažiavime, naudojant įgaliojimus,
nebuvo. Toliau Vaitkus papasakojo apie komisijos projektus, iš kurių
svarbiausias — tai ,,Knutte & Associates” kompanijos pasamdymas. Minėta kompanija
patikrino LF veiklą ir įvertino ją teigiamai, kaip atitinkančią JAV finansinius
principus.
Rinkimai ir diskusijos
Kandidatus į fondo tarybą ir
kontrolės komisiją pristatęs A. Saulis priminė, jog šiais metais į LF tarybą
kandidatuoja 7 asmenys: Danutė Bindokienė, Saulius Čyvas, Marius Kasniūnas,
Vytautas Kamantas, Arvydas Tamulis, Laurynas Misevičius ir Vytas Narutis.
Kadangi į kontrolės komisiją kandidatavo tik trys komisijai reikalingi asmenys:
Kazimieras Laukaitis, Dalia Povilaitienė ir Vytas Vaitkus, ir naujų kandidatų
suvažiavimo metu neatsiradus, narių pritarimu ir sutikimu į šią komisiją ir
buvo išrinkti tie trys kandidatai.
Tol, kol vyko balsų skaičiavimas,
susirinkusieji turėjo progą klausti pranešimus skaičiusių komisijų pirmininkų.
Atsakius į rūpimus klausimus, pranešimai vienbalsiai buvo priimti. Toliau
suvažiavimo dalyviai turėjo galimybę klausti bendresnio pobūdžio klausimus,
vyko diskusijos. Buvo teiraujamasi dėl administracijos išlaidų, studentų
stipendijų, 1998 m. įkurtos Įstatų keitimo komisijos, naujos įgaliojimų
tvarkos, santykių su LB.
Po pietų buvo paskelbti balsavimo
į fondo tarybą rezultatai. Į tarybą buvo išrinkti (abėcėlės tvarka): Danutė
Bindokienė, Saulius Čyvas, Vytautas Kamantas, Marius Kasniūnas, Laurynas
Misevičius ir Vytas Narutis.