Atgyja ,,senos ligos”?

Danutė Bindokienė

Modernioji medicina vertai didžiuojasi, kad baigia išnaikinti daugelį pavojingų ,,Giltinės talkininkų”, kurie praeityje į kapus kasmet nuvarydavo arba suluošindavo daugybę žmonių. Sparčiai šiuoliuojant į priekį atradimų ir išradimų keliu, tikimasi, kad ateityje bus nugalėtos ir vėžio, ir širdies ligos, ir net ,,žmonijos rykštė” — AIDS. Tačiau mokslininkai neiškenčia, nepatyrinėję ir užsilikusių, stropiai laboratorijose saugomų, pavojingųjų ligų bakterijų, virusų, bakterijų ir kitokių ,,likučių”. Tikimasi, kad perpratus, kaip kilo epidemijos, kas ir kaip ligas platino, kaip jos paveikė žmogaus organizmą, bus įmanoma išrasti vaistus ir nuo tų nelaimių apsisaugoti.

Nors yra pavojinga atidaryti tą senųjų užkratų ,,Pandoros skrynią”, bet galima ir pateisinti tyrinėtojų pasiryžimą rizikuoti, ypač vėl atgijus paukščių gripo, galvijų kempinligės, raupų, poliomielito ar dar kitų ,,išnykusių” ligų pavojui. Tačiau kažkodėl dar per mažai tyrinėjama paslaptinga liga, sovietų laikais palyginti dažnai pasireiškusi Rusijoje, kai aukšti valdininkai (neišskiriant nė kai kurių diktatorių) staiga susirgdavo nepaaiškinama liga. Iš jos nedaug kas pasveikdavo, ir ligonis netrukus būdavo laidojamas su visomis, tokio aukšto rango asmeniui priderančiomis, sovietinėmis iškilmėmis.

Jeigu kas naiviai tikėjo, kad ta ,,paslaptinga liga” išnyko kartu su Sovietų Sąjunga, apsiriko. Kartkartėmis ji pasirodo ir šiuo metu. Tik prisiminkime ,,Oranžinės revoliucijos” Ukrainoje vadą ir dabartinį prezidentą Viktorą Juščenko, kuris prieš rinkimus buvo ta liga susirgęs (jos ženklus ir dabar galime matyti Ukrainos prezidento veide). Jeigu jis nebūtų gydytas Vakaruose, vargiai būtų išlikęs ir šiandien Ukraina nesidairytų į narystę NATO ar Europos Sąjungoje, jai pakaktų sąjungos su Maskva...

Žvalgybos agento Aleksandro Litvinenkos pagydyti nepavyko. ,,Pavojingoji liga” jį jau nuvarė į kapus, nepaisant Didžiosios Britanijos gydytojų pastangų šį kontraversišką šnipą išgelbėti. Kaltinamasis pirštas vėl nukrypo į Rusiją, kur neseniai buvo nužudyta žurnalistė Anna Politkovskaja ir dar vienas kitas asmuo, miręs dėl neaiškių aplinkybių.

Šią savaitę ,,nežinoma liga” susirgo Jegoras Gaidaras, buvęs Rusijos ministras pirmininkas ir posovietinės, t. y., demokratinės Rusijos rinkos reformų vadovas. Beje, kaip ir Litvinenka, Gaidaras susirgo ne Rusijoje, bet Airijoje. Jo dukra tvirtina, kad tėvas buvo apnuodytas, nors kol kas aiškių įrodymų nerasta. Tačiau, atrodo, kad buvęs premjeras iš ligos išsikapstys ir pasveiks.

Visi šie pavojingai susirgę (ir net kai kurie mirę) asmenys turėjo bendrą vardiklį: visi aštriai kritikavo dabartinę Kremliaus veiklą, ypač Rusijos prezidentą, tad kyla įtarimas, kad galbūt iš slaptųjų KGB archyvų — ar laboratorijų — buvo ištrauktos ,,veiksmingos priemonės”, kad nutildytų kritikos balsus.

Labai keistai atrodo, kad staiga dėmesys nukrypo į kažkokias radioaktyvias medžiagas, kurių žymės rastos ne tik Litvinenkos bute (ir kūne), bet ir trijuose lėktuvuose, skraidžiusiuose tarp Maskvos ir Vakarų valstybių oro uostų. Nepaisant tvirtinimų, kad buvusiems tų lėktuvų keleiviams jokie radiacijos pavojai negresia, visgi oro linijos mėgina susisiekti su daugiau kaip trisdešimt tūkstančių žmonių, pastaruoju metu skridusių tais ,,užkrėstais” lėktuvais.

Daroma net prielaida, kad Litvinenka ,,pats apsinuodijo”, veždamas iš Rusijos į Angliją pavojingą kontrabandą — radioaktyvias medžiagas, kurios gal buvo skirtos tarptautiniams teroristams.  Žinoma, gali būti ir tokia galimybė, žinant, kad Rusijoje branduolinių ginklų likučiai ir kitos radioaktyvios medžiagos nėra per daug saugiai sandėliuojamos. Antra vertus, buvusioji KGB turėjo ypatingą talentą paslėpti savo nusikaltimų pėdsakus, kartais suverčiant kaltę net aukai... Tuo talentu gali pasinaudoti ir dabar...